Nors šiais laikais nieko nebestebina net kelionės su naujagimiais, vis dėlto, kai ruošiesi į pirmąją tolimą kelionę su vaiku, verta paskaitinėti kitų šeimų patirčių ir įspūdžių. Pavasarį pradedame planuoti atostogų maršrutus, tad mūsų skaitytoja Aistė Volkavičienė, pasakoja, kaip jiems su vyru Luku ir 7 mėnesių dukrele Andrėja sekėsi keliauti po Kroatiją.
Galbūt rasite ką nors naudingo planuodami savo kelionę.
Dar nepatyrę keliautojai
„Mes su vyru nesame patyrę keliautojai – iki vestuvių važinėjome tik po Lietuvą, o medaus mėnesio kelionei automobiliu išsiruošėme į Slovakiją. Kelionė mums labai patiko, tad po metų, gimus vaikeliui, vėl pradėjome galvoti, kur čia nuvažiavus. Aš būčiau rinkusis įprastą lietuviškąjį pajūrį, bet vyras buvo užsidegęs pamatyti kalnus. Sakė: „Juk jei vaikas verks, koks skirtumas, ar verks namuose, ar kelionėje“. Vyras pats pradėjo dėlioti kelionės maršrutą, ieškoti nakvynių. Prieš 2 mėnesius iki mūsų atostogų booking.com užsakė 6 nakvynes mažame kurortiniame miestelyje Starigrad ir 7 nakvynes lietuvių pamėgtoje Makarskoje. Atostogoms buvome skyrę dvi savaites, tad sutikau važiuoti, nes, įveikę netrumpą kelią, vis dėlto galėtume ramiai pailsėti prie jūros. Iš Lietuvos išvažiavome rugsėjo 1-ąją. Tuo metu oficialiai baigiasi kurortinis sezonas, nes darželinukai ir moksleiviai turi sugrįžti į ugdymo įstaigas. O mums su kūdikiu tas laikas buvo labai tinkamas. Mažiau žmonių, žemesnės kainos, ne tokie alinantys karščiai.
Kaip išsirinkome nakvynės vietą
Nežinau, ar ryžčiausi tokiai tolimai kelionei, jei ten tektų praleisti tik keletą dienų. Vis dėlto kelionė išvargina. Tad labai džiaugiuosi, kad mes buvome užsisakę 13 nakvynių (nors paskui draudimas mums apmokėjo dar 4 nakvynes, bet apie nuotykius papasakosiu vėliau). Daug kas į Kroatiją važiuoja savaitei, bet toks laikas kelionei automobiliu tikrai per trumpas.
Mūsų nakvynės vietos buvo išsirinktos gerai. Privatūs apartamentai pasirodė net gražesni, negu atrodė nuotraukose. Tiesa, įvažiavus į pirmąją nakvynės vietą – Starigradą – pasirodė, kad visi kiemai šiukšlini, bet tą įspūdį darė nudžiūvusi ir nurudavusi žolė. Mes atostogavome rudens pradžioje. Gal vasarą tos žalumos ir daugiau? Užėjus į apartamentų vidų, stebino švara, šeimininkų paslaugumas ir draugiškumas. Starigradas patogus tuo, kad iš jo arti į daugelį įdomių lankytinų objektų. Pavyzdžiui, Plitvicos nacionalinis parkas, daug senovinių miestelių. Starigradas – nedidukas, juokavome, kad dvi gatvės skersai, viena išilgai. Mes apsistojome ramioje vietoje, nebuvo girdėti jokio triukšmo. Mūsų apartamentuose buvo maža virtuvėlė, galima buvo pasigaminti valgyti. Vaikeliui košių virti dar nereikėjo, pakako mamos pieno. Jei keliausime kitais metais, tikriausiai rinksimės būstą su virtuvėle. Bet labai aktyviai gyvenant, namie gaminti nebelieka laiko, galima pietauti kavinukėse. Rugsėjo pradžioje visos kavinės ir restoranai dar veikė, netiesa, kad pasibaigus vasarai, viskas užsidaro. O kainos tikrai mažesnės, nei būna Palangoje. Mano vyras – taupus žmogus, tad jei jam kroatiškos kainos tiko, vadinasi, jos tikrai nesikandžioja.
