
Jei užuodėte nemalonų kvapą iš burnos, gal būt sutriko burnos mikrobiota? Dantų gydytojai vis dažniau vartoja šią mums dar negirdėtą sąvoką.
Gydytoja odontologė Rūta Būbnaitytė
Mikrobiota ne tik žarnyne
Normalią organizmo bakterinę florą sudaro daugybė skirtingų rūšių mikroorgnizmų. Jie dažniausia užima tam tikrą specifinę nišą: odą, žarnyną, nosies ertmę, nosiaryklę, burnos ertmę. Ši normali bakterinė flora yra vadinama mikrobiota (anksčiau buvo vadinama mikroflora).
Burnos ertmės mikrobiota yra antra pagal dydį ir įvairovę po žarnyno mikrobiotos. Čia aptinkama daugiau kaip 700 bakterijų rūšių. Burnoje mikrobiota kolonizuoja dantų kietuosius audinius bei minkštus burnos gleivinės audinius. Burnos mikrobiota yra pradinis virškinimo taškas, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant burnos ir bendrą žmogaus sveikatą.
Terminą „mikrobiomas“ sugalvojo Nobelio premijos laureatas Joshna Ledenbergas. Jis mikrobiomą apibūdino kaip ne patogeninių ir patogeninių mikroorganizmų ekologinę bendruomenę.
Žmogaus mikrobiota susideda iš pagrindinės ir kintamosios mikrobiotos. Pagrindinė mikrobiota yra vienoda visiems, o kintamoji mikrobiota yra individuali, pagal žmogaus fiziologinius skirtumus.
Plačiau apie burnos mikrobiotą
Kintamoji mikrobiota į burnos ertmę patenka su maistu, migruoja iš odos, nosiaryklės.
Nustatyta, kad nėščių moterų gimdoje, ypač vaisiaus vandenyse, kolonizuojasi daugybė burnos ertmėje aptinkamų mikroorganizmų. Kūdikis gimdymo metu liečiasi su gimda, makšties mikroflora ir „užsikrečia“ pirmąja mikrooraganizmų kolonija.
Burnos ertmėje jau po pirmojo maitinimo prasideda mikroorganizmų kolonizacija, o kartu ir nuolatinės mikrobiotos įsigijimo procesas. Pirmieji po gimimo besikolonizuojantys mikroorganizmai yra vadinami pradiniais mikrobiotos mikroorganizmais. Vienas iš tokių yra Streptococcus salivarius.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais į burnos ertmę patenka ir kolonizuojasi aerobai (biomikroorganizmai, galintys gyventi ir veistis tik laisvo deguonies turinčioje aplinkoje). Dar burnos ertmėje gali tarpti šie mikroorganizmai: Streptococcus, Laktobacillus, Actinomyces, Neisseria, Veillonella.
Pradėjus dygti dantims, ši mikrobiota kolonizuojasi ant dantų kietųjų audinių.
Burnos ertmė yra puiki terpė mikrobiotai, nes normali temperatūra burnoje yra 37ºC, o seilių pH 6,5–7. Tad, esant stipriam imunitetui, normaliai rūgščių-šarmų pusiausvyrai burnoje, gleivinė yra visiškai apsaugota nuo patogeninių mikroorganizmų atakų.
Kai organizme atsiranda pokyčių, sutrikdoma mikrobiotos pusiausvyra. Tai vadinama disbioze.
Priežastys, kodėl gali sutrikti burnos mirktobiota:

Hormoniniai svyravimai brendimo ar nėštumo laikotarpiu.
Pablogėjusi seilių liaukų veikla.
Bloga burnos higiena.
Kvėpavimo takų ligos, paprastos peršalimo ligos.
Daugybinis kariesas.
Dantenų uždegimas.
Periodonto audinių pažeidimai.
Gausus antibiotikų, antiseptikų (burnos skalavimo skysčių) vartojimas.
Rūkymas.
Dažniausi disbiozės „kaltininkai“ – kariesas ir dantenų uždegimas. Mat būtent šiuos susirgimus lydi gausybė patogeniškų mikroorganizmų.
Kaip pasireiškia burnos disbiozė
Pradinėmis stadijomis disbiozė nepasireiškia. Vėliau gali atsirasti šie simptomai:
Burnos sausumas.
Apneštas liežuvis (baltos, gelsvos apnašos).
Blogas burnos kvapas (halitozė).
Gleivinė ar tam tikros jos sritys labiau paraudusios. Jaučiamas perštėjimas, deginimas.
Kraujuojančios dantenos.
Daugybinis kariesas.
Išskiriamos 4 burnos disbiozės stadijos:
Pradiniu ligos etapu diagnozuoti disbiozę sunku, nes nėra akivaizdžių požymių. Tačiau jei yra įtarimas dėl disbiozės, atliekamas mikrobiologinis tyrimas iš burnos gleivinės paėmus tepinėlį.
Kaip gydoma disbiozė
Nustačius disbiozę, pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti prarastą mikrobiotos pusiausvyrą ,šalinti veiksnius, lemiančius šį sutrikimą.
Kaip gydoma? Gydomi karieso pažeisti dantys, skiriami antiseptikai, naikinantys patogeninius mikroorganizmus, imunitetą stiprinantys preparatai, vitaminų kompleksas, antigrybeliniai preparatai, jei yra kandidozė, probiotikai.
Burnos probiotikai
Gydytojas gali skirti burnos probiotikų. Jie skatina gamintis fermentus, kurie stabdo patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis dėl vietos burnos ertmėje ir mažina jų kolonizaciją.
Burnos mikrobiota yra labai svarbi tiek burnos sveikatai, tiek bendrajai sveikatai.Todėl jos pusiausvyros išsaugojimas yra užduotis kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai