Metodas „sakau-rodau-darau“ vaikams, kurie bijo dantų gydytojo

Gydytoja odontologė Justina Taurozaitė-Valentė

Mažiems vaikams beveik kasdien tenka susidurti su naujomis patirtimis ir išmokti anksčiau nepažintų dalykų. Tiesa, kai kurie iš jų pradžioje gali kelti išgąstį, pavyzdžiui, apsilankymas odontologo kabinete.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos centro gydytoja odontologė Justina Taurozaitė-Valentė tikina, kad vis rečiau tenka susidurti su odontologų bijančiais vaikais, nes gydytojai naujuosius pacientus pirmiausia „prisijaukina“ – su jais daug kalbasi, viską paaiškina ir užmezga šiltą ryšį. Vis dėlto, ne visi tėveliai žino, kaip nuteikti vaiką procedūroms, o kitiems trūksta žinių ir apie pieninių dantų priežiūrą bei jos įtaką tolesniam vaiko žandikaulio vystymuisi.

Įprotis padės atsikratyti baimės

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dabar apsilankymo jos kabinete baiminasi vis mažiau pacientų, bet tokių vis dar pasitaiko. Pasak jos, tai – nežinomybės baimė. „Baimės taip pat kyla dėl vaikų neigiamos patirties odontologo kabinete, tėvų ar kitų šeimos narių baimių ar neparuošimo. Taip pat yra vaikų, kurie turi baimę baltiems chalatams“, – sako specialistė.

Ji tikina, kad išvengti nerimo vaikams gali padėti tėvai. Visų pirma, jie turėtų nedelsti ir atžalas pas odontologus vesti vos prasikalus pirmiesiems dantims, vėliau apžiūras kartoti kas 6 mėnesius. Kuomet neuždelsiama, vaikas nepatiria pirmojo danties skausmo ir į odontologines procedūras eiti tampa daug paprasčiau.

„Tėvai turi stengtis neperteikti savo neigiamų emocijų ar patirčių vaikams. Patariu žaisti namuose „odontologus“, pratinti vaiką prie procedūrų, atliekamų odontologo kėdėje. Jeigu dantis reikia gydyti, nesakykite vaikams, kad gydytojas tik pasižiūrės ir nieko nedarys. Fizinis kontaktas, kai vaikas sėdi tėvams ant kelių, yra laikomas už rankos, taip pat padeda sumažinti baimę“, – pataria J. Taurozaitė-Valentė.

Be to, gera praktika leisti vaikams stebėti, kaip atliekamos nesudėtingos procedūros ar apžiūrimi dantys jo artimiesiems: „Reikia nepamiršti, kad neįveikiant baimių, visada galima kreiptis į profesionalų psichologą pagalbos. Kartais, esant kritiniams atvejams, kai nepavyksta rasti kompromiso su vaiku, patariamas pieninių dantų gydymas nuraminus pacientą medikamentais.“

Pirmieji vizitai – žaidimo forma

dantukai

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Kad mažieji apsiprastų su nauja ir nepažįstama vieta, gydytojai odontologai pasitelkia įvairius žaidimus. Pasak J. Taurozaitės-Valentės, jei nėra ūmios situacijos, naudinga lankytis dažniau, bet trumpiau, tuomet dirbama ramiau, nekeliant streso vaikui, jį pratinant pamažu.

„Dauguma vaikų, kurie lankosi pirmą kartą, nežino, kaip yra atliekamas dantų gydymas ir tai gali tapti jų baime. Nežinomybę padeda nugalėti metodas „sakau-rodau-darau“, kurį taikau savo praktikoje. „Sakau“ – būsimos procedūros paaiškinimas vaikui suprantama kalba. „Rodau“ – parodoma kokiais instrumentais procedūra bus atliekama. Vaikas pamato, gali pauostyti, paliesti medžiagas ir instrumentus, kuriais dirbama. „Darau“ – procedūra atliekama, tik įsitikinus, kad vaikas suprato teisingai. Jei vaikas buvo ramus, leidosi atlikti procedūrą, visuomet reikia vaiką pagirti“, – pasakoja gydytoja.

Pirmųjų apsilankymų metu patariama, kaip rūpintis vaiko dantų higiena. Kol vaikas išmoksta rašyti rašytinėmis raidėmis – pakankamai susiformuoja vaiko motoriniai įgūdžiai – dantis vaikams turi valyti tėvai. Yra įvairių šiuolaikinių sprendimų, kurie gali lengviau padėti suformuoti įprotį.

„Vaistinėse galima rasti apnašas dažančių tablečių, kurios gali padėti stebėti, ar vaikas gerai išsivalo dantis. Taip pat pasitarnauti gali ir elektriniai šepetėliai – tėvai specialiose programėlėse gali stebėti, kaip vaikui pavyko. Kartais tokios priemonės padidina ir vaiko motyvaciją geriau prižiūrėti dantis namuose.“

nejautra

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Pieninių dantų priežiūra – įpročiui formuoti

Žinodami faktą, kad pieniniai dantys vaikui iškris ir išdygs nuolatiniai, ne visi tėveliai skiria pakankamą dėmesį vaiko pirmųjų dantų priežiūrai, sako gydytoja. Tačiau taip daryti nevertėtų, nes tai ne tik padės suformuoti įpročius, bet ir negydomas pieninių dantų ėduonis turi įtakos kramtymui, nuolatinių dantų dygimui, žandikaulių augimui.

„Ankstyvas pieninių dantų netekimas dėl buteliuko ėduonies, turi įtakos vaiko augimui ir svoriui, virškinimo organų sistemos veiklai, nuolatinio sąkandžio formavimuisi. Taip pat yra ir žalingų įpročių, kurie kenkia sąkandžiui: ilgas čiulptuko naudojimas, kvėpavimas pro burną ar nykščio čiulpimas, liežuvio kišimas tarp dantų“, – vardija J. Taurozaitė-Valentė.

Odontologė pamini ir kelias dažniausiai vaikams pasitaikančias dantų ligas bei pabrėžia, kad kai kurių neišgydžius laiku, vaiko pieniniai dantys gali būti šalinami: „Dantų ėduonis, kurio negydant vystosi pulpitas – danties nervo uždegimas, o vėliau ir viršūninis periodontitas, kai infekcijai pažeidus aplink danties šaknį esantį kaulą, susiformuoja pūlinys. Negydomas pieninis dantis yra infekcijos židinys vaiko organizme. Gydant pašalinami infekuoti audiniai ir plombuojamas dantis. Kartais, uždelsus laiku sugydyti dantis, indikuotinas ankstyvas pieninių dantų šalinimas.“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 3

Kitos temos: