Skaitykite, kaip šauniai praleisti atostogas. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Kad maudynės nepasibaigtų varvančia nosimi ar šlapimo pūslės uždegimu maudantis svarbu stebėti, ar vaikutis nedreba, ar nuo šalčio nepablyško lūpos ir nepašiurpo odelė. Maudymosi trukmė priklauso nuo vandens temperatūros.
Jūros vandenyje leisti maudytis vaikui patartina ne ilgiau kaip 20 min., optimali maudymosi trukmė – 10 min.
Ežero vandenyje galima maudytis kiek ilgiau.
Upėje vanduo būna šalčiausias, todėl maudynės neturėtų užtrukti. Kad geri norai nepavirstų į karo lauką dėl nutraukto malonumo iš anksto perspėkite vaiką, kiek jam bus leista maudytis, kada turės sušilti, pabėgioti ant kranto, kada vėl galės maudytis.
Vyresnio amžiaus kūdikius taip pat galima maudyti tiek upės, teik ežero, tiek jūros vandenyje, jei tik jie to nori.
Maudymosi trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 3 min. Jei norite kad vaikutis pasipliuškentų ilgiau, nusineškite nedidelį pripučiamą baseinėlį, pripilkite jį ežero ar upės vandens, šiek tiek palūkėkite, kol vanduo apšils saulės spinduliuose ir leiskite mažajam saugiai mėgautis vasaros malonumais. Kūdikių maudymas gamtiniuose vandens šaltiniuose skiriasi nuo maudymosi plaukymo baseinuose.
Kad mažasis neparagautų vandens (nešvariausias vanduo yra ežeruose ir tvenkiniuose) neplukdykite jo, vaikutį visada laikykite stačiai, tvirtai suėmę už pažastų. Maudykite nuleisdami į vandenį pėdutes, kojytes, kūnelį iki pažastų, leiskite pasitaškyti kojytėmis, po to ištraukite, priglauskite prie savęs, kad sušiltų ir jaustųsi saugus.
Pavalgė smėlio, atsigėrė upės vandens, prisikando nuorūka…
Jeigu vaikas netyčia ar tyčia paragavo gamtinio telkinio vandens, nepanikuokite, dažniausiai dėl to nieko blogo neatsitinka.
Jei nerimaujate, grįžę namo sugirdykite diosmektito ar kito panašaus poveikio adsorbuojančio preparato naudojamo viduriavimams gydyti paketėlį.
Kartais mažieji sugalvoja paragauti paplūdimio smėlio, įsidėti į burną rastą nuorūką, plastmasės nuolaužą ar spalvotą akmenėlį. Paplūdimio smėlis ir jame randamos priemaišos nėra sterilios, čia dažnai patenka laukinių ir poilsiautojų atvedamų naminių gyvūnų šlapimas, išmatos kiti ekskrementai, todėl galima užsikrėsti kirmėlių kiaušinėliais. Jei vaikutis paragavo smėlio, popierine servetėle ar švaria audeklo skiautele išvalykite burnytę. Neplaukite vandeniu, nes pajutęs skystį burnoje vaikutis jį nuris ir nešvarumai greičiau pateks į skrandį. Patarčiau kartą per pusmetį kreiptis į savo pediatrą ir atlikti tyrimus helmintozėms (kirmėliniams susirgimams) išaiškinti.
„Mamos žurnalas“