Antrąją atostogų dalį praleidome pietinėje Kroatijos dalyje, garsiajame Makarskos kurorte, kurį žino visi lietuviai. Apartamentus rinkomės pagal atostogavusių žmonių atsiliepimus. Nors Makarska triukšminga net ir rugsėjo mėnesį, bet su mažu vaiku tai buvo palankesnis kurortas, nes keliais laipsnių šiltesnis nei šiaurinis Starigradas. Starigrade vakarais tekdavo užsivilkti net striukes, o Makarskoje vakarais būdavo 25 laipsniai, dieną temperatūra pakildavo ir iki 35 laipsnių. Tokiu oru smagu maudytis, degintis ar tiesiog būti lauke, nes ne per karšta ir ne per šalta.
Makarskoje mūsų apartamentai buvo aukščiau ant kalno, prie jūros tekdavo su vežimėliu leistis, o paskui vėl kilti į kalną. Todėl vakare būdavome tokie pavargę, kad kartu su vaiku 9 valandą vakaro jau krisdavome miegoti.
Kiek daiktų pasiimti
Nesame patyrę keliautojai, bet aš daiktų deduosi minimaliai, o vyras norėtų pasiimti pusę namų. Dukrytei paėmiau porą šiltų komplektėlių ir daug vasarinių drabužėlių – marškinėlių, šortukų, suknyčių. Vieną pakuotę sauskelnių, nes žinojau, kad ten civilizuotas kraštas ir visko bus galima nusipirkti vietoje. Iš vaiko reikmenų vežėmės gultuką, vežimėlį, nešyklę, vaikui pritaikytą vaistinėlę. Pasiėmėme žaisliukų, tarp jų – ir grojančių, kad kelionės metu mažylė nenuobodžiautų. Kai susikrovėme viską, pamatėme, kad jau pilna bagažinė. Buvo mintis pasiimti bagažinę, kuri tvirtinama ant automobilio stogo, bet paskui nutarėme išsiversti be papildomos įrangos.
Maisto vežėmės tik kelionei, kad nereikėtų stoti ir gaišti laiko užkandinėse.
Išbandymas tūkstančiu kilometrų
Kelionę buvome suplanavę taip, kad išvažiuotume iš Lietuvos vėlai vakare, naktį vaikui miegant pervažiuotume Lenkiją, o pirmas ilgesnis sustojimas būtų Slovakijoje. Po medaus mėnesio kelionės norėjome sugrįžti į Slovakiją ir pasikelti į vieną viršukalnę, kurios aplankyti nespėjome tąkart. Gana sklandžiai atvykę į Slovakiją tikėjomės atsipūsti kalnuose, bet paaiškėjo, kad nebėra bilietų į keltuvą. Teko važiuoti iki antros poilsio stotelės – Balatono ežero Vengrijoje. Ten truputį atsipūtėme ir pajudėjome galutinio kelionės tikslo link – Kroatijos. Su vyru vairavome pasikeisdami, taigi beveik dvi paras praleidome kelionėje.
Sunkiausia buvo paskutinė atkarpa, nes dukrytei nusibodo sėdėti automobilio kėdutėje, ji pasidarė nerami, verkė. Galų gale pasiekėme savo nakvynės vietą neprakeikę idėjos leistis į kelionę ir nesusipykę tarpusavyje.
Ką veikti Kroatijoje su mažu vaiku
Buvome prisirinkę internete informacijos apie lankytinas vietas. Mes aktyvūs, vos ne kiekvieną dieną važiuodavome į kokį nors objektą. O vakare eidavome po miestuką pasivaikščioti.
Kitoms šeimoms, kurios ruošiasi aplankyti Plitvicos nacionalinį parką, patarčiau neimti į jį vežimėlio. Ten visur laiptai, tai mums teko nešti ant rankų ne tik vaiką, bet ir vežimą. Buvo varginanti diena, bet labai gražūs vaizdai.
Aplankėme Splitą ir daug kitų senovinių miestų ir miestelių, ten jau vežimėlis labai pravertė, nes miestų gatvės, nors ir grįstos akmenimis, labai nugludintos, vežimėlį stumti lengva.
Aišku, didžiausias Kroatijos privalumas – pliažai ir maudynės. Starigrade akmenukų paplūdimio kaip ir neradome, visi deginasi ant betoninio kranto, o Makarskoje priėjimas prie jūros geresnis, smulkių akmenukų pliažas su gultais ir skėčiais. Nors mano vyras vis tiek burbėjo, kad Lietuvos smėliukas geresnis (juokiasi).
Sūrus vanduo Andrėjai jokių neigiamų emocijų nekėlė – patekus į burną, nurydavo ir tiek. Šiltas jūros vanduo jai taip patiko, kad sunku būdavo ištraukti į krantą. O saulė buvo labai švelni. Aš pati Lietuvoje nuolatos nudegu raudonai, o Kroatijoje kiekvieną dieną dariausi vis rudesnė, paskui jau ir apsauginių kremų nebesitepdavau. Tikriausiai dėl to, kad ruduo, saulės aktyvumas kur kas mažesnis. Kad jau rugsėjo mėnuo, suprasdavome tik vakarais, kai gana anksti ir staiga sutemdavo.
Kelionės metu stengėmės prisitaikyti prie dukrytės dienotvarkės, ji keldavosi tuo pat metu, kaip ir Lietuvoje, papusryčiavę išsiruošdavome į pažintinę ekskursiją ar prie jūros, dieną ją pamigdydavome vežimėlyje. Vakare visi gana anksti eidavome miegoti.
Kokie Kroatijos pliusai
Susiruošęs į Lietuvos pajūrį, negali būti tikras dėl oro, o Kroatijoje garantuota saulė ir šiluma. Maloniai nustebino vietinių žmonių draugiškumas, visi kalbina ir džiaugiasi vaikais.
Sakyčiau, didelis Kroatijos pliusas – nakvynės ir maisto kainos. Daug natūralios gamtos, daug vaisių, gatvėse auga granatai, mandarinai, skink ir valgyk.
Nesuplanuoti kelionės nuotykiai
Paskutinę dieną mes su dukryte nuėjome pasivaikščioti prie jūros, o vyras su visais daiktais turėjo atvažiuoti į pajūrį ir mus paimti kelionei namo. Daiktus buvome susipakavę iš anksto.
Prailgo laukti tėčio, o kai galų gale pamatėme jo automobilį, iškart buvo aišku, kad kažkas ne taip. Automobilis keistai svirpė, tad apie pusantro tūkstančio kilometrų kelionę į Lietuvą negalėjo būti ir kalbos. Susisiekėme su draudimo bendrove Lietuvoje, gavome nurodymus, į ką kreiptis dėl remonto.
Buvo ketvirtadienis, o reikalingos detalės servisas neturėjo, ją teko užsakyti ir laukti pirmadienio. Draudimas mums apmokėjo dar keturias nakvynes puikiuose apartamentuose, tad iš pradžių susinervinome, o paskui nusprendėme į viską žiūrėti pozityviai – juk tai galimybė dar keliomis dienomis pratęsti atostogas. Vyras kurį laiką dar buvo įsitempęs, mat jau turėjo grįžti į darbą ir labai dėl to jaudinosi. Paskui abu ėmėme žiūrėti į tai kaip į nuotykį.
Kelionė į Lietuvą buvo gana varginga, nes jau buvome emociškai pavargę, norėjosi tik greičiau namo. Ir dukrytė kelionės metu buvo nerami, kartais net išimdavau iš automobilinės kėdutės, kad tik neverktų.
Tačiau praėjus kuriam laikui, visi nepatogumai užsimiršo. Liko tik nuostabūs pamatyti vaizdai ir ta švelni rudeniška šiluma. Jei įdomu, dviejų savaičių kelionė mums kainavo apie 1600 eurų. Su vyru kalbame, kad kelionių krikštą gavome, o dabar jau planuojame ateinančios vasaros kelionių maršrutus.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Kelionės akimirkos:
