Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė
Planuojamų tekstų sąrašuose šis rašinėlis buvo pavadintas grubiau – „smirdintis čiulptukas“. O temą pasiūlė skaitytoja, susidomėjusi cheminių medžiagų ekspertės Lauros Stančės tyrimais. Taigi darbo ėmėsi duetas: Laura ir jauna mama Kristina iš nedidelio Lietuvos miestelio.
Inkognito, nes…
Kristina pasiūlė temą, tačiau pati kategoriškai atsisakė viešintis. „Nedidelis miestelis, vieni kitus pažįsta, jei perskaitys, sakys – išprotėjusi ekomamytė, iš čiulptuko padarė kriminalą“. Mūsų nuomonė priešinga. Kristina yra gera mama, tokios turime būti visos – ne apatiškai numoti ranka, o aiškintis, ką savo vaikams dedame į burną.
Kristinos laiškas:
„ Auginu antrą dukrytę, man atrodė, kad esu patyrusi mama, ir, prireikus pirkti buteliuką bei čiulptuką, jau žinau nemažai informacijos apie tai, kas sveikiausia ir saugiausia. Pasirinkau stiklinį žinomos firmos ir brangų buteliuką su silikoniniu žinduku bei silikoninį čiulptuką (jau kitos firmos, pigesnį, bet irgi pagamintą ES). Ant abiejų buvo parašyta „BPA free“ ir „Phthalates free“.
Parėjusi namo visus šiuos daiktus išvirinau vandenyje. Po namus pasklido neaiškios kilmės kvapas, net pavadinčiau tai smarve, kažkuo panašia į laką. Tiek buteliuką, tiek čiulptuką panaudojau, tačiau dabar graužia sąžinė, ar tik nebūsiu apnuodijusi savo vaiko kokiomis nors cheminėmis medžiagomis?
Pamėginau išsiaiškinti su buteliuko platintoju, jis atsiuntė mums naują buteliuką, nes apraše parašyta, kad žindukas bekvapis, tačiau nepripažino, kad gali būti blogas pirmasis, – sakė, kad mes tikriausiai kažką ne taip padarėme, ir pasiūlė nieko nesiaiškinti, nes neišsiaiškinsime. Tai man sukėlė dar didesnį įtarimą, kodėl duoda naują daiktą ir kodėl jiems nerūpi, kokios medžiagos skleidžia smarvę?
Kreipiausi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją šįkart dėl čiulptuko. Gavau štai kokį atsakymą: „Pagal Jūsų pateiktą informaciją atlikus patikrinimą ir įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus, informacija skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka“. Šio atsakymo nesupratau.
Užklausiau vaistinėje vaistininkės nuomonės ir sunerimau dar labiau – ji man liepė nieko nevirinti (nors informacija apie tai, kad šiuos daiktus galima virinti 5 min. arba sterilizuoti sterilizatoriumi išsamiai pateikta tik rusų ir anglų kalbomis, o lietuviškai sutrumpinta iki frazės „galima sterilizuoti“) ir neskaitinėti informacijos kitomis kalbomis. Pirmą vaiką auginau prieš 6 metus, viską virinau 5 min. prieš panaudojant pirmą kartą, joks kvapas nepasklido.
Kad ir kaip būtų, aš iki šiol save graužiu, kad daviau tą čiulptuką savo dukrytei. Skaudu, kad niekas neprisiima atsakomybės net pabandyti paaiškinti…“
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Gamintojas iš ES ir pagaminimo data
Susisiekėme su šia šeima ir kartu apžiūrėjome nerimą keliančius čiulptuką ir žinduką, jų pakuotes. Kadangi šie gaminiai pagaminti Europos Sąjungoje, kur nuo 2011 m. vidurio galioja griežtas draudimas naudoti pavojingas chemines medžiagas (tokias kaip bisfenolis A ir kai kurie ftalatai) vaikams iki 3 metų skirtuose gaminiuose, nerimo galėtų sukelti nebent tai, kad vaistinėje įsigytas stiklinis buteliukas su silikoniniu čiulptuku yra pagamintas 2011 m. balandžio mėnesį. Nuraminame tėvelius – silikonui gaminti nenaudojamas nei bisfenolis A, nei ftalatai.
