• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Kuo daugiau laiko 2 metų vaikai praleidžia žiūrėdami filmukus, tuo didesnį kūno masės indeksą jie turi būdami 3 metų

Darželinukas, Lavinimas
0
tv

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

tv
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Ar verta šiais laikais, kai nė vieni namai neįsivaizduojami be televizoriaus ar kompiuterio (o kur dar planšetės, išmanieji ir visokios kitokios informacinių technologijų gudrybės), vis dar diskutuoti apie jų naudą arba žalą? Manau, kad taip. Ypač kol vaikai dar visai maži ir kol filmukų nemoka ar negali įsijungti patys…

Prof. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro (PTMC) vedėja ir mokslo darbuotoja, psichologė psichoterapeutė

Buvimo prie televizoriaus įtaką vaikų raidai ir psichikos bei fizinei sveikatai psichologai, gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai Vakarų šalyse tyrinėja jau pusę amžiaus. Nuo tada, kai televizorius tapo prieinamas daugumai šeimų. Prieš du dešimtmečius imta tyrinėti ir buvimo prie kompiuterio įtaka.

Taigi dabar neabejojama dėl kelių akivaizdžiai įrodytų tiesų.

• Daugiau laiko prie TV ekranų praleidžiantys vaikai turi antsvorio. Daug laiko prie kompiuterių būnantiems vaikams tai beveik negresia. Kodėl? Pirma, valgyti prie televizoriaus kur kas patogiau, nei prie kompiuterio (kai rankos užimtos klaviatūra). Antra, neretai mamos įjungia TV vaikams, kai nori juos priversti valgyti. Trečia – ir tai laikoma svarbiausia priežastimi – dauguma per TV rodomų reklaminių vaizdų (patraukliai ir apetitiškai rodomi produktai ar patiekalai) skatina valgyti…

• Labiausiai neigiamos įtakos turi per TV transliuojamos smurtinės scenos ir kompiuteriniai smurtiniai žaidimai. Be to, jeigu dar galima abejoti, kad buvimas prie ekranų nebūtinai „padaro“ vaikus problemiškais, tai tikrai neabejojama, kad jei problemų (uždarumo, negebėjimo bendrauti, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, nedėmesingumo ir kitų) jau yra, buvimas prie ekranų jų nesprendžia, o dar didina. Tyrinėjant mokyklinio amžiaus vaikus ir paauglius bei jaunuolius, tapo aišku, kad jeigu jiems leidžiama – ar tiesiog nedraudžiama – žiūrėti ir žaisti, ką nori, be to, jeigu jie ir taip neturi su kuo pabendrauti (nes tėvai užsiėmę ar jų tiesiog nuolat nėra), ir jeigu jie neturi kitokios mėgstamos veiklos, nėra ko stebėtis, kad ilgainiui aplinkinis realus pasaulis jiems tampa visiškai neįdomus ir net atgrasus, priešiškas.

• Svarbiausia – ir visame pasaulyje jau keletą dešimtmečių specialistų skelbiama žinia – pati buvimo prie bet kokio ekrano trukmė yra didžiausias rizikos veiksnys. Pagrindinis principas, kurį tėvams rekomenduoja mažų vaikų gydytojai ir psichologai: kuo vėliau ir kuo mažiau sodinti vaiką prie TV, kompiuterio ar kito IT prietaiso. Todėl daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių stengiamasi ne tik cenzūruoti, ką galima rodyti mažiems vaikams, bet ir griežtai nurodoma buvimo prie ekrano trukmė: iki dvejų metų – 0 val., priešmokyklinio amžiaus vaikams ir net vėliau – ne daugiau kaip 2 val.

Prof. Roma Jusienė

Kaip sekasi laikytis šių rekomendacijų mažų vaikų tėvams Lietuvoje?

Mes, grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkių psichologių nuo 2009 metų vykdome tęstinį ankstyvosios vaikų savireguliacijos įgūdžių raidos tyrimą (kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. MIP-014/2012).

