Kaip lengviau „atjungti“ vaiką nuo mirguliuojančio virtualaus tinklo ir patiems glaudžiau prisijungti prie jo kasdienio realaus gyvenimo?
Pataria garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė dr. Elizabeth Kilbey.
Nuo kada pirkti planšetę?
Kai pasakau, kad mano aštuonmetis sūnus jau ketverių turėjo savo planšetinį kompiuterį, žmonės dažnai nustemba. Jiems palengvėja, lyg manytų: „Ką gi, jeigu vaikų psichologė taip padarė, vadinasi, tai turbūt gerai!“ Tėvai manęs dažnai klausia: „Ar turėčiau pirkti savo vaikui planšetinį kompiuterį? Kokio amžiaus vaikui geriausia pirkti išmanųjį įrenginį?“ Atvirai kalbant, mano sprendimas nupirkti sūnui planšetinį kompiuterį buvo pagrįstas praktiniais sumetimais, siekiant išvengti šeimoje kylančių ginčų dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais. Vis dėlto, dar prieš jam gaunant leidimą įsijungti šį įrenginį, mudu parengėme aiškias taisykles, nustatančias, kada jis gali naudotis šiuo įrenginiu, kaip ilgai ir kur. Nors sūnus šį kompiuterį laikė „savo“ nuosavybe, iškėliau sąlygą, kad jis žinotų, jog būtent aš nustatau, kaip šis įrenginys yra naudojamas.
Ką reikėtų apsvarstyti prieš vaikui perkant išmanųjį įrenginį?
Daugumai latentinio amžiaus (vadinamojo viduriniosios vaikystės periodo, 6–7 metų) vaikų sunkiai sekasi ko nors laukti. Jie neturi išlavinę „vidinio laikrodžio“, taigi, tokio amžiaus vaikams sunkiau pajusti laiko tėkmę. Jeigu jiems suteikiama galimybė nekliudomai naudotis išmaniuoju įrenginiu, jie nesuvokia laiko tėkmės, taigi, jeigu niekas jų neribos ir nenustatys jokių taisyklių, šia veikla vaikai užsiims be perstojo. Jie negeba suprasti, kad praleido užtektinai laiko prie ekrano ir jau laikas padėti įrenginį į šalį.
Šio amžiaus vaikai pasižymi neišsivysčiusia savireguliacijos sistema – juos vis dar valdo instinktas „noriu čia ir dabar“. Tai puikiai iliustruoja garsusis Stanforde atliktas eksperimentas su zefyrais. Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje psichologas Walteris Mischelis atliko keletą tyrimų, susijusių su apdovanojimų atidėjimu. Šiuose tyrimuose dalyvavo šimtai vaikų, o didžioji jų dalis buvo nuo ketverių iki šešerių metų amžiaus. Vaikas buvo paliktas tuščiame kambaryje, kuriame ant stalo tiesiai prieš jį pūpsojo zefyras, o tyrėjas vaikui pasakė, kad kambaryje jo nebus penkiolika minučių. Jeigu vaikas nesuvalgys zefyro, kol tyrėjas bus išėjęs, vaikas gaus antrą zefyrą, kai tik tyrėjas sugrįš. Jeigu vaikas sumanytų suvalgyti pirmąjį zefyrą, dar prieš tyrėjui grįžtant, antrojo zefyro jis negautų. Tyrėjai nustatė, kad du trečdaliai vaikų suvalgė pirmuosius zefyrus. Kuo vaikai buvo vyresni, tuo lengviau jiems sekėsi atidėti apdovanojimą – kitaip tariant, nevalgyti zefyro ir, sulaukus apdovanojimo, gauti du. Šie eksperimentai atskleidė, kad mažiems vaikams labai sunku išlaukti, net jeigu tai jiems liepia autoritetą turintys asmenys.
Nekontroliuojamas laikas prie ekrano
Kai laikas, praleidžiamas prie ekrano, nekontroliuojamas ar jo nepaisoma, paprastai kyla problemų.
Būtent tada tėvai praranda kontrolę. Vienas dalykas, kurį norėčiau pabrėžti tėvams, yra tai, kad negalima vaikui nupirkti prietaiso, turinčio ekraną (nesvarbu, ar tai mobilusis telefonas, planšetinis kompiuteris, stacionarus kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris ar žaidimų konsolė), įteikti jį vaikui ir tikėtis geriausio. Turite prisiimti atsakomybę, nustatyti taisykles ir turėti planą, nes latentinio amžiaus vaikui tiesiog stinga įgūdžių valdyti laiką, praleidžiamą prie ekrano.
Turintys savo asmeninį prietaisą vaikai dažnai susikuria iliuziją, kad jie jį valdo. Tai ypač pasakytina apie vyresnius vaikus, kurie galbūt turi sukaupę santaupų, kad nusipirktų įrenginį. Jie galvoja: „Aš sumokėjau už šį prietaisą, todėl jis yra mano ir aš pats nuspręsiu, kada ir kaip ilgai juo naudosiuosi ir kur laikysiu.“ Tačiau įsitikinimas, kad jie valdo padėtį, neišvengiamai reiškia, kad kils problemų.
Neatsisakykite savo galios:tai silpnoji grandis ir jos principas taikomas beveik visiems tėvystės aspektams. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu leistumėte vaikui pasirinkti, kąvalgyti pietums kiekvieną dieną arba kokiu laiku gultis miegoti. Svarbuvaikams pripažinti – taip, jie gali pasirinkti, kur išleisti savo pinigus,tačiau jūs vis vien esate jų tėvai ir turite nustatę taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie ekrano.
Koks jūsų planas?
Dar prieš tai, kol prietaisas atsidurs namuose, tėvai jau turėtų būti parengę veiksmų planą. Daugybė tėvų, ypač jeigu tai jų pirmas vaikas, negali įsivaizduoti, kokį poveikį daro skaitmeninis įrenginys ir kaip jis gali užvaldyti, jei tik neskirsite tam dėmesio. Tai nelyginant šuniuko laikymas namuose: reikia apsvarstyti, ar tai tinkamas sprendimas, kaip jis pritaps jūsų namuose ir šeimoje. Jeigu vaikas sumanytų įsigyti riedlentę arba mušamųjų instrumentų rinkinį, esu tikra, kad daugelis tėvų apsvarstytų, kaip ir kokiu metu šie daiktai būtų naudojami. Tačiau didžioji dalis tėvų, kuriems laikas, vaikų praleidžiamas prie ekrano, virto problema, pradinio plano paprastai nebūna numatę.
Apsvarstykite taisykles, kurias taikysite dėl laiko, praleidžiamo prie ekrano. Ar leisite naudotis šiuo įrenginiu prie pietų stalo? Ar leisite juonaudotis miegamajame? Kiek ilgai vaikas galės naudotis šiuo įrenginiu?Kokiu metu vaikas galės juo naudotis?
Vienas svarbiausių tėvystės patarimųskamba taip: rinkitės „mūšius“, kuriuose dalyvausite, bet būkite tikri,kad pasirinktą kovą laimėsite. Nuspręskite,kada reaguosite lanksčiai, tačiau įvardykite taisykles, kurių reikia laikytis griežtai, įsitikinkite, ar vaikas žino, jog vienos ar kitos taisyklėsturi būti laikomasi. Kai kalbama apie elektroninius įrenginius ir laiką,praleidžiamą prie jų, mano patirtis leidžia tvirtinti, kad šiame „mūšyje“tėvai turi dalyvauti, ir reikia, kad jie būtų nugalėtojai.
Be to, patartina, kad tėvai išsiaiškintų, kaip veikia elektroninis įrenginys, dar prieš įteikdami jį vaikui. Esu susidūrusi su tėvais, kurie nupirkdavo savo vaikams planšetes ar elektronines skaitykles nežinodami, kad šie įrenginiai leis vaikams prisijungti prie interneto. Mano darbo praktikoje pasitaikė ir tėvų, kurie patyrė didžiulį šoką, kai suvokė, jog jų devynmetis sūnus ištisus mėnesius jiems nieko apie tai neįtariant naršydavo draudžiamo turinio interneto svetaines, kurias pasiekdavo per interneto paieškos svetainę „Google“ ir „YouTube“.
Ar savo asmeninio įrenginio turėjimas vaikui leidžia jaustis atsakingam?
Mano sūnui neabejotinai buvo naudinga rūpintis tuo, ką jis taip smarkiai vertino nuo pat ankstyvojo amžiaus, – savo planšetinio kompiuterio jis nebuvo nė karto sudaužęs ar pametęs. Prieš keletą metų dirbau mokykloje, kurios mokytojai vaikus mokė daryti skaitmenines nuotraukas – taip išplėsdami jų kuriamo meno įvairovę. Tai buvo priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai, todėl mokytojai jiems nupirko specialius smūgiams atsparius fotoaparatus manydami, kad vaikai galės juos saugiau naudoti, nes tikimybė sudaužyti mažesnė. Šie fotoaparatai dideli ir masyvūs, tarsi iš animacinio filmo. Vis dėlto jie suduždavo itin greitai.
Taigi mokytojai sumanė nupirkti įprastus skaitmeninius fotoaparatus – tokius, kokius vaikai matydavo naudojamus suaugusiųjų. Tuokart nė vienas iš aparatų nedužo, nes vaikai suprato, jog tai vertingi daiktai, su kuriais reikia elgtis atsargiai. Vaikai geba suprasti, kad daiktas turi vertę ir yra brangus. Jie rūpinsis kuo nors tiek, kiek jiems tai atrodys vertinga, – jeigu daiktas atrodo labai vertingas, jie stengsis rūpintis juo labiau. Tačiau svarbu valdyti padėtį atsižvelgiant į vaikų gebėjimų lygį.
Latentinio amžiaus vaikai gali būti nerangūs, daiktai jiems dažniau nei suaugusiesiems iškrenta iš rankų ir sudūžta, nes jų motoriniai įgūdžiai nėra dar taip išlavėję, kaip suaugusiųjų. Taigi, kad išvengtumėte žalos, įrenginius, kuriais naudojasi jūsų vaikai, geriausia apsaugoti – įdėti į apsauginį dėklą ar pan.
Elizabeth Kilbey. „Vaikystė tarp ekranų: kaip skaitmeniniame amžiuje užauginti sveiką ir laimingą vaiką“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