Koks buteliukas saugiausias
Saugiausiais laikomi stikliniai buteliukai su silikoniniais čiulptukais. Kyla klausimas, kuo blogi plastikiniai buteliukai, kurie patogesnis už stiklinius? Juo labiau kad, pagal 2011 m. įsigaliojusius ES teisės aktus, visi kūdikių maitinimui skirti buteliukai yra be bisfenolio A. Norint suprasti tą „kodėl“, reikia truputį pakalbėti apie dvi nuodingas chemines medžiagas, iki 2011 metų lengva ranka naudojamas buteliukų ir čiulptukų gamyboje.
Pirmasis nuodas – bisfenolis-A (BPA). Būtent ši cheminė medžiaga ir jos draudimo naudoti buteliukų gamybai istorija labai aiškiai parodo, kad dėl patogumo (plastikiniai buteliukai nedūžta, lengvesni) esame linkę mokėti sveikatos kainą. Iki 2003 m. buteliukams gaminti dažniausiai buvo naudojamas polikarbonatas, kuriame yra priedo bisfenolio-A. Ši medžiaga naudojama mūsų buityje labai plačiai. Tyrimai su BPA atliekami jau 40 metų, tačiau tik pastaruosius 10 metų atliekamų tyrimų rezultatai leidžia susieti šią medžiagą su galimais įvairiausiais pavojais besilaukiančiai moteriai ir kūdikiui.
Bisfenolio-A poveikis :
Sukelia įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, dėl kurių įvyksta persileidimai, arba įgimtus chromosominius pakitimus (kurie pasireiškia tokiomis ligomis kaip Dauno sindromas).
„Pamėgdžioja“ hormonų estrogenų veiklą ir iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją.
Aktyvina prostatos vėžį sukeliančias ląsteles ir skatina krūties audinių pakitimus, sukeliančius krūties vėžį.
Kadangi BPA naudojamas labai plačiai, šios medžiagos jau neišvengiamai yra mūsų organizmuose – atlikus šios cheminės medžiagos paiešką suaugusiųjų šlapime, nustatyta, kad jos randama net 95 proc. tirtų mėginių. Atliekant tyrimus su pelėmis pastebėta, kad nepageidaujamą poveikį sukelia net neįtikėtinai mažos šios medžiagos dozės. BPA kaupiasi organizme, todėl patartina vengti naudojimo ten, kur yra galimybė išvengti.
Antrasis nuodas – falatai. Tai kita grupė medžiagų, kuri naudojama plastikui minkštinti, o kartu trikdo vystymąsi, hormoninę sistemą ir vaisingumą.
Kyla klausimas – ko mums bijoti šių cheminių medžiagų, jeigu jos jau 4 metus uždraustos? Juk kraudami drabužių ir batukų paveldus kitiems vaikams, buteliukus ir čiulptukus išmetame. Dar neteko girdėti, kad mama mamai atiduotų jau užaugusio vaiko nučiaumotus čiulptukus. JAV neurobiologijos profesorius George Bittner atliko tyrimą ir įrodė, plastikiniai gaminiai, kuriuose net ir nėra bisfenolio A ar ftalatų, išskiria hormonus pamėgdžiojančias medžiagas, jei yra subraižomi arba kaitinami (pvz., pilant karštą vandenį). Vadinasi, nusipirkę saugų gaminį ir jį virindami ar kaitindami, galime sulaukti panašaus poveikio, kaip ir duodami vaikui buteliuką ar čiulptuką su aprašytais nuodais.
Ką atsakė inspekcija
Ji visdėlto neatsakė į mamos klausimą, iš kur virinant atsitrado nemalonus kvapas.
Nors kiekvieno įtartino gaminio Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negali ištirti laboratorijoje, tačiau, pagal galimybes ištyrusi ir nustačiusi pavojų, informaciją pateikia tinklapyje www.inspekcija.lt.
Patikrinome, ten nėra pranešimo apie čiulptuką, kuriuo skundėsi mama, vadinasi, ištyrus laboratorijoje jame draudžiamų medžiagų nenustatyta. Lietuvos inspekcija kaip ir visos panašios ES institucijos pateikia savo duomenis tarptautinėje sistemoje http://ec.europa.eu/consumers/dyna/rapex/rapex_archives_en.cfm, patikrinome ar buvo nustatyta čiulptuko gamintojo gaminiuose pažeidimų kurioje nors ES valstybėje. Duomenų nėra ir šioje sistemoje.
Ar galima silikoninius čiulptukus virinti
Žinoma taip, juk dabar populiarios ir silikoninės kepimo formos. Ši medžiaga skirta kaitinimui iki 200 laipsnių. Patiems mažiausiems rekomenduojama buteliukus, pientraukius, čiulptukus sterilizuoti.
Paprasčiausias ir, mano nuomone, saugiausias būdas – virinant. Reikėtų išplauti buteliukus/pientraukio dalis, čiulptukus trinant šepetėliu po tekančio vandens srove, naudoti sodą arba švelnų ploviklį (be kvapiklių, dažiklių, lengvai skaidomą aplinkoje). Gerai išskalauti vandeniu. Įstatyti buteliukus/pientraukio dalis/ čiulptukus į verdančio vandens puodą, kad jie būtų visiškai apsemti, ir pavirinti apie 5 min., priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos pagamintas daiktas. Buteliukai gali būti plastikiniai arba stikliniai. Neveltui gamintojas prideda informacinius lapelius su rekomendacijomis – kai kurių plastmasinių pientraukio/buteliuko dalių negalima virinti, nes jos praras lankstumą arba gali išskirti nepageidaujamas chemines medžiagas į maistą. Stiklinius buteliukus galima pavirinti ilgiau.
Išvirintus buteliukus reikėtų padžiovinti ant sauso švaraus rankšluosčio. Sterilūs buteliukai išlieka iki 6 valandų. Tačiau, jei praėjo ir šiek tiek daugiau laiko, o buteliukus laikote švarioje spintelėje – tikrai galite drąsiai naudoti. Visų bakterijų, esančių aplinkoje, nereikia baimintis. Juk mažylis čiulpia savo pirštuką, patalėlius, liečiasi prie jūsų drabužių – per didelis aplinkos sterilumas irgi neigiamai veikia imuninę sistemą bei skatina alergijos vystymąsi, atsparių bakterijų dauginimąsi.
Peržiūrėjome buteliuko ir čiulptuko gamintojo rekomendacijas – virinti galima.
Iš kur virinant silikoną atsirado kvapas?
Silikonas gaminamas iš smėlyje ir uolienoje aptinkamo elemento ir deguonies, dar kitaip vadinamas dirbtine guma. Šis junginys yra stabilus ir neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Dauguma silikoninių gaminių turi „natūralų gumos“ kvapą, kuris ilgainiui išnyksta. Panagrinėję silikono gamybos procesus bei gumos apdirbimo procesus, darome išvadas, kad silikono bei gumos stipresnis nemalonus kvapas atsiranda tuomet, kai gamybos procesai yra greitinami. Kvapą skleidžia lakūs organiniai junginiai, kurių poveikis sveikatai priklauso nuo konkretaus junginio ir dažniausiai pasireiškia įkvėpus – vadinasi, didesnę žalą vaikas patirs būdamas tame kambaryje, kuriame sklinda virinamo čiulptuko garai, nei čiulpdamas tokį čiulptuką. Pasitarėme su chemijos laboratorijos darbuotojais, tirti šių gaminių dabar nebėra tikslinga, nes išvirinus jokio ryškesnio kvapo nebesijaučia – jis išgaravo. Tiek bisfenolis A, tiek ftalatai atkrinta, nes jie pagal gamybos technologijas nėra dedami į silikoną.
Tačiau juk iš čiulptukų gamintojų tikimės didesnio dėmesio gamybos procesui nei iš padangų gamintojo, be to, juk ant pakuotės parašyta „bekvapis“. Pabandėme kreiptis į gamintojus, gavome atsakymą, kad turime kreiptis į platintojus Lietuvoje. Čia niekas tiksliai nežino ir šiaip nėra nusiteikę bendrauti, atsiuntė dokumentus, įrodančius, kad gaminiai atitinka ES teisės aktus. O juk ir kvapo nebėra…
Tikimės, tėvelius nuraminome, kad didesnės žalos savo vaikui tikrai nepadarė, tačiau kviečiame visus pajutus nemalonų kvapą neduoti tokio daikto savo vaikui, ar tai būtų čiulptukas, ar žaislas, ar šaukštelis.
Norime padėkoti mamai, kad nenuleido rankų ir aktyviai ieškojo atsakymų, pateikinėjo klausimus platintojams, inspekcijai ir mums bei pasidalino savo istorija su skaitytojais.
„Mamos žurnalas“