Daugiau nei 250 šeimų nuolat dalinasi informacija apie savo vaikų raidą.

Iš pradžių kas pusę metų, vėliau – kas metus prašėme mažųjų mūsų tyrimo dalyvių mamų atsakyti įvairius klausimus apie vaiko artimiausią aplinką, įprastą dienotvarkę, elgesio ypatumus. Kai mažyliams sukako ketveri, paprašėme šeimų atvykti į susitikimą su mumis, tyrėjomis.

Pasiūlėme vaikams įdomių užduočių, kurios leido mums įvertinti priešmokyklinukų samprotavimo gebėjimus bei savireguliacijos įgūdžius. Be to, stebėjome ir vertinome keturmečių dėmesingumą testavimo metu.

Kai mažyliams buvo dveji ir treji metai, mamų klausėme, kiek vidutiniškai laiko per dieną jų vaikas praleisdavo prie TV ar kompiuterio, žiūrėdamas animacinius filmukus, reklaminius klipus ar ką kita.

Pasirodo, per metus pokyčių beveik nebuvo – ir dvejų, ir trejų metų amžiaus vaikai prie įjungto ekrano praleidžia beveik pusantros valandos per dieną (vidutiniškai 86 minutes). Nenuostabu, tačiau gaila, kad kuo dvimečiai ilgiau praleisdavo prie ekrano, tuo ilgiau filmukus žiūrėdavo ir būdami trejų metų amžiaus.

Du trečdaliai (maždaug 65 proc.) dvimečių ir trimečių, pagal mūsų tyrimo duomenis, prie ekranų praleisdavo nuo pusės valandos iki dviejų valandų per dieną. 16 proc. dvimetinukų ir 15 proc. tų pačių vaikų, kai jiems buvo treji metai, prie ekrano būdavo daugiau nei dvi valandas per dieną! Ir tik beveik penktadaliui mažylių tėvai prie ekranų leisdavo būti mažiau nei pusvalandį. Na, kaip mes, lietuviai, mėgstame, galime „pasidžiaugti“, kad nuo didžiųjų šalių šiuo požiūriu neatsiliekame.

Australijos dvimečiai-trimečiai, jų tėvų teigimu, prie ekranų vidutiniškai praleidžia 84 minutes, o Jungtinių Valstijų mažyliai – vidutiniškai 95 minutes. Lyg ir nėra ko nerimauti – vidutiniškai rekomenduojamų dviejų valandų neviršijame? Deja, tiesa ta, kad mūsų, kaip ir daugelio kitų mokslininkų, tyrimuose vaikų buvimo prie ekranų trukmę vertino patys tėvai (tiksliau – mamos)…

Todėl visai tikėtina, kad mamos truputį sutrumpino, tikrai ne pailgino, nurodydamos, kiek maždaug laiko jų mažylis būna prie TV ar kompiuterio. Pastebėkime ir tai, kad trejų metų vaikams dvi valandos – jau leidžiama, dvejų metų vaikams – dar ne… Pagaliau, kaip parodė mūsų tyrimo rezultatai, kaip tik dvimečių buvimo prie TV ir kompiuterių ekrano trukmė siejosi su didesniais probleminio elgesio įverčiais ne tik po metų, bet ir vėliau.

Taigi, ką atskleidė mūsų tyrimas, kai dvimečių ir trimečių filmukų žiūrėjimą susiejome su jų temperamentu, elgesio ir emociniais sunkumais, samprotavimo gebėjimais ir savireguliacijos įgūdžiais?

• Berniukai ir mergaitės nesiskiria pagal laiko, leidžiamo prie TV ar kompiuterių ekrano, trukmę. Deja, jau ir tokio ankstyvo amžiaus vaikų animacinių filmukų ar reklamų žiūrėjimas susijęs su didesniu vaikų svoriu. Kuo daugiau laiko dvejų metų vaikai praleido žiūrėdami filmukus, tuo didesnį kūno masės indeksą jie turėjo būdami 3 metų.

