Iš gydytojo praktikos
Tarpduryje pasirodė inteligentiškos išvaizdos mama su mažamete dukrele.
Moteris atrodė išsilavinusi, supratinga, ji pasisakė, kad keletą metų gyveno JAV.
Mergaitei anksti sugedo dantys, nors juos mama valė ir prižiūrėjo.
Kaip ji pati jau žinojo, vienintelis jos „nusikaltimas“ buvo tai, jog iki 2 metų amžiaus, siekdama pačių geriausių tikslų, maitino vaiką krūtimi tiek, kiek jis norėjo.
O tai reiškia, kad miegojo su kūdikiu vienoje lovoje ir, kaip pati pasakojo, kartais net nepabusdavo, kai vaikas norėdavo pažįsti pieno.
Pastebėjusi, kad dukrelės dantys parudavo, kreipėsi į gydytoją odontologą. Atrodo, nieko nestebinantis poelgis.
Tačiau istorijos tęsinys mums gali pasirodyti šiek tiek neįprastas. Amerikietis odontologas, apžiūrėjęs mergaitės dantis, iškvietė socialinį darbuotoją, nes neva mama neprižiūri vaiko. Ką išgyveno ši moteris, apkaltinta vaiko nepriežiūra, sunku ir apsakyti. Jai teko apsilankyti vaiko socialinės priežiūros įstaigoje, išklausyti paskaitą apie vaiko dantų priežiūrą.
Ši istorija paskatino pasidomėti, kaip ankstyvas dantų ėduonis (dar kitaip vadinamas buteliuko kariesu) yra suprantamas pasaulyje. Kodėl ne vienoje šalyje tėvai kaltinami vaiko nepriežiūra, jei šiam anksti sugenda dantys?
Apie ligą
Ankstyvas vaikų dantų ėduonis – tai iki 3 metų amžiaus vaiko vieno ar daugiau pieninių dantų ėduonies pažeidimas, nuo dėmės stadijos iki ertmės susiformavimo.
Jau nuo pat pradžių ši ėduonies forma buvo siejama su netaisyklingais mažų vaikų maitinimo įgūdžiais: daugkartiniu maitinimu naktį, girdymu saldžiomis arbatomis ar kitais angliavandenių turinčiais skysčiais, vaiko raminimu į medų ar į cukrų padažytais čiulptukais. Iš čia kilęs ir ligos pavadinimas – buteliuko ėduonis.
Ankstyvas dantų ėduonis pažeidžia daugelį dantų grupių, pirmiausia – viršutinius kandžius. Sugedę, pajuodę, neretai iki šaknų nutrupėję dantys ne tik estetiškai prastai atrodo, tačiau ir sutrikdo vaiko gebėjimą normaliai kramtyti. Ši liga dažnai komplikuojasi aplinkinių minkštųjų audinių uždegimais, žandikaulio antkaulio ar kaulo uždegimais, o tai sukelia skausmą, tinimą ar net tokias vaiko gyvybei pavojingas komplikacijas, kaip odontologinis sepsis. Sutrinka vaiko mityba, miegas bei kasdienė veikla. Nesugydyti dantys tampa lėtiniais infekcijos židiniais, galinčiais turėti įtakos bendrai vaiko sveikatai, ypač širdies vožtuvų patologijai.
Kodėl ėduonis atsiranda taip anksti
Visas ėduonies atsiradimo priežastis galima suskirstyti į tris grupes. Pirma –biologinė – burnos mikrofloros ypatumai, mitybos pobūdis, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių poveikis. Antra grupė – elgesio (mitybos įpročiai, vaiko temperamentas, burnos higiena, pirmo vizito pas gydytoją odontologą laikas ir tikslas). Trečia grupė – psichosocialiniai veiksniai (socialinė kultūrinė aplinka, tėvų išsilavinimas, tėvų socialinė padėtis, demografiniai veiksniai).
Tam, kad dantis sugestų, pirmiausia reikalinga tam tikra patogeninė mikroflora burnoje. Moksliškai įrodyta, jog viena svarbiausių tokios mikrofloros rūšis yra mutantiniai streptokokai. Juos vaikui perduoda tėvai. Taigi tie tėveliai, o ypač mamytės, kurie netinkamai prižiūri savo burną, nesigydo sugedusių dantų, tampa mutantinių streptokokų perdavėjais savo vaikams. Daugelyje šalių net nerekomenduojama ragauti kūdikio maistelio, kūdikio bučiuoti į lūpas, kad nebūtų sudarytos sąlygos ankstyvai mutantinių streptokokų kolonizacijai burnoje, dėl kurių gali anksti sugesti dantukai.
Su maistu gaunami angliavandeniai – didžiausias rūgščių, kurias gamina mutantiniai streptokokai ir kurios ardo dantų emalį, šaltinis. Įdomu pastebėti, jog tarp angliavandenių šaltinių, šalia saldintų arbatų, sulčių, pieno mišinių nurodomas ir mamos pienas. Motinos pienas – vaiko sveikatos šaltinis, bet kai vaikui sukanka vieneri metai, o ypač išdygus viršutiniams kandžiams, naktinį maitinimą būtina koreguoti. Motinos piene yra angliavandenio – laktozės, kuris vaiko burnoje skaidomas iki rūgščių, „tirpdančių“ danties emalį. Yra nustatyta, jog mamos piene laktozės yra daugiau nei galvijų piene (atitinkamai 7 ir 4 procentai). Moksliškai įrodyta, kad ilgesnis nei iki metų amžiaus vaiko natūralus maitinimas naktį ar prieš pietų miegą yra susijęs su ankstyvojo daugybinio dantų ėduonies rizika.
