Burnos higiena tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta kaip 2×2. Neva reikia turėti tik šepetuką ir pastos, bei nepamiršti du kartus per dieną išvalyti dantukų.
Konsultuoja gydytoja odontologė Rūta Būbnaitytė.
Burnos higiena – kas tai?
Paprastai tariant, – tai kasdienė burnos priežiūra, atliekama naudojant asmens higienos priemones. Ypač svarbu vaikus mokyti burnos higienos nuo mažų dienų.
Tai yra ugdyti, diegti įgūdžius. O didžiausios įtakos šiems mokymams turi tėvai, jų pavyzdys. Kaip ir daugeliu gyvenimo atvejų, tėvai yra pirmas orientyras mokymuisi.
Tad tikrai nesuklysite, jei kūdikio „dantukus“ pradėsite valyti dar tuomet, kai jis jų neturi. Nenuostabu, jei pirmais kartais bandant valyti kūdikio dantis, vaikutis prieštaraus, bet svarbu atminti, kad įpratinti valyti dantis vyresnį vaiką bus kur kas sunkiau.
Burnos higienos tikslai:
- Pašalinti apnašas, maisto likučius.
- Valant dantis, gerinti dantenų kraujotaką.
- Siekti užkirsti kelią kietųjų apnašų (akmenų) susidarymui.
- Burnos savijautos gerinimas, burnos ertmės dezodoravimas.
Kūdikių burnos ertmės, dantų higiena
Kūdikiams, dar neturintiems dantų, burnos ertmės gleivinės, dantenų higiena irgi reikalinga ir svarbi. Tai galima atlikti naudojant minkštos, drėgnos marlės gabalėlį – juo švelniai perbraukti dantenas. Šiai procedūrai atlikti dar galima naudoti ir specialiai tam skirtus silikoninius šepetėlius–antpirščius.
Nuo 4–6 mėn. burnos higiena tampa dar svarbesnė. Tokiu laiku kūdikio gyvenime prasideda rimtų pokyčių: prasikala pirmieji dantukai, pradedamas papildomas maitinimas, mamos pienas dažnai pakeičiamas mišinukais. Naujuose maisto produktuose gausu cukraus, todėl išauga karieso rizika. Šiuo laikotarpiu kūdikio dantukai gali būti valomi jo amžiui skirtais minkštais dantų šepetėliais (0–2 m.).
Nuo 1–2 mėn. kūdikius po truputį reikia pratinti prie dantų pastos be fluoro.
Pasirinktoji pasta turi būti be skonio, mažai putojanti, tad geriausia, kad ji būtų be natrio laurilsulfato, nes ši medžiaga ir sukelia putojimą.
Vaikui paūgėjus iki 1 metų, tikslinga naudoti dantų pastą, turinčią nedidelį kiekį fluoro (500 ppm). Tėvai dažnai klausia: kiek reikia pastos ant dantų šepetėlio? Atsakymas labai paprastas: pastos žirnio dydis turi būti toks, koks vaiko mažojo piršto nagelis.
Vaikas čiaupiasi ir muistosi
Tėvai dažnai skundžiasi, kad jų mažylis nenori, neleidžia valyti dantų, stumia šepetėlį, sukiojasi. Tai labai reali situacija, ir nieko keisto, kad kūdikis prieštarauja.
Šiuo atveju vienintelis patarimas – būkite kantrūs ir užjaučiantys. Mažyliui šis etapas naujas ir nepažįstamas, tad tėvų pyktis čia tikrai nepadės. Todėl geriau bandyti rasti vaikui patogią padėtį dantų valymui.
Vieniems vaikams išvalyti dantis geriau sekasi gulimoje padėtyje, o kitiems patogiau laikant juos ant rankų ir per sučiauptas lūpas švelniai įkišant ant piršto uždėtą šepetėlį į burnos ertmę. Šiuo momentu mama irgi gali mėginti žiotis, kad kūdikis kartotų jos mimiką ir išsižiotų pats.
Jei 2 ar 3 metų vaikas vis dar nenoriai valosi dantis, ieškant veiksmingų būdų šį procesą paversti maloniu užsiėmimu, verta pasiklausyti dainelių apie dantų priežiūrą ar pasižiūrėti animacinių-mokomųjų filmukų šia tema.