• Mažyliai, kuriems būdingas temperamento bruožas – neigiamas emocionalumas (t.y. jie stipriau, dažniau, intensyviau išreiškia neigiamas emocijas – pyktį, liūdesį, nusivylimą – ir jautriau bei stipriau reaguoja į aplinkos stimulus), būdami ir dvejų, ir trejų metų, daugiau laiko praleido prie ekranų. Visai tikėtina, kad labai emocionalius vaikus tėvai yra linkę raminti, įjungdami jiems filmukus per TV ar kompiuterį. Be to, šie vaikai, tikėtina, labiau „išsireikalauja“ to, ko nori. Taigi mamoms tikrai sunkiau atsispirti ir reikalavimui „įjunk man filmuką!“. Panašiai yra ir su savireguliacijos sunkumų turinčiais vaikais: dvimetukai, kuriems sunkiau sekasi reguliuoti savo elgesį, dėmesį ir emocijas, prie ekranų praleido daugiau laiko.

• Jau dvimečiai turėjo daugiau elgesio problemų (ypač dėmesio sunkumų), jei prie ekranų leido daugiau laiko. Gal galima būtų teigti ir kitaip: kuo daugiau vaikai turi elgesio problemų, tuo ilgiau tėvai jiems leidžia sėdėti prie ekranų? Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad ne. Vaiko temperamento bruožai (emocionalumas ir jautrumas) iš dalies gali paskatinti tėvus leisti mažyliui ilgiau žiūrėti animacinius filmukus, bet elgesio problemų turėjimas dvejų metų amžiuje nepaaiškina ilgesnės buvimo prie TV ar kompiuterio trukmės trejų metų amžiuje. Atvirkščiai, yra daugiau pagrindo manyti, kad kaip tik prie ekranų leidžiamas laikas ateityje gali prognozuoti didesnius elgesio problemų įverčius.

• Būtent tai patvirtino ir tolesni mūsų tyrinėjimai: prie ekranų praleistas laikas labai siejosi su mažesniais vaikų savireguliacijos įgūdžiais, kuriuos vertinome testavimo būdu. Kuo ilgiau dvimečiai ir trimečiai žiūrėdavo filmukus, tuo gebėjimas išlaukti, susivaldyti, kontroliuoti savo impulsus, kai jiems buvo ketveri, prastesnis. Be to, šie vaikai turėjo ir kiek mažesnius planavimo gebėjimus (apgalvoti galimas pasekmes, numatyti bent du žingsnius į priekį). Bendrai, valinga kontrolė (esminis savireguliacijos gebėjimas) buvo geriausia tų keturmečių, kurie net ir būdami trejų, jų mamų teigimu, filmukus žiūrėdavo ne daugiau kaip pusvalandį per dieną.

• Labiausiai nerimą kelia tai, kad kuo dvimečiai ilgiau žiūrėdavo filmukus, tuo daugiau, jų mamų teigimu, būdami dvejų ir net ketverių metų, šie vaikai turėjo streso simptomų.

O ar buvimas prie TV ar kompiuterių, konkrečiai – animacinių filmukų žiūrėjimas – turi kokios naudos?

Keletas labai rimtų išsamių tyrimų, atliktų kitose šalyse, parodė, kad akivaizdžios naudos nėra.

Pavyzdžiui, net jeigu šešiamečių buvimas prie kompiuterio yra įprasminamas ugdomaisiais žaidimais ar mokymusi naudotis kompiuteriu, po metų šių vaikų samprotavimo gebėjimai nebuvo geresni už tų vaikų, kurie to nesimokė. Beje, jie buvo prastesni už tų vaikų, kurie mokėsi visus tuos metus groti muzikos instrumentu arba solfedžio. Tiesa, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikrų ugdomųjų šviečiamojo pobūdžio laidų ar dokumentikos žiūrėjimas per TV siejasi su didesniu vaikų socialumu, socialinių situacijų supratingumu: tiesiog vaikai, kurių tėvai irgi daugiau dėmesio skiria bendravimui ir ugdymui, dažniau žiūri būtent tokias laidas.