Todėl mamos, maitinančios kūdikį naktimis angliavandenių turinčiais gėrimais (saldintomis arbatomis, sultimis, pieno mišiniais, motinos pienu) ir nevalančios vaikui dantų, daro meškos paslaugą savo vaikų dantims. Naktį sumažėja seilėtekis, dantys mažiau nuplaunami seilėmis, ir susidaro situacija, kai ką tik išdygę, silpnai mineralizuoti dantukai visą naktį mirksta saldžioje arbatoje ar kitame angliavandenių turinčiame skystyje.
Dantų valymo svarba
Kai tik vaikui išdygsta pirmasis dantukas, jį jau ir laikas pradėti valyti. Du kartus per dieną: ryte ir vakare prieš miegą. Ir būtina pasistengti, kad vaikas miegotų švariais dantukais. Visų mikroorganizmų išvalyti, juos visai panaikinti galimybių mažai. Tačiau akivaizdu, jog po kokybiško dantų išvalymo patogeniniams organizmams reikia laiko, kad jų prisikauptų toks kiekis, kad dantukai pradėtų gesti. Iš pradžių dantys valomi drėgnu marlės gabalėliu, specialiu silikoniniu šepetėliu, užmaunamu ant suaugusiojo piršto, vėliau, jau išdygus viršutiniams kandžiams, vaiko dantims reikėtų įsigyti ir vaikišką minkštą dantų šepetėlį, kurį būtina nepamiršti pakeisti kas 2-3 mėnesius. Per tiek laiko šereliai išdyla, išsikraipo, dėl to gali nekokybiškai valyti dantų paviršių bei prikaupti tų pačių patogeninių streptokokų.
Ar reikia pastos
Dantų pastos, valant pirmuosius dantukus, nereikėtų bijoti ir vengti, tik jos kiekis turėtų būti minimalus: pagal vaiko mažojo pirštelio nago dydį. Vakarų Europoje nuo pat pirmo vaiko danties valymo jau yra rekomenduojamos pastos, turinčios fluoro. Jo kiekis neturėtų viršyti 500 ppm. Toks fluoro kiekis nepavojingas ir truputėlį nurijus dantų pastos, nes maži vaikai nemoka išskalauti burnos. Dantų pastose esantis fluoras pasižymi antikarioziniu poveikiu. Tėvai vaikams privalo valyti dantis, iki vaikui sueis aštuoneri metai.
Tai maždaug yra tas amžius, kai vaiko rankos motorinė funkcija išlavėjusi tiek, jog jis sugeba parašyti žodį: turint šiuos įgūdžius, burnos higieną galima patikėti ir pačiam vaikui.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvojo dantų ėduonies paplitimas siekia 50,6 procento. Tai reiškia, kad kas antras vaikas iki trejų metų amžiaus turi galimybę pajausti dantų skausmą, o vyresniame amžiuje suprasti, kad jo dantys skiriasi nuo kitų vaikų dantų (galbūt išgyventi gėdos jausmą dėl savo išvaizdos).
Pasaulyje atliktos studijos rodo, kad vaikai, kurių dantys sugedę, ne visada gali valgyti šiltą ar šaltą maistą, nesugeba sukramtyti kietesnio maisto. Be to, sunkiai ištaria tam tikrus garsus, dėl su dantų būkle susijusių problemų praleidžia užsiėmimus vaikų darželyje, mokykloje, nemiega naktimis, būna sudirgę ir susierzinę, dar vengia šypsotis ir juoktis, kartais vengia net kalbėti, išgyvena kaltės jausmą.
Dantukai nepakankamai prižiūrimi
Grįžkime prie straipsnio pradžioje papasakotos istorijos. JAV odontologai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, šioje šalyje veikianti teisinė sistema iš tiesų gina vaiko teises būti sveikam. O jo sveikata suprantama ne tik plačiąja prasme, bet ir atskirai kaip dantų sveikata.
Mūsų valstybėje egzistuojanti teisinė sistema vaiko nepriežiūrą supranta tik tada, jei vaikas atitinka visus apleistumo požymius: menkai fiziškai išsivystęs, išvaizda netvarkinga, nuvargęs ir apatiškas, sunkiai sukaupia dėmesį, mieguistas, alkanas, netvarkingai lanko darželį, nėra laiku atvedamas ar paimamas, „pamirštamas“ darželyje, neturi elementarių higienos įgūdžių.
Tačiau, kaip rodo faktai ir moksliniai tyrimai, vaiko iki trejų metų dantų ligos yra išskirtinai pirmiausia tėvų elgesio pasekmė.
Tik nuo pačių tėvų priklauso, ką ir kaip dažnai tokio amžiaus vaikas valgo, ar yra užtikrinama kokybiška vaiko dantų priežiūra, pagaliau, ar tėvai patys yra pasirūpinę savo burnos sveikata.
Lietuvoje įvykusios atviros mokslinės diskusijos sukėlė pakankamą susidomėjimą ne tik tarp gydytojų odontologų, bet ir kitų sričių atstovų: psichologų, sociologų, teisininkų. Prieita išvados, jog ypač svarbu, kad visuomenė žinotų, kaip prižiūrėti dantis. Šeimos gydytojai turėtų nukreipti vaiką pas odontologus, vos išdygsta pirmasis dantis. Gydytojas odontologas savo ruožtu privalo suteikti visą būtiną informaciją, kaip prižiūrėti vaiko dantis nuo ankstyvos vaikystės. Kad būsimojo vaikelio dantys būtų sveiki, mamos tuo turėtų pradėti domėtis ir rūpintis dar nėštumo metu.
Konsultavo gydytojos vaikų odontologės Rasa Račienė ir Eglė Slabšinskienė
„Mamos žurnalas“
