Skaitykite, kaip šauniai praleisti atostogas. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
KAITINAMĖS SAULUTĖJE
Kodėl vaikai lengviau perkaista? Karštą dieną vaikai labiau rizikuoja perkaisti nei suaugę, nes jų odelė plonesnė, o termoreguliacija prastesnė. Kuo vaikas mažesnis, tuo rizika perkaisti ir netekti skysčių didesnė.
Kūdikiams iki metų išvis nerekomenduojama ilgai būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriausia – medžių šešėlyje. Vyresni vaikai saulėje visada turi būti su kepure nuo saulės. Vasarą vaikai daugiau juda, laksto, žaidžia, sportuoja, todėl turite jiems pasiūlyti atsigerti kas 1,5-2 val., net jei patys to neprašo. Važiuojant atostogauti didesnį atstumą įkaitusioje, tvankioje mašinoje vaikas gali perkaisti, netekti daug skysčių, todėl leidžiantis į kelionę reikia iš anksto parūpinti gertuvę.
Ką daryti, kad neperkaistų? Ilsėdamiesi paplūdimiuose, stebėkite, kad vaikai neužmigtų saulėje, neškitės į paplūdimį skėčius ar palapines nuo saulės pasislėpti. Nevėjuotą dieną perkaistama greičiau, nei vėjuotą. Greičiau perkaistama taip pat esant didesnei santykinei drėgmei, prisitepus storu sluoksniu riebaus kremo nuo saulės bei gausiai prisivalgius riebaus ar sunkiai virškinamo maisto.
Saulės smūgis ištinka ilgai pabuvus saulėje, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams galvą.
Perkaistama dėl infraraudonųjų saulės spektro spindulių poveikio. Kartais saulės smūgis pasireiškia pavėluotai, ne esant saulėje, o po 6-8 valandų.
Ar tai saulės smūgis? Ištikus saulės ar šilumos smūgiui kyla aukšta temperatūra iki 40ºC ir daugiau, krečia šaltis, skauda galvą, parausta veido oda, ima mirgėti akyse, svaigsta galva, pradeda pykinti. Galvos smegenyse išsiplečia kraujagyslės, todėl gali imti kraujuoti iš nosies. Vėliau ligonis ima viduriuoti, vemti, išblykšta, pulsas tampa labai dažnas, darosi sunku kvėpuoti, vaikas darosi vangus, prasideda kliedesiai, haliucinacijos, raumenų traukuliai. Nesuteikus skubios pagalbos, vaikas gali mirti.
Kaip „atrodo“ šilumos smūgis? Esant tvankiai debesuotai dienai, ilgai važiuojant tvankioje mašinoje ar per šiltai aprengus vaiką, ypač jei jis tą dieną daug laksto, dūksta, bei yra apkūnesnis, gali ištikti šilumos smūgis, kurio metu perkaista ne galva, o iškart visas kūnas. Todėl vasarą venkite rengti vaikus sintetiniais, džinso ar brezentiniais drabužiais. Drabužėliai turi būti lengvi, medvilniniai, lininiai ar natūralaus šilko, neaptempti. Ištikus šilumos smūgiui organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir natrio druskų, tirštėja kraujas, blogėja ląstelių aprūpinimas deguonimi, kyla aukšta temperatūra, sutrinka organizmo skysčių cheminė sudėtis, atsiranda simptomai panašūs, kaip ir ištikus saulės smūgiui.
Kaip padėti perkaitusiam vaikui? Ištikus saulės smūgiui, vaiką skubiai nuneškite į pavėsį, paguldykite ant nugaros kiek pakelta galva, jei vaikas vangus, trinka sąmonė – guldykite ant šono (kad nepaspringtų esant vėmimui), atlaisvinkite drabužius apie kaklą, suvilgykite šaltu vandeniu, drėgnu rankšluosčiu aptrinkite krūtinę. Kaklo šonuose, ties pažastų, alkūnių kirkšnių ar pakinklių linkiais (kur stambesnės kraujagyslės yra arčiausiai odos paviršiaus) uždėkite šaltus kompresus –šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį, šalto vandens pripiltą plastmasinį butelį. Tai daug efektyviau, nei šaldyti vaiko kaktą drėgnu rankšluosčiu, nes atvėsęs kraujas daug greičiau pateks į smegenis, nei šaltis praeis per kaukolės kaulus. Duokite vaikui gerti šalto vandens, arbatos mažais gurkšneliais. Galima vilgyti veidą, rankas ir kojas vėsiu vandeniu, arba suvynioti nurengtą vaiką į šlapią paklodę (jei neturite paklodės, galite panaudoti savo marškinius ar vaiko marškinėlius). Paklodę nuolat drėkinkite iš naujo. Jei neturite audeklo, tiesiog nuolat apipylinėkite vėsiu vandeniu.
Jei vaikas prarado sąmonę, galite trumpai pamėginti panaudoti amonjaku suvilgytą vatos gabalėlį jam atgaivinti (prisiminkite pirmoje straipsnio dalyje rekomenduotą atostogų vaistinėlę). Jei nepavyko, kvieskite greitąją pagalbą, stebėkite kvėpavimą ir pulsą ir pradėkite gaivinimą.
