Gyd. odontologė Rūta Būbnaitytė
Daugybės mažų vaikų pieniniai dantukai nėra pieno spalvos – jie pajuodę ir aptrupėję. Kaltas buteliuko ėduonis.
Gydytoja odontologė Rūta Būbnaitytė
Kodėl sakoma, kad dantukai „ištirpo“ cukruje
Ėduonis – tai lėtinė infekcinė danties kietųjų audinių liga, sukelianti dentino ir emalio demineralizaciją. Infekciją dažniausiai sukelia Streptoccocus mutans. Šie mikroorganizmai neardo danties kietųjų audinių, bet mėgsta cukrų. Vykstant tam tikriems cheminiams procesams, t.y. cukraus skaidymui iki smulkių dalelių (molekulių), mikroorganizmai sintetina rūgštį, kuri ardo danties audinius.
Todėl labiausiai dantukams kenkia saldi terpė.
Kuo buteliuko ėduonis skiriasi nuo paprasto
Pieninių dantų ėduonies klinika skiriasi nuo nuolatinių dantų. Šiuos skirtumus lemia vaiko amžius. Iki 2,5 metų vaikų ėduonis pastebimas ten, kur vyksta kietųjų audinių mineralizacija embriogenezės laikotarpiu. Tai yra viršutinio žandikaulio kandžių lygūs paviršiai.
Apatinio žandikaulio kandžiai dažniausia lieka nepažeisti, nes jie apsaugoti liežuvio. Be to, viršutinio žandikaulio kandžiai išdygsta anksčiau, todėl jie ilgiau būna rizikos grupėje.
Taigi antraisiais vaiko gyvenimo metais pastebimas žiedinis dantų ėduonis, kuris suardo dantis. Tokia ėduonies forma vadinama buteliuko ėduonimi ar buteliuko kariesu.
Kaip atrodo buteliuko ėduonis
Buteliuko ėduonį turintis vaikas dažniausiai yra dvejų metų amžiaus ir jo pažeisti dantys yra šie: viršutinio žandikaulio keturi kandžiai, o kartais ir iltys. Šie pažeisti dantys kliniškai atrodo taip: emalis trupantis, dentinas minkštas, lupasi gabalais, kartais (jei dantukai labai užleisti) – nutrupėję, nulūžę dantų vainikai ir likusios tik šaknys.
Dažniausiai į odontologą kreipiamasi dėl skausmo ir pakitusio estetinio vaizdo.
Buteliuko ėduonį turintis vaikas dažniausiai yra dvejų metų amžiaus
Kokiems vaikams atsiranda buteliuko ėduonis
Ši ėduonies forma pasireiškia vaikams, kai šie, esant išdygusiems dantims, maitinami ar girdomi naktį pienu ar saldžiais gėrimais (saldinta arbata, sultimis). Paaiškėja, kad vaikas ilgai buvo maitinamas krūtimi ar iš buteliuko naktimis. Tačiau priežastis ne tik ši!
Noriu pabrėžti, kad prie šio rizikos veiksnio – maitinimo naktimis – ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai. Tai yra bloga burnos ertmės higiena, neracionali mityba bei gausus kariosogeninių produktų vartojimas.
Dažno vaiko mitybos racione angliavandenių yra daugiau nei reikia. Ir čia svarbu ne tai, kiek jų suvartojama vieno valgymo metu, o kiek suvalgoma per dieną. Tad jei vaikas dažnai maitinamas saldžia koše, nieko keista, kad ir naktį jis norės būti raminamas pienu ar kitu saldžiu gėrimu. Vaikui čiulpiant buteliuką ar krūtį prieš užmiegant, net jei dantys išvalyti prieš einat miegoti, burnos ertmėje lieka nemažai saldaus skysčio, kuriame esantis cukrus yra burnos ertmės mikroorganizmų maistas.
Mikroorganizmai, skaidydami cukrų, gamina rūgštis, kurios ir ardo danties kietuosius audinius. Miego metu seilių išsiskiria kur kas mažiau nei aktyviuoju dienos metu, vaikas ryja rečiau, todėl dantų paviršiai nepakankamai apvalomi, ir susidariusios rūgštys išlieka. Vaikų seilės yra klampios, todėl blogai neutralizuoja mikroorganizmų gaminamas rūgštis, nes jų seilėse yra daug mažiau antikariozinių medžiagų.
Ar naktinis žindymas gali suketi buteliuko ėduonį
Kalbant apie maitinimą naktimis, dažnai kyla klausimas: o kaip žindymas krūtimi, ar jis kelia riziką buteliuko ėduoniui atsirasti? Motinos pienas yra saldus, tačiau jame esanti laktozė nėra tokia neigiama (mikroorganizmų atžvilgiu) kaip sacharozė (pramoninis cukrus). Laktozė galutinai suskaidoma ne burnos ertmėje, o žarnyne. Be to, motinos piene esantys imunoglobulinai A ir G pristabdo bakterijų augimą. Motinos pienas nėra toks riebus, kaip komerciniai mišiniai, todėl nors ir naktį savaiminis apsivalymas vangus, bet po žindymo krūtimi ant dantų paviršių pieno lieka mažiau.
