Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
Žmogus – pati tikriausia vandens būtybė. Juk jis plaukioja nuo pirmos užsimezgimo akimirkos, o į šį pasaulį ne ateina, o išneria. Vanduo žmogų gydo, ramina, stiprina. Vasarą leiskime vaikams pabūti undinėmis.
Kaip išmokyti plaukti. „Šuniukas“ nebemadingas
Pirmiausia sausumoje reikėtų pamokyti tam tikrų rankų ir kojų judesių, jų derinimo ir tinkamo kvėpavimo. Vėliau mokymą galima perkelti į lauko baseinėlį. Bailiukus patartina pratinti palaipsniui. Vandens baimę padeda įveikti žaidimai vandenyje, įvairūs pratimai: vandens taškymas, veiduko prausimas, visų kūno dalių apliejimas, braidymas vandenyje, šuoliukai, vaikščiojimas rankomis dugnu horizontaliai ištiesus kojas. Vėliau jau galima pratinti prie konkrečių plaukimo judesių. Mažus vaikus lengviausia pradėti mokyti plaukti krauliu ir varlyte. Visai nerekomenduojamas populiarusis stilius „šuniuku“, nes tuomet krūvis tenka tik rankoms, vaikai greitai pavargsta. Įpratus taip plaukti, sunkiau išmokyti kitų būdų. Vaikus mokyti plaukti geriausia nuo 4–5 metų, kai jie jau orientuojasi aplinkoje. Mažesniems vaikučiams užtenka ir žaidimų vandenyje, kadangi plaukimui jų raumenys dar per silpni.
Pripučiama amunicija. Čiužiniams – ne, plauktukams – taip
Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
Iš pradžių galima naudoti įvairias pagalbines priemones, padedančias išsilaikyti vandens paviršiuje (pripučiamus plauktukus, ratus, liemenes). Šie pripučiami daikčiukai padeda įveikti vandens baimę, išmokti plaukimui reikalingų judesių. Tačiau suaugusieji turėtų stebėti ir sudrausminti vaikus, kad šie pernelyg neįsidrąsintų, nepervertintų savo galimybių ir neplauktų giliau. Kai kurių specialistų teigimu, kartais pripučiamos maudymosi priemonės daugiau kenkia nei padeda.
Ratai. Ratai varžo rankų ir kojų judesius. Geriau tinka pripučiami antrankiai.
Plauktukai. Jie nevaržo judesių, leidžia visiškai išsitiesti vandens paviršiuje.
Liemenės. Liemenes vaikučiai turėtų dėvėti tada, kai plaukia kartu su tėveliu žvejoti. Tuomet ir tėvelis ramesnis, ir vaikas saugesnis. Taip skiepijama vaiko atsakomybė atsargiai elgtis vandens platybėse.
Kamuoliai. Nuo didelių pripučiamų žaislų, ypač kamuolių, vaikai gali lengvai nuslysti ir pliumptelti į vandenį. Pripučiami žaislai pavojingi ir tuo, kad iš jų bet kuriuo metu gali išeiti oras, atsikimšus kamštukui, juos netyčia perdūrus.
Čiužiniai. Ant čiužinių vaikai dažnai užsnūsta, čiužinys nuplaukia giliau, tada jau iškyla realus pavojus nuskęsti. Tėvai turi būti ypač dėmesingi tada, kai vaikai maudosi su šiomis priemonėmis, ir neišleisti savo mažųjų iš akių.
Plaukimas stiprina ir gydo
Plaukimas ir žaidimai vandenyje stiprina nervų, raumenų sistemas, gerina širdies ir kraujagyslių darbą.
Įveikdami vandens pasipriešinimą, stiprėja pečių lanko, liemens, kojų raumenys. Tiems, kurių nugara pakumpusi, geriausiai tinka plaukimas nugara. Taip atpalaiduojami nugaros ir stiprinami pilvo raumenys. Plaukimas krauliu atpalaiduoja įtemptus viršutinės nugaros dalies raumenis, stiprina juos.
Vaikams, turintiems juosmeninės dalies problemų, reikėtų vengti braso (plaukimo „varlyte“), nes taip dar labiau padidėja lordozė, apkraunami juosmens sąnariai.
Kūnas vandenyje beveik visiškai praranda savo svorį, todėl palengvėja stuburo, sąnarių našta, – plaukimas ypač rekomenduojamas vaikams, turintiems panašių problemų.
Jūroje plaukioti sveikiausia
Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
Plaukiojimas atviruose baseinuose, natūraliuose vandens telkiniuose vasarą – efektyviausia sveikatingumo priemonė, nes čia vienu metu kūną veikia net 3 dirgikliai: oras, saulė ir vanduo.
Maudymasis jūroje labai naudingas sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimams.
Jūros vanduo, klimatas, aktyvūs žaidimai ir maudymasis grūdina visą organizmą. Jūros bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai – kojų padus. Tai gera plokščiapadystės profilaktika ir gydymo priemonė. Jūros vanduo paprastai būna šaltesnis, todėl gerai lavina termoreguliacijos sistemą. Gydo ir jūros vandens bakterinė flora, jonizuotas, jodo prisotintas oras.
Patarė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kvietkauskienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
