Odontologė: dažniausia klaida, kad tėvai per anksti nustoja vaikams valyti dantis

Odontologė Raminta Vaskelaitė

Dažnai tėvams vaikų dantų priežiūra tampa tikru iššūkiu. Vos pravėręs odontologijos klinikos duris, ramus vaikas gali virsti užsispyrusiu nenuorama, visomis jėgomis besipriešinančiu atsisėsti į odontologo kėdę. Apie vaikų dantų priežiūros ir burnos higienos subtilybes kalbame su odontologijos klinikos „Skraidenta“ gydytoja odontologe Raminta Vaskelaite.

Kaip apibūdintumėte dabartinę vaikų dantų būklę? Ar pastebite, kad vaikų dantų priežiūros, burnos higienos rutina yra netinkama?

Statistiniai duomenys rodo, kad dantų ėduonies paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų siekia 70–90 proc. Lietuvoje tarp 12–15 metų amžiaus paauglių dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas jau keletą dešimtmečių yra labai didelis ir siekia iki 96 proc. Tačiau mums, odontologams, kasdien susiduriantiems su pacientais, statistinių duomenų nereikia, kad galėtume patvirtinti liūdną tendenciją (bent jau Lietuvoje), – dantų ėduonis išties yra labai paplitusi burnos ertmės liga. Apžiūrėdami vaikų burnos ertmę, pirmiausia atkreipiame dėmesį būtent į burnos higieną. Vaikui atsisėdus į odontologo kėdę, ant dantų dažnai iš karto pastebime gausias apnašas ir/ar paraudusias dantenas, kurios išduoda prastus burnos higienos įpročius. Tuomet nenustembame, kai aptinkame bent kelis ėduonies pažeistus dantis. Tokia situacija būdinga įvairaus amžiaus pacientams.

Kokios vaikų dantų priežiūros klaidos dažniausiai daromos?

Viena dažniausiai daromų klaidų yra ta, kad tėvai per anksti nustoja vaikams valyti dantis. Toks tėvų elgesys dažniausiai grindžiamas noru leisti vaikams jaustis savarankiškiems. Dalis tėvų teigia, kad jų vaikai dantis valosi sąžiningai. Tokiu atveju mums, odontologams, tenka tėvams aiškinti, kad savarankiškumas ir kokybiškas dantų išsivalymas nėra tas pats, šiuos du aspektus reikia suderinti.  Tėvams verta prisiminti, kad jau 5–6 metų amžiaus vaikams pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Jeigu tokio amžiaus vaikai dantis valosi nereguliariai (tik kartą per dieną) ir dar nekokybiškai, yra diagnozuojamas ir nuolatinių dantų ėduonis. Net ir tokio jauno amžiams vaikams tenka plombuoti nuolatinius dantis. Tai yra klaidingos dantų priežiūros pasekmė.

Ar tėvai pakankamai žino apie vaikų dantų priežiūrą, burnos higieną?

Vieni žino daugiau, o kiti mažiau. Turimų žinių kiekis priklauso ir nuo to, ar tėvai ir jų vaikai papuola į profesionalaus odontologo rankas. Tėvai, kurie pradeda vesti vaikus reguliariai (kas pusę metų ar kas metus) jau nuo 2–3 metų amžiaus pas tokį odontologą, kuris nuo pačių pirmųjų vizitų suteikia visą informaciją apie dantų ėduonies atsiradimo priežastis, išmoko taisyklingos burnos higienos, paaiškina dantų pastos su fluoru naudojimo naudą, nepalankią diagnozę išgirsta rečiau, negu tie, kurie su tokiais dalykais nėra buvę išsamiai supažindinti. Vis dėlto kartais bendraujant su tėvais, pasakojant jiems apie burnos higieną, ant dantų modelio rodant taisyklingus dantų valymo judesius tenka pastebėti ir tėvų skeptišką reakciją („Juk atėjome dėl sugedusių dantų, kodėl mums skaitoma paskaita apie dantų šepetuką ir pastą“), ironiją, abejingumą. Dantų ligų profilaktikai svarbios dvi stiprios grandys: norintys šviesti ir tam daug savo klinikinio darbo laiko skiriantys odontologai ir tėvai, norintys išmokti ir taikyti įgytas žinias (taip pat ir augantys vaikai, kurie atėjus laikui vis tiek turi tapti savarankiški ir patys būti atsakingi už taisyklingą burnos higieną).

Kokiais patarimais vizito metu dalijatės su vaikais? Ar gydydama pastebite, kad vaikai jais pasinaudojo?

Dažniausiai vaikų klausiame, kaip jie valosi dantis: kiek kartų per dieną, kokius judesius atlieka, kiek laiko trunka išsivalymas. Taip pat jų ir jų tėvų teiraujamės apie mitybos įpročius (ar dažnai užkandžiauja, ar vaikai ragauja kariesogeninių užkandžių). Asmeninės burnos higienos įpročių pagerėjimas matyti iškart, tad nesunku įvertinti, kurie tėvai ir vaikai laikosi rekomendacijų, o kuriems tenka kiekvieno vizito metu kartoti tas pačias dantų valymosi tiesas.

Ar yra tokių atvejų, kai vaikai odontologo kėdėje tampa lyg mažieji monstrai? Kaip sprendžiate tokias situacijas?

