Dantukų gydymas su sedacija ir bendrąja nejautra

nejautra

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

„Kaip dabar gerai – vaiką užmigdo ir iškart sutaiso visus dantis“, – dalinasi tarpusavyje mamos.

Ar taisyti dantis, pritaikius bendrąją nejautrą, nauja mada? Kada taikomas toks gydymo būdas ir ar jis nekenkia vaiko sveikatai? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti gydytoja vaikų odontologė dr. Rasa Račienė.

Lietuvoje dantukų gydymas, pritaikius bendrąją nejautrą, nėra nauja mada – pagal indikacijas šis būdas taikomas jau seniai gydant vaikus. Tik pastaruoju metu šis gydymo būdas tampa kasdiene vaikų odontologų praktika, nes Lietuvos vaikų dantys labai blogi. Jei prieš porą dešimtmečių mažų vaikų (iki 3 metų), kurių dantukai apimti daugybinio karieso, pasitaikydavo vos vienas-kitas per mėnesį, tai dabar tokių mažylių sulaukiame kasdien. Priminsime, kad daugybinis kariesas nustatomas tada, kai vaikas iki trejų metų turi daugiau nei 3 ėduonies pažeistus dantis.

Manoma, kad bendradarbiauti su dantų gydytoju vaikas pajėgia maždaug nuo trejų metukų. Mažesniam vaikui tiesiog sunku ilgiau išbūti išsižiojus, jis nesuvokia gydytojo prašymų ir komentarų. Tad ką daryti, jei pusantrų ar dvejų metų mažyliui sugedę keli dantukai ir skauda, supūliavusios, sutinusios dantenos? Kai dantis skausmingas, paprastai vaikas neleidžia prie jo net prisiliesti. Tokiu atveju ir tenka pasirinkti dantų gydymą, pritaikius bendrąją nejautrą. Laikyti vaiką ir jėga bandyti jį gydyti šiuolaikinė medicina nerekomenduoja, nes tai prievarta vaiko atžvilgiu, kuri gali turėti sunkių psichologinių padarinių ateityje ar net visą gyvenimą.

Bendroji nejautra taikoma ne tik mažiems vaikams iki trejų metų. Kartais toks būdas taikomas net paaugliams, jei jie nesutinka bendradarbiauti su gydytoju arba jaučia neįveikiamą dantų gydymo baimę. Žinoma, bendroji nejautra yra paskutinis žingsnis. Prieš tai išbandomi visi kiti būdai – su vaiku yra kalbama, jam aiškinama, kodėl būtina gydyti ir kas bus daroma. Kartais vaikas siunčiamas pas psichologą. Mažiau intervencinis būdas – taisyti dantis, pritaikius sedaciją, pasitelkus medikamentinį vaiko elgesio slopinimą. Jeigu nė vienas iš šių švelnesnių būdų nepadeda, tada lieka tik bendroji nejautra.

Bendroji nejautra gali būti taikoma ir neįgalaus vaikučio dantims gydyti, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Dantų gydymui, taikant bendrąją nejautra, ruošiamasi kaip operacijai

Dantų gydymas, kuomet taikoma bendroji nejautra, prilygsta bet kuriai planinei operacijai. Tam reikia pasiruošti, atlikti visus reikalingus tyrimus, vaikas turi būti visiškai sveikas (jei slogavo, nuo ligos pabaigos turi būti praėjusios mažiausiai dvi savaitės). Bendrosios nejautros metu dalyvauja visa specialistų komanda, būtinai –gydytojas anesteziologas. Todėl toks gydymo būdas įmanomas tik ligoninėje, kur teikiamos anesteziologo paslaugos. Prieš procedūrą vaikas turi būti 6 valandas nevalgęs ir 3 valandas negėręs.

Kaip atliekama nejautra? Paprastai vaikui ant nosies uždedama kaukė, jis įkvėpęs tam tikrų medžiagų užmiega, o tada įvedamas vamzdelis į trachėją, kuris užtikrina dirbtinį kvėpavimą. Vaikas prijungiamas prie narkozės aparato, ir nejautra tęsiasi tiek, kiek trunka dantų gydymo procedūra – dažniausiai apie 2–3 valandas. Dėl vieno sugedusio danties tikrai nebus atliekama bendroji nejautra. Paprastai ši procedūra daroma, kai sugedę daugiau dantų. Toks dantukų gydymas niekada nebus atliekamas paprastame odontologo kabinete, tik ligoninėje.

Gydymas, taikant sedaciją

Turbūt daugelis tėvelių girdėjo ir apie sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę. Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų. Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys – tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys.

Sedacija vaikų odontologijoje taikoma kur kas dažniau negu bendroji nejautra, nes pasiruošimas šiai procedūrai daug lengvesnis.

Sedacijos sukelta būsena stipriausia pirmąją valandą, kurią vaikas praleidžia gydytojo kabinete, vėliau dar valandą ar dvi gali jaustis truputį apsvaigęs. Gydytojas turėtų išleisti namo jau visiškai atsigavusį arba baigiantį „išeiti“ iš apsvaigimo būsenos vaiką. Tėvams rekomenduojama tą dieną pasiimti laisvą, kad galėtų namuose pagloboti vaiką. Po sedacijos vaiko nerekomeduojama vesti į darželį. Pasitaiko, kad po apsvaigimo būsenos vaikas tampa hiperaktyvus ar kaprizingas. Tai nieko keisto, nes vaistai veikia centrinę nervų sistemą. Gydytojai pateikia rekomentacijų, kaip tą dieną elgtis su vaiku.

Ar gydymas, taikant sedaciją rizikingas?

Tėveliams rūpi, kaip dažnai gali būti gydoma, taikant sedaciją? Medicinoje tokio limito kaip ir nėra, jei reikia, vaikas gali būti gydomas net ir kartą per savaitę – priklausomai nuo to, kaip sudarytas individualus gydymo planas. Paprastai – vieną kartą per mėnesį.

Ar sedacija nepadarys žalos vaiko organizmui, priklauso nuo to, ar tėveliai vykdo visus gydytojų nurodymus. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai tėvai nepaiso nurodymo, kad vaikas būtų 6 valandas nevalgęs. Gydant dantis staiga vaikas pradeda vemti… blynais. Pasirodo, ryte mama vis dėlto neištvėrė ir davė paragauti. Arba teisinasi nežinoję, ar vaikas tikrai nevalgė, nes vaikas prieš procedūrą buvo su aukle. Kitas dažnas atvejis – tėvai nutyli apie neseniai persirgtas kvėpavimo takų infekcijas. Jau pradėjus procedūrą, vaikas staiga ima smarkiai kosėti, ir tada iš tiesų kyla pavojus vaiko sveikatai ar net gyvybei. Slopinantys vaistai jau sugirdyti, jų iš organizmo pašalinti nebeįmanoma. Lieka tik laukti. Sunkiausia komplikacija, kuri gali atsitikti, nesilaikant nurodymų – gali sustoti vaiko kvėpavimas.

Jeigu tėveliai laikosi visų gydytojų reikalavimų, jokių rimtų komplikacijų nekyla. Nuogąstauti, kad vaistai pakenks vaiko smegenims, turės poveikio atminčiai, nereikia. Sedacijos metu naudojami vaistai, kurie veikia trumpai, per 4 valandas jie iš organizmo pašalinami.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 4 = penki

Kitos temos: