Pradėjus keistis vaikų pieniniams dantims į nuolatinius, mamos vis rimčiau susimąsto, kokie gi bus vaiko dantys ateityje. Ar galime ką nors padaryti, kad ateityje vaikučio dantys mažiau gestų ir būtų atsparesni ėduoniui?
Konsultuoja gydytoja odontologė Vilija Matulionytė.
Visas pasaulis – į kovą su dantų skylutėmis
Prieš kelis dešimtmečius Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija patvirtino „Sveikos burnos“ programą, skatinančią šalių sveikatos apsaugos sistemas imtis įvairių priemonių dantų ligų profilaktikai.
Pagal šią programą daugiausia dėmesio buvo skirta visuomenės švietimui apie tinkamą burnos higieną ir reguliarius apsilankymus pas dantų gydytoją.
Nėščiosios ir jaunos mamos mokomos, kaip prižiūrėti kūdikių dantis, vaikai apmokomi darželiuose ir mokyklose, daugelis šalių skyrė lėšų net televizijos programoms ir įvairiems lankstukams apie tinkamos burnos priežiūros svarbą. Atsirado ir naujų pastų su fluoru, fluoro tablečių, įvairių šepetėlių, tarpdančių siūlų, burnos skalavimo priemonių. Kai kurios šalys ėmėsi fluoruoti geriamą vandenį. Išpopuliarėjo ir specialios profilaktinės procedūros odontologo kabinete. Per kelis dešimtmečius rezultatai pasirodė stulbinantys – ėduonies sumažėjo 2-3 kartus ar net daugiau!
Būtent tada, kai išaugo nauja karta, kurios dantimis pradėta rūpintis nuo pat vaikystės. Deja Lietuvoje dantų ėduonis gerokai labiau paplitęs nei kitose Europos šalyse.
Kuo padės mama
Ką turėtų žinoti mama, norinti pasirūpinti savo vaikelių dantų stiprumu? Apie 6 metus pradeda dygti nuolatiniai dantukai. Jie išdygsta nevisiškai susiformavę – nepakankamai mineralizuoti, ne tokie kieti.
Kaip tik šiuo periodu labai svarbu, kas sups dantį – ar dantų apnašos, ardančios danties emalį, ar švari aplinka, kai dantis galės papildomai siurbti iš seilių trūkstamas mineralines medžiagas. Taigi gera burnos higiena yra viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių. Būtent dabar vėl reikia didesnės tėvelių pagalbos. Pirmiausia todėl, kad dabar mama su tėčiu turi įdiegti vaikui tinkamus įgūdžius, antra, pagalvokit, kad šešiametis vaikas dar nėra toks atidus, kad nuvalytų bedygstančius, nevienodai išlindusius dantukus. O tai išties labai svarbu.
Vieno danties šepetukas
Pirmieji keičiasi priekiniai dantys. Už visos pieninių dantų eilės išdygsta pirmi nuolatiniai krūminiai.
Krūminių dantų mamos dažnai ir nepastebi, neretai mano, kad tai pieninukai, kadangi vaikas neparodė iškritusio pieninio danties. Paskaičiuokite, pirmas nuolatinis krūminis dantis yra 6-tas pagal eilę, skaičiuojant nuo centro.
Jei dantis išdygo vienas ir neturi porininko viršuje ar apačioje, ant jo ypač smarkiai kaupsis apnašos.
Tokius dantukus reikia valyti ypač atidžiai ir intensyviai. Čia Jums galės padėti vieno danties šepetukas – jis turi siaurą suspaustų plaukelių kuokštą ir galima lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
Patarčiau mamoms dar kelerius metus, kol pasikeis pagrindiniai dantys, padėti vaikams valytis dantis.
Tačiau pradėkite juos mokyti ir pačius gerai išsivalyti dantis. Vaikas turi priprasti prie taisyklingų judesių.
Taisyklingo dantų valymo atmintinė:
Dantukus valykite sukamaisiais arba vertikaliais (viršutiniai dantys iš viršaus į apačią, apatiniai – iš apačios į viršų) judesiais.
Vidiniams dantų paviršiams nuvalyti šepetėlį irgi laikykite vertikaliai.
Valytis dantis reikia ne trumpiau nei 3 minutes, ryte ir vakare, ir nesvarbu, ar tai būtų paprastas ar elektrinis šepetėlis. Naudokite būtinai minkštą dantų šepetėlį nedidele galvute.
Dantų higieninis siūlas būtinas, kai jau išdygsta grupelė tarpusavyje susiglaudusių dantų. Tai puikiai apsaugo dantis nuo gedimo tarpdančiuose. Tačiau tarpdančių siūlo neduokite vaikui be priežiūros.
Išmokykite siūlu naudotis atsargiai, kad nesusipjaustytų dantenų.
Krūminių dantų silantai
Tik pastebėję išdygusį pirmąjį krūminį dantį, apsilankykite pas odontologą. Krūminių dantų vagelės ir įdubimai – tai silpniausia dantuko vieta, kur dažniausiai ir prasideda dantų kariesas. Silantai, arba danties vagelių hermetikai, – tai į plombą panaši medžiaga, kuri užliejama ant danties paviršiaus, prieš tai jį gerai nuvalius. Užliejus visus įdubimus, dantis apsaugomas nuo apnašų kaupimosi tose vietose, o kartu silantai pastiprina dantis atiduodami fluorą, esantį jų sudėtyje.
Reguliarus lankymasis pas odontologą – irgi tam tikra profilaktikos priemonė. Kadangi nuolatiniai dantukai dygsta dar nevisai mineralizuoti, jiems pradėjus gesti, skylutė sparčiai plinta gilyn. Tokias skylutes sunku pastebėti, nes jaunų dantų gedimai dažniausiai būna baltos spalvos, o ne tamsios rudos.
Suskubę sutaisyti mažas skylutes, išvengsite tolimesnių komplikacijų, ir dantis liks stipresnis. Nelaukite, kol vaikai pradės skųstis skausmu.
Sveikų dantų ABC
Kai dygsta nuolatiniai dantys (maždaug nuo 6 metų) naudinga, kad vaikas vartotų vitamino D, ypač jei vaikas kartu ir sparčiai auga.
Nemažai reikšmės turi ir mityba. Būtų gerai, jei vaikas valgytų daugiau grubaus, mažai apdoroto maisto, žalių daržovių ir vaisių.
Stenkitės kad vaikas per dažnai neužkandžiautų saldumynais, kurie smarkiai apvelia dantis. Ypač nepalankūs dantims yra sausainiai, bandelės, bulvių traškučiai.
Svarbu, kad praeitų pakankami laikų tarp valgymų, tuomet pasigamins daugiau seilių, kurios apiplaus dantis ir neutralizuos rūgštis apnaše.
Po valgio naudinga pakramtyti becukrę kramtomąją gumą. Ji irgi paskatins seilių išsiskyrimą, o kartu ir patenkins vaiko norą užkandžiauti saldžiai.
Sėkmės rūpinantis dantukais
„Mamos žurnalas“
JAV sūnų maždaug nuo trejų metukų, kai jau buvo galima susitarti dėl išsižiojimo ir išsėdėjimo, vedam kas pusę metų profesionaliai valyti ir fluoruoti dantukus. Nuo tada pradėjo mokytis naudoti dantų siūlą (aišku, siūlo išnaudodavo daugiau už visą šeimą). Lietuvoje planuojame tęsti tokią praktiką-tvarkingai kas pusmetį pas stomatologą higienai net pieninius dantukus.