Man teko nemažai dirbti su vaikais, tačiau galiu teigti, kad kėdėje dar nesu turėjusi nė vieno mažojo monstro. Vaikai yra žmonės su savo charakteriu, nuomone, įpročiais, auklėjimu, baimėmis. Tad su kiekvienu vaiku stengiamės atrasti patį individualiausią bendravimo būdą. Tas pats vaikas vieno vizito metu gali kantriausiai išsėdėti danties gydymo procedūrą, o kitą kartą ateiti pavargęs ar prastos nuotaikos ir net neatsisėsti į kėdę (o gal net neįeiti į kabinetą). Vieniems užtenka įjungti filmuką ir jie nebegirdi, kai juos kalbiname, kitiems reikia nuosekliai papasakoti, ką ir kaip darysime, tretiems įkalbėti parodyti dantis tenka imtis ir kūrybinių/vaidybinių įgūdžių. Tai labai individualu. Panašiai kaip ir su suaugusiaisiais.

dantukai

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Kodėl vaikams vizitas pas odontologą yra lyg didžiausias košmaras? O gal tai tik mitas?

Jeigu vaikas pas odontologą nuoširdžiai patiria kažką, ką galėtų pavadinti didžiausiu košmaru, tokią odontologijos kabineto patirtį reabilituoti ir pakeisti yra sudėtinga. Tačiau ir tai yra įmanoma. Geriausia vaikus pratinti lankytis pas odontologą nuo mažens: dažnai tėvai atveda mažesniuosius su vyresniais broliais ar sesėmis, paskui juos pačius pasodiname į kėdę. Jei atsitinka taip, kad tenka gydyti dantis, vaikas jau būna apsipratęs prie kabineto, gydytojo, procedūrų, tad ir pirmasis gydymas praeina sklandžiau.

Vaikai dažnai baiminasi: ar skaudės? Tai gali būti praėjusios patirties atgarsis arba bendraamžių prigąsdinimai, tad, įtikinant, kad gydymo skausmas yra numalšinamas, ir tai įrodant praktiškai (t. y. atliekant nejautrą), vaikai ateityje gali būti ramesni (tačiau, žinoma, ir pats po nejautros atsirandantis „užtirpimo“ pojūtis kai kuriems vaikams sukelia didelį diskomfortą).

Į kokią bėdą gali pakliūti vaikai, nesivalantys dantų?

Yra laimingų žmonių grupė, kuriems pasiseka paveldėti stipresniąsias dantų ar burnos ertmės savybes, tad jiems net ir prastas dantų valymasis nesukelia rimtesnių pasekmių. Dažnai kiti žmonės, diskutuodami su odontologu, remiasi būtent šiais retais pavyzdžiais („Mano močiutė dantų nevalė ir neturėjo nė vienos plombos“). Tačiau didžiajai daugumai žmonių, norint išsaugoti sveikus dantis, reikia rimtai dirbti: kokybiškai valytis dantis bei laikytis burnos sveikatai palankios mitybos režimo. Tad dantų nesivalantys vaikai (jų tėvai) dažniausiai išgirsta net kelių dantų (kartais net 5 ar daugiau) ėduonies diagnozę ir supranta, kad reikės ne kartą apsilankyti pas odontologą, kol bus sutaisyti visi dantys. Dar liūdniau yra tai, kad neretai tenka šalinti stipriai pažeistus dantis. Man liūdniausia žiūrėti į atvestą vaiką, kuris jau kankinasi nuo danties skausmo, verkia, kartais dantenos net tinsta. Tėvai (pirmiausia), vaikai ir odontologas yra burnos sveikatos priežiūros komanda. Jeigu kažkuri komandos grandis neatlieka savo pareigos, pasekmės būna nemalonios.

Ar galėtumėte teigti, kad dabar odontologus galima vadinti superherojais, gelbstinčiais į bėdą patekusius dantis? Ar šiuo metu reikalinga vaikams skirta literatūra apie dantų priežiūrą?

Visi žino, kad odontologai gelbsti jau sugedusius dantis. Reikėtų, kad odontologai taptų ir nepailstančio švietimo apie burnos sveikatą superherojais, kad tokių sugedusių dantų būtų kuo mažiau. Kol statistiniai duomenys yra nusvirę į dantų ėduonies pusę, turi būti kuo daugiau literatūros, kurią odontologas galėtų rekomenduoti pacientams.

Vaikų gyd. odontologės Gedos Mažeikienės patarimas tėvams:

„Pirmoji vaiko dantų apžiūra pas odontologą turėtų įvykti kuo anksčiau. Kartais tėvai, turėdami blogą odontologinio gydymo patirtį, vengia pirmojo vizito ir nuogąstauja, kad vaikas gydytojo išsigąs. Tačiau būtent laikotarpis, kol dantys sveiki, vaikui yra geriausias laikas susipažinti su odontologu, jo darbo vieta, instrumentais ir neįprastais garsais. Ankstyva vaiko ir odontologo pažintis leidžia susidraugauti ir tapti komanda, kovojančia su bendru priešu – dantų ėduonimi.“

Nuostabiai iliustruota, nuotaikinga ir šmaikšti knygelė visiems mažiesiems nenuoramoms, kuriems valytis dantis NUOBODU, o vizitas pas odontologą – siaubingiausias įvykis. Mus ši knygelė įtikino 100 proc. Rekomenduojame perskaityti visiems.

Knygą galite įsigyti www.debesuganyklos.lt, šalies knygynuose ir knygų prekybos vietose.

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − 2 =

Kitos temos: