Neringos Banienės nuotr. www.neringosfotografijos.lt
Pirkdami vaikui vitaminus ar ypatingą laisvėje augintos vištos kiaušinį, nepagalvojame, kad vaikas būtų sveikesnis, jei netingėtume išvėdinti vaiko kambarį.
Pataria cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Blogas vaikų kambarių oras
Pavojingos cheminės medžiagos patenka į mūsų organizmą ne tik judriose gatvėse, bet ir iš namuose susikaupusių dulkių bei patalpos oro. Kiek įkvėpsime nuodingų medžiagų, priklauso nuo laiko, kurį praleidžiame patalpoje, ir nuo cheminių medžiagų kiekio joje. Kasdien vidutiniškai įkvepiame 20 000 kartų, o patalpose, ypač šaltuoju metų laiku praleidžiame beveik 90 proc. viso laiko. Maži vaikai didžiąją dalį šio laiko praleidžia žaisdami ant grindų.
Kampanijos „Pagalvok, kai perki“ metu buvo atlikti pavojingų medžiagų tyrimai patalpų ore. Patalpų oras buvo tiriamas Latvijoje, 15 vaikų kambarių ore buvo ieškoma alergizuojančių kvapiųjų medžiagų ir lakiųjų organinių junginių – cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia sveikatą, yra toksiškos, alergizuojančios, ar siejamos su kitomis ligomis, tokiomis kaip astma ir pan. Patalpos tyrimams pasirinktos taip, kad būtų kuo didesnė įvairovė: buvo tiriamas oras sename pastate, naujame pastate, nesenai renovuotame pastate, kambaryje, kuriame tvarkomasi naudojant daug skirtingos buitinės chemijos, ir kambaryje, kuriame buitinė chemija nenaudojama iš viso.
Kiekviename oro mėginyje tirta daugiau kaip 40 skirtingų cheminių junginių. Kiekviename mėginyje rastas visų išvardintų medžiagų kokteilis. Aptikta dideli kiekiai lakiųjų organinių junginių. Vaikų kambariai užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis, šių medžiagų nekenksminga koncentracija viršyta 2–8 kartus.
Iš kur šios medžiagos atsiranda
Pavojingos medžiagos patalpų ore atsiranda iš namuose naudojamų gaminių. Lakieji organiniai junginiai plačiai naudojami gaminant statybines medžiagas, baldus, valiklius ir higienos priemones. Šios cheminės medžiagos vadinamos lakiomis, nes kambario temperatūroje garuoja ir patenka į patalpos orą. Beveik visi lakieji organiniai junginiai dirgina kvėpavimo takus, sukelia galvos skausmą, svaigimą, pykinimą. Kai kurių lakiųjų organinių junginių ilgalaikis neigiamas poveikis – lėtinės ir vėžinės ligos.
Lakiųjų organinių junginių daugiausia naujuose daiktuose, garavimas laikui bėgant slopsta. Jų aptinkama klijuotos arba presuotos medienos gaminiuose, medžio dulkių plokštėse, drožlių plokštėse, faneriniuose balduose, kai kuriuose audiniuose, dažuose, tapetuose, klijuose, buitinėje chemijoje – minkštikliuose, dezinfekantuose, šampūnuose.
Kvapiosios medžiagos, siejamos su alergijomis bei kvėpavimo takų pažeidimais, įvairiuose gaminiuose naudojamos norimam kvapui gauti. Tokios medžiagos kaip limonenas ir pinenas dažnai dedamos gaminant įvairias kosmetikos priemones, valiklius, kvepalus, nes imituoja pušies ir citrinos kvapą, kuris laikosi kur kas ilgiau nei pušies ar citrinos eterinis aliejus.
Kaip pagerinti patalpų orą
Susekti, ar vaiko organizmas užterštas cheminiais junginiais, gana sudėtinga. Vis dėlto sumažinti jų poveikį galima atsakingai renkantis statybines medžiagas, iš atsinaujinančių medžiagų pagamintus geros kokybės baldus. Būtina investuoti į gerą vėdinimo sistemą, kurią, darydami remontus, renovaciją ar statydami naujus namus, žmonės dažnai pamiršta. Praverstų ir saugotis rūkalų dūmų, automobilių išmetamųjų dujų, vartoti kuo mažiau buitinės chemijos. Pirmomis dienomis, įsigijus naujų baldų, žaislų, po remonto, verčiau gerai išvėdinti patalpas, pasistengti kurį laiką jose nebūti – kol lakiosios medžiagos išgaruos.
Taip pat patariama naudoti kuo mažiau namų kvapų, prikvėpintų skalbiklių bei ploviklių.
Įsigijus klijuotą, dažytą gaminį, ypač daiktus, skirtus kūdikiams ir mažiems vaikams, patariama juos išpakavus palaikyti balkone bent porą dienų. Taip būsite tikri, kad lakiųjų organinių junginių koncentracija bus sumažėjusi bent dvigubai, o po mėnesio vėdinimo šios medžiagos į aplinką beveik nebesiskiria.
Kaip tinkamai vėdinti
Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė
Svarbu blaiviai įvertinti situaciją, tarkime, jei už lango judri gatvė – verčiau įdiegti oro vėdinimo sistemą su filtrais, nei laikyti atidarytus langus.
Vis dėlto vėdinimas – svarbiausias oro švarinimo būdas (Lietuvoje aplinkos oras yra gana švarus).
Pagal rekomendacijas, per valandą patalpose turi pasikeisti bent pusė oro.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikia paprastus, bet dažnai užmirštamus patalpų oro kokybės užtikrinimo principus, kurie bus vertingi šaltuoju metų sezonu:
1. Net ir žiemą nepamirškite gyvenamųjų patalpų vėdinti reguliariai (bent kelis kartus per dieną). Jei nėra galimybės reguliariai vėdinti, patalpas reikėtų išvėdinti bent jau rytais ar prieš pat miegą.
2. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros), negu po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Patalpas, sudarant skersvėjį, reikia vėdinti, kai jose nėra žmonių. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę bei rūsį.
3. Vėdinant kambarius, reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti 18–22ºC.
4. Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribodami jos išsiskyrimą (pvz., naudodami garų surinktuvus) ir šildydami būstą. Gyvenamosiose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, sumažėjus drėgmės kiekiui, gali padėti oro drėkintuvai.
Virtuviniai gartraukiai su garais ir kvapais gali kovoti dviem būdais: tiesiog sutraukti orą ir išleisti jį tiesiai į ventiliacijos angą, arba tą orą recirkuliuoti – perleisti per aktyvintos anglies filtrą ir grąžinti atgal. Recirkuliacijos režimu veikiančius gartraukius įsirengti kur kas paprasčiau, nes jiems nereikia specialių vamzdžių, pro kuriuos oras būtų pašalintas į lauką.
Sutrauktas oras praeina po specialius filtrus, kuriuose yra išvalomas, ir tuomet tas pats, tik jau iš dalies išvalytas oras sugrąžinamas atgal į patalpą.
Deja, gartraukis visiškai negali atstoti vėdinimo.
„Mamos žurnalas“
