Gydytoja odontologė Rasa Masiliūnienė su mažąja paciente
Vaikų dantukų gydymą taikant sedaciją, – tema, kuri sulaukia daug skaitytojų klausimų. Kalbamės su Vilniaus odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja odontologe Rasa Masiliūniene.
Kas yra sedacija
Terminas „narkozė“ daug kam skamba kaip itin rimto ir sudėtingo gydymo dalis, o žodis „sedacija“ – daugeliui yra visiškai naujas ir negirdėtas. Šios baimės atsiranda iš nežinojimo. Jei gydytojai siekia aukščiausios kokybės gydymo, būtina išsamiai supažindinti pacientus su visomis taikomos nejautros detalėmis. Jei baimė trukdo Jums ar Jūsų vaikui turėti sveikus dantis, tolesnė informacija Jums bus labai naudinga.
Vaikai – emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Intraveninė sedacija ypatinga tuo, kad procedūros metu vaikas užmiega ir nurimsta, o pabudęs jos neatsimena. Tėvams neverta jaudintis – šios procedūros taikymo atveju gydymas atliekamas, prižiūrint anesteziologui-reanimatologui.
Gydymas, taikant intraveninę sedaciją ypač tinkamas, kai vaikas turi labai daug ir smarkiai pažeistų dantukų arba vaikutis per mažas ar per daug įsibaiminęs reikiamam gydymui atlikti, taikant vietinę nejautrą. Sedacijos metu sutvarkomi visi pažeisti dantys, ir vaikas gali toliau džiaugtis gražiais ir sveikais dantukais.
Kartais sugenda net idealiai prižiūrimi dantys. Iki šiol mamos sulaukdavo vienintelio patarimo – dar labiau paisykite higienos. Ar visada higiena yra vienintelė priežastis, dėl ko gali gesti vaiko dantys?
Dantų gedimą lemia keletas veiksnių: kiek stiprūs ir kokios formos dantukai išdygo, kokios bakterijos vyrauja vaiko burnoje, mitybos ir higienos įpročiai. Net ir toje pačioje šeimoje augantys vaikai gali valgyti skirtingu dažnumu, mėgti skirtingus maisto produktus, vienas vaikas gali būti tikras saldaininis, o kitam labiau reikės mėsos. Vieni dantukai bus minkštesni, kiti kietesni, vieni turės gilias vageles, kuriose gali užsilaikyti maisto likučiai, o kiti vaikai turės lygius, sekliomis vagelėmis dantukus. Vieno vaiko dantukai dygsta su tarpeliais, kito stipriai susiglaudę – sudarantys sąlygas maisto likučiams ten įstrigti ir daryti savo juodą darbą. Vitamino D kiekis, magnio ir kalcio pasisavinimas irgi gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių skirtingą toje pačioje šeimoje augančių vaikų dantų būklę. Jeigu nerandame priežasties kitose srityse, pravartu pasitikrinti, ar nėra šio vitamino trūkumo.
Daugybiniu ėduonimi vadiname situaciją burnoje, kai vaikas turi bent dviem skylutėmis daugiau sugedusių dantų, nei yra vaikui metų
Ką odontologai vadina daugybiniu kariesu? Ar dvi skylutės – jau daugybinis?
Daugybiniu ėduonimi vadiname situaciją burnoje, kai vaikas turi bent dviem skylutėmis daugiau sugedusių dantų, nei yra vaikui metų. Vienerių metų vaikui tai bus trys dantys, penkerių – septyni.
Ar gali vaikui kariesas atsirasti labai greitai? Pirmiausia tėvai pamato pajuodavusį vieną dantuką, o po kelių savaičių jau bene 6. Ar įmanoma pastebėti etapą PRIEŠ kariesą ir ar yra prasmė jį pastebėti?
Dažnai tėveliams atrodo, kad skylutė atsirado per kelias savaites, tačiau iš tikrųjų ėduonį jau buvo galima pamatyti anksčiau, tik jis nebuvo toks pastebimas nepatyrusiai akiai, nes dar nebuvo įlūžęs danties viršutinio sluoksnio – emalio – „stogelis“. Dažniausiai dantys pradeda gesti arba vagelėse, arba iš tarpdančių. Iš pradžių galima pastebėti pabalimą, nedidelį šešėlį, o problemai gilėjant galų gale išlūžta viršutinis sluoksnis ir atrodo staiga atsiranda skylutė.
Pirmojo vizito pas odontologą kviečiame išdygus pirmajam dantukui, vėliau vizitai turėtų būti kas pusmetį – jų metu aptariamos sunkiau išvalomos vietos, tėveliai supažindinami su kintančia situacija vaiko burnoje, įvertinama, ar neatsirado „pabalimų“, „šešėlių“, patyręs gydytojas, juos pastebėjęs, parinks jums tinkamas papildomas priemones, pakonsultuos apie galimas tokių pasikeitimų priežastis, padės rasti būdą šioms problemos spręsti ar užkirsti kelią joms atsirasti.
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, niekas ir netaisydavo, dabar liepiama būtinai taisyti, kodėl?
Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus, ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir gerokai padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ – nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“
Vieni gydytojai siūlo trumpą sedaciją, kai vaikutis nuslopinamas tik pusvalandžiui, o gydytoja gali sutaisyti tik 2 dantukus. Be to, vaikui vis tiek leidžia nuskausminamuosius į dantenas, vaikas patiria stresą. Pakomentuokite, kada prasminga ilgoji sedacija, kai išgydomi visi dantukai?
Labai geras ir labai sudėtingas klausimas. Gydymas su trumpąja sedacija ne visada yra veiksmingas, kartais vaikai ne nurimsta, o kaip tik yra papildomai sužadinami, sustiprėja jų gynybiniai mechanizmai. Bendrinė nejautra, intraveninė sedacija yra taikoma, kai gydomas psichologiškai gydymui nepasiruošęs vaikas, ir yra daug arba labai smarkiai ėduonies pažeistų dantukų. Jeigu gydymo metu, pritaikius trumpąją sedaciją, reikėtų kelių vizitų, kiekvieno jų metu vaikas turi būti sveikas, nesirgti, nesloguoti, toks gydymas gali užsitęsti labai ilgai, ir dantukų būklė per tą laiką gali smarkiai pablogėti. Kiekvieno vizito metu „prarandama visa diena“, tėveliai turi turėti laisvadienį.
Tiek socialiniu, tiek medicininiu požiūriu kartais gal vis dėlto reikėtų ryžtis ilgesnei procedūrai, kurios metu sutaisomi visi dantys iš karto. Kurį kelią pasirinkti, gali pasakyti tik gydytojas, įvertinęs jūsų situaciją.
Ar ilgajai sedacijai reikia kaip nors ruoštis?
Visų sedacijų metų būtina sąlyga, kad vaikas būtų sveikas, nepriklausomai nuo to, kokios sedacijos rūšį renkasi gydytojas ir tėvai. Prieš procedūrą vaikas turi būti bent šešias valandas nevalgęs ir bent dvi valandas negėręs.
Kiek trunka procedūra, per kiek laiko išgydomas daugybinis kariesas?
Bendrinės nejautros arba intraveninės sedacijos metu sutvarkomi visi pažeisti dantukai. Procedūra nuo pradžios iki pabaigos trunka apie tris valandas.
Ar yra liekamųjų reiškinių – mamoms tai labai rūpi. Anksčiau buvo labai bijoma „narkozės“, neva silpnėja atmintis, kenkia sveikatai. Kaip yra iš tikrųjų?
Sedacijos metu naudojami maksimaliai saugūs medikamentai, kurie, baigus procedūrą, greitai skaidomi organizme, jau po pusvalandžio jų nebelieka. Kad procedūra būtų visiškai saugi, viso gydymo metu prie vaiko dirba keturi specialistai – anesteziologas su asistente ir gydytojas odontologas su asistente. Bet koks gydymas yra skiriamas tik tada, kai jis yra reikalingas.
„Mamos žurnalas“
