Tinkamai užrištas šalikas apsaugo kaklą nuo šalčio jutimo, tačiau tai nėra garantuota priemonė išvengti gerklės uždegimo, juolab jos paraudimo, skausmo. Šalikas turi būti iš švelnios, gerai prakaitą sugeriančios medžiagos, jo negalima rišti ant burnos ir nosies.
Jeigu šalikas neapsaugo, tai kas tuomet padės gerklytei, ir kodėl vaikai taip dažnai skundžiasi jos skausmu?
Dažniausiai (net 95 proc. atvejų) ūminį ryklės uždegimą sukelia tie patys virusai, kaip ir kitas ūmias kvėpavimo takų ligas. Vaikai, lankantys darželius, šaltuoju metų laiku ūmiu ryklės uždegimu gali persirgti net 10–12 kartų, juk virusologai nustatė net per 130 įvairių virusų, kurie gali sukelti šią ligą. Tik labai retai (5–6 proc. atvejų) ryklės uždegimą gali sukelti įvairios bakterijos.
Kaip apsaugoti vaiko gerklytę. Kaip ir kiekvienas žmogaus organas, ryklė nori priežiūros ir lepinimo. Todėl teisingai elgiasi mamos, kurios kavinėse paprašo vaikams atnešti sulčių ne iš šaldytuvo, po karšto valgio neleidžia vaikui iškart valgyti ledų, stengiasi, kad vaikas kuo mažiau patirtų temperatūrų kaitą ir iš šilto kambario atsilapojęs nepultų į lauką.
Trumpai galima pasakyti, kad ryklei nepatinka:
Gėrimai iš šaldytuvo.
Šaltas valgis po karšto.
Staigi temperatūrų kaita.
Sausas kambario oras.
Sušlapusios ir sušalusios kojos.
Beje, gerklę galima užgrūdinti, tačiau tai reikia daryti ne virusų siautėjimo metu, o vasarą. Gerklės grūdinimui tinka vaisiniai, pieniški, grietininiai ledai, plombyras, tačiau netinka šaldytos sultys, šerbetai. Šie būna sušalę gabaliukais ir gali labai greitai nušaldyti vaiko gleivinę.
Ką vaikas sako, kai skauda gerklę. Kiekvienam vaikui gerklę skauda vis kitaip (o kai kuriems visai neskauda). Jeigu vaikutis jau moka kalbėti, prasidėjus ryklės uždegimui, jis sakys, kad gerklę kutena, degina, peršti. Vaikas skųsis, kad skauda valgant ir geriant, kad skauda ir ausytes. Vaikas gali sakyti, kad, rydamas ar kalbėdamas, jaučia dūrimą, lyg gerklėje būtų svetimkūnis, kiti sako, kad „šaudo“ ausyse, labiau skauda sukinėjant galvą. Kartais tonzilitas pasireiškia vien kosuliu. Būna ir taip, kad vienintelis lėtinio tonzilito požymis yra blogas kvapas iš burnos, nes tonzilėse susidaro pūlingų kamščių.
Jei mažiukas dar nemoka paaiškinti, mamos pastebės, kad jis nenoriai valgo, blogiau miega, zirzia, kosėja sausu, krenkščiančiu kosuliu.
Jei liga įsibėgėja, vaikas pradeda karščiuoti, temperatūra dažniausiai pakyla iki 38,5°C. Jei prasideda bakterinis tonzilių uždegimas, temperatūra gali pakilti staigiai ir būna aukšta – 38,6°C ir daugiau. Kai uždegimas apima balso stygas, prikimsta balsas.
Pastebėję nors vieną šių požymių, bandykite pražiodę vaiką apžiūrėti jo ryklę. Pamatysite ryškiai raudonesnes nei burnos gleivinė žiotis, priekinius tonzilių paviršius ir nelygią užpakalinę ryklės sienelę.
Kaip gydyti gerklę. Nors liga dažniausiai būna nesunki, dera pasikonsultuoti su gydytoju, nes tik jis gali įvertinti vaiko būklę ir skirti reikalingą gydymą. Kai ant tonzilių matyti pūlių arba iš jų išsispaudžia nemalonaus kvapo skysčio, gydytojas skiria antibiotikų. Kai uždegimas neišplinta į tonziles, antibiotikų nereikia, nes jie neveikia virusų ir organizmo nestiprina.
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