Į klausimą, kas dažniau turi buteliuko ėduonį: ar maitinami iš buteliuko ar žindomi krūtimi, – atsakyti negalime, nes 6 mėn. vaikai jau papildomai maitinami košėmis ir rizika išlieka abiems grupėms.
Kaupiantis maisto likučiams burnoje, ilgainiui susidaro apnašos. Jei vaiko dantys neišvalomi, prie susidariusių apnašų kaupiasi dar daugiau mikroorganizmų, kurie, naudodami cukrų, sintetina rūgštis, ardančias danties kietuosius audinius. Todėl vaiko žindymas krūtimi negali lemti mažesnės rizikos buteliuko karieso atveju.
Dar vienas buteliuko ėduoniui atsirasti reikšmingas veiksnys – maisto konsistencija
Buteliuko ėduonis ir maisto konsistencija
Dar vienas buteliuko ėduoniui atsirasti reikšmingas veiksnys – maisto konsistencija. Kol vaikas neturi krūminių dantų, jis maitinamas trintomis, skystomis košėmis ar tyrelėmis. Tokios konsistencijos maistas ilgai lieka burnoje, ant dantų paviršių, ir susidariusios apnašos didina buteliuko ėduonies riziką. Todėl burnos higiena turi būti būtina nuo pirmųjų dantų atsiradimo.
Sudygus krūminiams dantims, vaikas turi būti maitinamas rupiu, skaiduliniu maistu. Tai skatina ne tik savaiminį dantų apsivalymą, bet ir normalų veido-žandikaulių sistemos vystymąsi.
Buteliuko ėduonies stadijos:
Pradinė: simptomų nėra. Dantis nuvalius, passtebimos baltos dėmės.
Pažeidimo: viršutinio žandikaulio kandžiuose pažeidimas skverbiasi į dentiną, greitai progresuoja. Pastebimi spalvos pokyčiai (gelsva, ruda). Dantys tampa jautrūs terminiams dirgikliams (šaltesniems ar šiltesniems skysčiams, maistui).
Gilaus pažeidimo: vaikas gali skųstis skausmu sukandant, vystosi pulpitas.
Trauminė: pastebimos juosiančio pobūdžio ertmės, joms gilėjant, danties vainikas lūžta.
Stabilizuota: ertmės neplinta, jos tampa tamsios, vyksta remineralizacija.
Kaip gydomas buteliuko ėduonis
Pradinės ėduonies stadijos gydomos konservatyviai, naudojant fluoro preparatus, mokant tėvus ir vaikus burnos higienos bei mitybos. Nedideli pažeidimai plombuojami. Kai ėduonis pažengęs, taikomas endodontinis gydymas arba dantys dengiami vainikėliais. Atsiradus komplikacijoms, išplitus infekcijai, pažeisti buteliuko karieso dantys ar šaknys šalinami.
Kas nutinka, kai vaikas praranda dantukus dėl buteliuko ėduonies:
- Ankstyvas viršutinio žandikaulio kandžių netekimas lemia mažo viršutinio žandikaulio formavimąsi. Kandžius svarbu išsaugoti iki 2,5–3 metų.
- Netekus priekinių dantų, vaikui sunku ištarti tam tikrus garsus, t.y. atsiranda fonetikos pakitimų.
- Patamsėję dantų vainikai ar likusios šaknys atrodo neestetiškai.
- Gali prasidėti psichologinės problemos: vaikas, turėdamas pažeistus dantis (tamsūs, pajuodavę vainikai) ar likusias šaknis, vengia šypsotis, drovisi kalbėti dėl neištariamų taisyklingai garsų.
Patarimai, kad neatsirastų buteliuko ėduonis:
Eglės Gelažiūtės pieš.
Prieš nėštumą ir nėštumo metu išsigydykite burnos ertmę.
Venkite motinos–vaiko burnos mikrofloros perkėlimo buitiniu keliu (mamos prieš paduodant vaikui nukritusį žinduką dažnai jį dedasi sau į burną).
Svarbi burnos higiena nuo pirmųjų dantų. Vaikui dantis turi valyti tėvai, 2 kartus per dieną su šepetėliu ir pasta, turinčia fluoro (500 ppm).
Venkite lipnaus maisto. Jo pavartojus, vaiko dantys turi būti gerai išvalyti, kad neliktų maisto likučių.
Venkite užkandžiavimų saldumynais, sultimis.
Išdygus krūminiams dantims, duokite maistą gabaliukais, patiekite vaikui rupų, skaidulinį maistą.
Nuo 12 mėn. nutraukite vaiko maitinimą krūtimi ar buteliuku nakties metu.
Nuo 1 metų vaiką mokykite gerti iš puodelio.
Nepamirškite reguliarių vizitų pas odontologą.
Taigi, sutelkę dėmesį į vaiko burnos sveikatos gerovę, kasdien matysime laimingus vaikų veidus plačiomis šypsenomis ir sveikais dantimis.
„Mamos žurnalas“
