Gausus seilių tekėjimas iš burnos, šlapi žaislai ir drabužėliai, išbrinkusi smakro oda – tai vaizdas, kurį mačiusi beveik kiekviena mama.
Tačiau kada seilėtekis yra normalus, o kada jau verta sunerimti?
Seilės – tai normalus žmogaus organizmo fiziologinis skystis, reikalingas suvilgyti maistą, palengvinti maisto kramtymą ir slinkimą stemple skrandžio link. Seilės reikalingos burnos švarai ir higienai palaikyti. Seilėse yra kai kurių virškinimo fermentų – angliavandeniai, baltymai ir kai kurios kitos maisto medžiagos pradedamos virškinti jau burnoje. Seilėse yra ir gleivines apsaugančių medžiagų – antikūnų, fermentų ir kitų baktericidinių medžiagų.
Gausesnis seilėtekis vienais atvejais gali būti norma, o kitais – jau patologija.
Kodėl bėga seilės:
- Besiformuojančios seilių liaukos natūraliai išskiria daugiau seilių, tai dažnai sutampa ir su pirmųjų dantukų dygimu. Kai dygsta dantys, šiek tiek suaktyvėja ir seilių liaukų veikla – manoma, kad šiuo periodu seilės veikia antiuždegimiškai bei nuskausminamai.
- Seilės teka, kai vaiko burna nuolat pravira. Taip gali būti dėl liežuvio padidėjimo (makroglosijos), sergant įgimta hipotiroze, dėl veido ir žandikaulio raumenų silpnumo, dėl raidos sutrikimų, cerebribnio paralyžiaus ir kt.
- Per silpnas taktilinis jautrumas – jis būna, kuomet vaikas nejaučia burnoje susikupusių seilių, dėl to neaktyvinamas rijimo refleksas.
- Seilėtekis gali būti reakcija į maisto vaizdą, kvapus, čiulptuką, čiulpiamus pirštukus.
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali būti seilėtekis.
- Neurologinės raidos sutrikimas, rijimo sutrikimai, galvos, kaklo ir žandikaulio raumenų per didelis ar per mažas tonusas.
- Tai gali būti virusinės ar grybelinės burnos ertmės ligos požymis, todėl kai pagausėja seilių tekėjimas, apžiūrėkite burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, balkšvų dėmelių, aftų. Seilėtekis yra polipų, padidėjusių adenoidų, lėtinės infekcinės ligos požymis.
Labai svarbu amžius
Kalbant apie seilėtekį, labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Pagal amžių galima išskirti tokius seilėtekio periodus:
- 0–3 mėn. kūdikis seilėjasi mažai, kartais iš burnos išteka šiek tiek daugiau seilių paguldžius ant šono.
- 4–8 mėn. kūdikio seilių liaukos intensyviai vystosi, seilėtekis pagausėja, dažniausiai šiuo periodu išdygsta ir pirmieji dantukai, kūdikis kiša rankas, žaislus, įvairius daiktus į burną. Seilės padeda ir apvalyti burną nuo patekusių nešvarumų. Seilėtekiu kūdikis jau reaguoja ir į maisto vaizdą, kvapus.
- 9 –14 mėn. kūdikis jau daugiau būna statmenoje padėtyje, po truputį mokosi kontroliuoti seilių rijimą, seilėtekis turėtų būti mažiau išreikštas.
- 15–17 mėn. vaikas daug būna vertikalioje padėtyje, tokiame amžiuje vaikutis seiliotis jau neturėtų, tačiau kartais dar gali užmiršti nuryti seiles, ypač kai atlieka užduotis, reikalaujančias didesnio susikaupimo.
- 18–24 mėn. seilėtekio jau nebeturi būti nei lakstant, nei dirbant susikaupus, nei valgant, nei žiūrint filmukus arba jis turi būti minimalus.
Taigi normalus seilėtekis gali užtrukti daugiausiai iki dvejų metų, kartais nežymus išlieka iki ketverių. Kad drabužėliai po smakriuku nebūtų nuolat šlapi, vaikas gali nešioti seilinuką ne tik valgymo metu, bet ir visą dieną. Sušlapusį seilinuką pakeiskite sausu. Kad neišopėtų odelė, aplink lūpas bei smakrą tepkite riebiu kremu ar kūdikių aliejumi. Kruopščiai prižiūrėkite vaiko dantukus, burnos higiena mažina padidėjusį seilėtekį bei bakterijų dauginimąsi. Jei seilėtekis kelia nerimą, kreipkitės į šeimos gydytoją.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