Kaip neperkaitinti kūdikio? Kūdikiai perkaista ypač greitai, todėl nerekomenduojama vystyti jų per stipriai, naudoti sintetinių drabužėlius ar apklotėlių. Perkaitęs kūdikis tampa irzlus, neramus, vėliau vangus, mieguistas, gali gausiau atpylinėti, paviduriuoti. Perkaitimui progresuojant veidukas išblykšta, pila šaltas prakaitas, gali prasidėti traukuliukai. Taigi išėjusios pasivaikščioti vežiokite kūdikius tik pavėsyje (iki 11 val.) ir vakare.
Patarimai kaitros mėgėjams:
1) Pasivaikščiojimus lauke planuokite iki 11 valandos ar po 18 valandos.
2) Kepuryte būtinai pridenkite galvą.
3) Rūbai turi būti lengvi, medvilniniai, natūralaus pluošto, neaptempti.
4) Neleiskite vaikams daug dūkti, bėgioti žaisti intensyvius sportinius žaidimus, ribokite fizinį krūvį.
5) Duokite vaikui valgyti daug vandeningų vaisių (arbūzų, melionų, apelsinų), daugiau daržovių patiekalų, ribokite riebų maistą, mėsos patiekalus. Didžiąją per parą suvalgomo maisto dalį geriau duoti vakarop, o ne iki pietų.
6) Gerti duokite iki 1,5-2 litrų skysčių: vandens, nesaldaus kompoto, atvėsintos arbatos, sulčių.
7) Leiskite vaikams pasipliuškenti vandenyje 10-15 min. bent kartą per 1-1,5 valandos.
DŪKSTAME VANDENYJE IR PRIE VANDENS
Kad maudynės nepasibaigtų varvančia nosimi ar šlapimo pūslės uždegimu maudantis svarbu stebėti, ar vaikutis nedreba, ar nuo šalčio nepablyško lūpos ir nepašiurpo odelė. Maudymosi trukmė priklauso nuo vandens temperatūros.
Jūros vandenyje leisti maudytis vaikui patartina ne ilgiau kaip 20 min., optimali maudymosi trukmė – 10 min.
Ežero vandenyje galima maudytis kiek ilgiau.
Upėje vanduo būna šalčiausias, todėl maudynės neturėtų užtrukti. Kad geri norai nepavirstų į karo lauką dėl nutraukto malonumo iš anksto perspėkite vaiką, kiek jam bus leista maudytis, kada turės sušilti, pabėgioti ant kranto, kada vėl gales maudytis.
Vyresnio amžiaus kūdikius taip pat galima maudyti tiek upės, teik ežero, tiek jūros vandenyje, jei tik jie to nori.
Maudymosi trukmė neturėtų buti ilgesnė nei 3 min. Jei norite kad vaikutis pasipliuškentų ilgiau, nusineškite nedidelį pripučiamą baseinėlį, pripilkite jį ežero ar upės vandens, šiek tiek palūkėkite, kol vanduo apšils saulės spinduliuose ir leiskite mažajam saugiai mėgautis vasaros malonumais. Kūdikių maudymas gamtiniuose vandens šaltiniuose skiriasi nuo maudymosi plaukymo baseinuose. Kad mažasis neparagautų vandens (nešvariausias vanduo yra ežeruose ir tvenkiniuose) neplukdykite jo, vaikutį visada laikykite stačiai, tvirtai suėmę už pažastų. Maudykite nuleisdami į vandenį pėdutes, kojytes, kūnelį iki pažastų, leiskite pasitaškyti kojytėmis, po to ištraukite, priglauskite prie savęs, kad sušiltų ir jaustųsi saugus.
Pavalgė smėlio, atsigėrė upės vandens, prisikando nuorūka…
Jeigu vaikas netyčia ar tyčia paragavo gamtinio telkinio vandens, nepanikuokite, dažniausiai dėl to nieko blogo neatsitinka.
Jei nerimaujate, grįžę namo sugirdykite diosmektito ar kito panašaus poveikio adsorbuojančio preparato naudojamo viduriavimams gydyti paketėlį.
Kartais mažieji sugalvoja paragauti paplūdimio smėlio, įsidėti į burną rastą nuorūką, plastmasės nuolaužą ar spalvotą akmenėlį. Paplūdimio smėlis ir jame randamos priemaišos nėra sterilios, čia dažnai patenka laukinių ir poilsiautojų atvedamų naminių gyvūnų šlapimas, išmatos kiti ekskrementai, todėl galima užsikrėsti kirmėlių kiaušinėliais. Jei vaikutis paragavo smėlio, popierine servetėle ar švaria audeklo skiautele išvalykite burnytę. Neplaukite vandeniu, nes pajutęs skystį burnoje vaikutis jį nurys ir nešvarumai greičiau pateks į skrandį. Patarčiau kartą per pusmetį kreiptis į savo pediatrą ir atlikti tyrimus helmintozėms (kirmėliniams susirgimams) išaiškinti.
„Mamos žurnalas“