Dar vienas puikus būdas įpratinti valytis dantukus – tai dantų valymas kartu su tėvais, leidžiant vaikui pavalyti tėvų dantis, o paskui pasikeisti vaidmenimis.
Kartais į ritualinį dantų valymo procesą verta įtraukti dantų kokybės valymo kalendorių (jame klijuojami ar piešiami linksmi, liūdni veidukai).
Na, o paskutinė galimybė – švelnus griežtumas, nuolatinis aiškinimas apie burnos, dantų priežiūros svarbą sveikatai. Svarbiausia atminti, kad ir kokia žaidimo forma mokomas vaikas burnos higienos, tėvai privalo vaiko dantis valyti iki 7–8 metų, kol jis išmoksta rašyti.
Dantų valymas – tai kantrybės reikalaujantis procesas, todėl svarbu negailėti laiko ir noro aiškinti, kad dantų valymas – ne mažiau svarbus nei prausimasis.
Foneso metodas
Yra išskiriama daug dantų valymo būdų. Tačiau dažniausiai taikomas ir tėvams vaikui valyti patogiausias – Foneso metodas. Jį lengva atlikti, vienu metu valomi abu žandikauliai:
Dantys sukąsti, šereliai pasukami statmenai į prieanginius paviršius.
Sukant ratukus valomi dantys, dantenos.
Dantų liežuviniai, gomuriniai paviršiai valomi šluojamaisiais judesiais, abu žandikauliai atskirai.
Dar vienas vaikų dantų valymo būdas – sukamasis, šluojamasis.
Šepetėlis dedamas ant dantų, šereliai pakreipiami danties šaknies link.
Sukant riešą lėtai šluojamuoju judesiu nuo dantenų per danties paviršių kramtomojo paviršiaus link.
Jei labai greitai šluojama, tuomet neišvalomi dantys prie dantenų, nes šereliai nusprūsta.
Neatsargiai uždėjus šepetėlį, pažeidžiamos dantenos.
Svarbu atminti, kad dantų negalima valyti horizontaliais judesiais.
Vaikai ir tarpdančių valymas
Tarpdančių valymas irgi labai svarbus burnos higienai. Vaikams patogiausia tarpdančių siūlą naudoti, jį surišant kilpa.
Ši kilpa tempiama tarp rankų ir stumiama pirštais. Ištempiamas siūlas suimtas pirštais (nykščiu, smiliais) švelniai įvedamas į tarpdantį, apgaubiant dantį C forma, siūlas kišamas po laisvu dantenų speneliu, kol atsiremia. Kad lengviau būtų valyti, galima naudoti siūlų laikiklius. Juos saugiau naudoti vaikams, jei tarpdančius valo tėvai.
Tarpdančių valymo tikslai:
- Sumažinti apnašų kaupimąsi ant dantų, dantenų.
- Gerinti dantenų kraujotaką.
- Išvalius tarpdančius, gerinti fluoridų patekimą į šias sritis.
- Gerinti remineralizaciją, sudaryti sąlygas seilėms liestis su dantų paviršiumi.
Ar reikia vaikams skalauti burną
Kai vaikas išmoksta savarankiškai puikiai išsivalyti dantis, išskalauti burną, ėduonies profilaktikai galima pradėti naudoti burnos skalavimo skysčius. Tokių tirpalų fluoro koncentracija turi būti maža (0,025–0,05 %) Burnos skalavimo skystis mažina mikroorganizmų kiekį, šalina apnašas, mažina bakterijų kaupimąsi.
Liežuvio valymas
Dar viena sritis burnoje, kur kaupiasi bakterijos, yra liežuvis. Tad liežuvis irgi turi būti valomas šepetėliu arba specialiu liežuvio valikliu. Taigi iškištas liežuvis šepetėliu braukiamuoju judesiu valomas į priekį. Judesys kartojamas 6–8 kartus. Liežuvio valymas padeda sumažinti maisto likučių, apnašų kiekį, mikroorganizmų skaičių.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