Mūsų tyrime dalyvavusiems keturmečiams pasiūlėme atlikti intelekto testą, rodantį vaiko samprotavimo (konstrukcinio mąstymo) gebėjimus. Pasirodo, 2 ir 3 metų vaikų animacinių filmukų žiūrėjimas niekuo nebuvo susijęs su šių vaikų vėlesniais samprotavimo gebėjimais.

Akivaizdu, kad galime patvirtinti seną tiesą: gerai viskas, kas su saiku. Kalbant apie mažylių filmukų žiūrėjimą – iki dvejų metų nei filmukai, nei kitos IT gudrybės dar visai nereikalingi. Nuo trejų metų – ne daugiau kaip pusvalandis per dieną, o prieš mokyklą ir mokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip dvi valandos.

Ir jeigu tik atlaikysime tą – neretai iš tiesų įkyrų – mažylių prašymą „įjunk man filmuką“, o vaikams pasiūlysime pažaisti ar nuveikti ką nors įdomaus (geriau – aktyvaus!), panašu, kad padėsime jiems ugdytis geresnius savikontrolės, elgesio, emocijų ir dėmesio reguliacijos įgūdžius. Žaisti „nemoka“ ar negali, ypač vieni, tik nerimaujantys vaikai. Tačiau tuomet, kaip rodo mūsų tyrimas, filmukų žiūrėjimas jiems nepadeda nusiraminti (patiriamo streso, kaip pastebi pačios mamos, ne mažėja, o tik daugėja net po dvejų metų).

Jokiu būdu atsakomybės nekrauname tik mamoms. Kaip neretai pastebi pačios mamos, tėčiai gal dar dažniau, likę su vaikais, dėl šventos ramybės įjungia jiems filmukus… Tačiau tiesa ir tai, kad tėčiai dažniau su vaikais užsiima ir aktyvia veikla, kurios taip reikia mažyliams. Bet apie tai pakviesime diskutuoti jau kituose straipsniuose.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • anime
    Animaciniai filmukai iškreipia vaikų suvokimą apie mirtį
  • akys
    Ar kompiuteris kenkia vaikų akims, moksliškai pagrįstai atsakyti negalima
  • telikas4
    Burna pražiota, akys – kaip karoso. Kas? Vaikas prie televizoriaus
  • kudikis ir kompiuteris
    Ką reikėtų apsvarstyti prieš vaikui duodant išmanųjį įrenginį?
  • Psichologė apie kompiuterinius žaidimus: ne visi žaidimai, kuriuose vyksta kova, yra smurtiniai
  • televizorius
    Televizoriaus žiūrėjimas mažam vaikui – didelis darbas
  • Valentas Aškinis su sūneliu Rapolu
    Tėtis, sukūręs „Aukso žirgą“
Gairės: AntsvorisFilmukaiTelevizorius
Next Post
kraitelis

Ingridos Lauciuvienės patarimai perkantiems kraitelį

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


keturi + = 9

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Mamos skalbykla atidaryta! Patarimai, kaip skalbti vaikų drabužius
Yra ne viena priežastis, kai svoris auga „iš oro“, ir kalorijų skaičiavimas nieko neduos
Anželos ir Žygimanto Gečų šeimoje auga ketverių su puse metukų performeris Žakas
Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras
Jei planuojate šeimos fotosesiją – patyrusios fotografės patarimai

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Juda ir garsiai kalba, trukdo kitiems vaikams, nesusikaupia ir elgiasi, kaip jam šauna į galvą. Judrus ar hiperaktyvus?
Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Keliaujančios mamos dalinasi – svajonių Balis su vaikais
Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
saulės apsauga
vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams

Vaikystės sodas

privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos