Ekologija virtuvėje: kokios priemonės labiausiai kenksmingos vaikui

Konsultavo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Konsultavo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė

Jeigu mamų paklaustume, kaip jos pakomentuotų sąvoką „ekologija virtuvėje“, pirmasis atsakymas būtų apie ekologiškus maisto produktus ir sveikesnę mitybą.

Iš tiesų virtuvėje galime nuveikti gerokai daugiau – ir dėl savo šeimos sveikatos, ir dėl visos planetos gerovės.

Pokalbiui pakvietėme cheminių medžiagų ekspertę Laurą Stančę.

Pirmiausia – kas yra ekologiški indai

Lėkštutės, puodeliai, gertuvės, priešpiečių dėžutės, spalvoti gimtadienio indai – nekalti pirkiniai, bet ir juos renkantis reikia atidumo. Mes galvojame, kad vaikams skirtoms prekėms keliami aukšti reikalavimai, gamintojas atsakingai renkasi žaliavas. Deja, realybė kitokia, vaikiškais piešiniais išmarginta priešpiečių dėžutė gali turėti tiek pat pavojingų cheminių medžiagų kaip ir skirtoji suaugusiesiems, juk jos dažniausiai gaminamos iš to paties pigaus plastiko, nesiekiant kokybės.

Kodėl verta vaikus saugoti nuo plastikinėje pakuotėje ir induose esančių pavojingų priedų:

Nes kai kurios medžiagos linkusios kauptis organizme.

Šios medžiagos pažeidžia hormoninės sistemos veiklą, net ir nedideli jų kiekiai.

Kūdikiai ir vaikai kur kas jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau pasisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo jų organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

O kaip dėl PET pakuočių

Tetrapakas gaminamas iš kartono, padengto polietilenu (PET), kad neperšlaptų, dar dedamas aliuminio folijos sluoksnis tam, kad gėrimas būtų geriau apsaugomas nuo surūgimo nelaikant šaldytuve. Polietilenas dažniausiai yra ta dalis, kuri liečiasi su gėrimu. Jis laikomas vienu iš saugiausių plastikų, turinčių mažiausiai priedų.

Tetrapakas yra perdirbamas, tačiau tam naudojama gana daug išteklių, šiandien Lietuvoje perdirbama tik apie 20 proc. pakuočių. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra ketvirta daugiausiai atliekų šalinanti sąvartyne valstybė.

Geri patarimai apie vaikų indus:

Stiklinė pakuotė visada sveikesnė už plastikinę. Namuose maistą geriausia laikyti stikliniuose induose.

Plastikinius indus ir gertuvėles rinkitės tokias, ant kurių parašyta „Tinka iki 3 metų“ (jiems keliami didesni kokybės reikalavimai).

Bet kokias plastikines gertuves ar indus reikia keisti, kai jie subraižomi, stengtis į juos nepilti karštų gėrimų.

Kalbant apie pavojingų medžiagų išsiskyrimą, patikimiausios yra metalinės gertuvės.

Ant indų ieškokite užrašų: pagaminta be ftalatų ir BPA (bisfenolio A), gamtinio plastiko (pagamintų iš krakmolo).

Visada perkant kažką iš plastiko verta atkreipti dėmesį į skaičiukus trikampyje ant pakuotės ar dėžutės, kurie įspausti gaminio (pvz., indų) apatinėje dalyje arba ant dugno. Reikia rinktis 1 ir 2 pažymėtą pakuotę, vengti skaičių 3 ir 7.

Svarbu plastikinių dėžučių ir gertuvių nekaitinti, nelaikyti labai šiltoje vietoje, nes pavojingos medžiagos skiriasi aukštesnėje temperatūroje.

Sąlyčiui su maistu tinkami indai būna pažymėti specialiu ženklu (trikampiu, kurio viduje nupiešta šakutė ir puodelis).

Jeigu vaikų gimtadieniui perkate vienkartinius indus, vienareikšmiškai ekologiškesni – iš kartono.

Plastikiniai vienkartiniai indai savaime yra ydingi, kadangi aplinkoje neyra, formuoja plastiko masę, kuria užspringsta gyvūnai, o jei dar jų sudėtyje būna pavojingų medžiagų, – kenkia ir aplinkai, ir gyvūnams.

Buitinė chemija virtuvėje

Dar daugiau ekologijos srityje galime nuveikti, jei atsakingiau rinksimės virtuvės buitinę chemiją, kurios pasiūla tikrai didelė: indų plovikliai, indaplovių tabletės, paviršių valikliai, specialiai orkaitėms ir kaitlentėms skirti valymo skysčiai, abrazyvinės pastos ir pieneliai valyti puodams ir t.t. Peržvelgusi šių priemonių sudėtį, paaiškėja, kad ji labai panaši, tik priemonė supilstyta į skirtingus buteliukus.

Tikrai nebūtina radikaliai keistis ir naudoti tik natūralias priemones – sodą, actą, druską, citrinos rūgštį. Yra sukurta puikių ekologiškų ploviklių ir valiklių, kurie neagresyvūs, saugūs aplinkai ir žmogui, bet tuo pačiu ir patogūs naudoti – su dozatoriais, purkštukais. Svarbiausia, kad priemonės būtų biologiškai skaidžios – suskiltų aplinkoje iki nekenksmingų junginių.

O kaip dėl indų ploviklių

Ekologija virtuvėje

Nuotrauka Shutterstock

Indų ploviklis yra itin atsakingas pirkinys, nes jo kad ir mažyčiai kiekiai, vis tiek patenka į virškinamąjį traktą.

Specialistai rekomenduoja vieną indą po šilto vandens srove skalauti bent 10–15 sekundžių.

Renkantis indų ploviklį reikia žinoti, kad labiausiai kenks tie, kurie labai kvepia, gausiai putoja ir ilgai galioja. Kai kurios medžiagos, kurios sukelia didžiausią putojimą, netgi priskiriamos kancerogeninėms. Jei ploviklis gausiai putoja, tai gali signalizuoti, kad būtent tų kancerogeninių medžiagų ten ir yra.

Dažnai ilgalaikį neigiamą poveikį gali turėti ne pati valančioji medžiaga, o įvairūs priedai, pvz., konservantai (parabenai arba fenoksietanolis), šios medžiagos dedamos į skystus ploviklius, valiklius, kurių pagrindą sudaro vanduo, kad atidarius jie neužsiterštų mikrobais, nesurūgtų.

Indaplovių tabletes reikėtų rinkis tokias, kuriose mažai fosfatų – šios medžiagos minkština vandenį ir padeda geriau išplauti riebalus, tačiau su nuotekomis patekusios į ežerus ir Baltijos jūrą skatina dumblių augimą t.y. vasarą jūros vanduo „žydi“. Ekologiškose priemonėse vietoj fosfatų naudojami citratai, perkarbonatai.

Kokios priemonės labiausiai kenksmingos

Dažniausiai pačios agresyviausios priemonės yra tos, kurios valo, vos susilietusios su nešvarumu, ir jums nereikia mechaniškai trinti.

Pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, prieš patekdami į parduotuvių lentynas, turi būti paženklinti.

Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia valymo priemonės dėl jų sudėtyje esančių alergenų: kvapiųjų priedų, dažų, chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų. Kartais staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus valiklio kvapas ar dulkės.

Norime, kad valymo priemonės pašalintų visas dėmes, tačiau kartu jos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairių mikroorganizmų.

Labai žalingi žmogui chloro junginiai. Jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžį. Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų.

Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę.

Purškiant purškiamus valiklius, reikia saugoti akis, nes valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.

Pavojingi žmogaus sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką, pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.

apsipirkimas

Rinkitės bekvapes priemones

Kaip pasirinkti saugiausią priemonę

Atkreipkite dėmesį, ar nurodytos valiklio sudedamosios dalys.

Rinkitės bekvapes priemones – taip išvengsite sintetinių kvapų, kurie gali būti stiprūs alergenai arba ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios medžiagos.

Jei neturite laiko domėtis sudėtimi, arba tai jums atrodo per sudėtinga – galite rinktis nepriklausomų ekspertų patvirtintais ženklais pažymėtas priemones, tokias kaip ES gėlė, Šiaurės šalių gulbė, Vokietijos mėlynasis angelas.

Ekologinis ženklas garantuoja, jog tokiuose valikliuose nebus žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai bei patvarių ir organizme besikaupiančių medžiagų.

Fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc.

Rinkitės biologiškai skaidžias priemones: etiketėje nurodoma, kad biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) – ne mažiau kaip 90–95 proc.

Venkite chloro junginių turinčių priemonių.

Rinkitės koncentruotą priemonę: tokius valiklius prieš naudojant reikia atskiesti vandeniu arba jų reikia mažiau.

Kaip tinkamai naudoti buitinę chemija

Valydamiesi namus ar skalbdami neatkreipiame dėmesio į gamintojo rekomendacijas, kiek priemonės reikia naudoti. Dažnai mums atrodo – kuo daugiau, tuo švariau. Tai nėra tiesa. Būtent gamintojo nurodytas kiekis tinkamai išvalys, visa kita lieka kaip balastas ir tik teršia aplinką bei lieka nenuplauta.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 6

Kitos temos: