Į aukštos oro temperatūros prognozes daugelis žmonių žvelgia su nerimu, tad tvieskiant saulei jie į lauką išeina tik nešini gertuve su vandeniu ar dėvėdami kepurę. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad varginanti kaitra yra kur kas pavojingesnė vaikams nei suaugusiesiems. Anot Panevėžio „MediCA klinika“ vaikų ligų gydytojos Aidos Gurevičienės, vaikams prisitaikyti prie temperatūros pokyčių yra sudėtingiau, todėl jiems kyla didesnė rizika perkaisti.
„Jaučiamas karštis bet kokiam žmogui sukelia stiprų organizmo stresą, tačiau vaikai į šį reiškinį reaguoja itin jautriai. Jų kūnas negali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių taip greitai, kaip tai geba padaryti suaugusiųjų. Vaikų organizmo atsivėsinimo mechanizmai yra prasčiau išvystyti, jie mažiau prakaituoja ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl to jaunesnio amžiaus vaikams kyla didesnė rizika perkaisti ir sunegaluoti“, – įspėja A. Gurevičienė.
Dehidratacija – nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs
Kai aplinkos oro temperatūra yra aukštesnė už odos temperatūrą, kūnas pradeda prakaituoti. Nors tai yra vienintelis būdas kūnui atiduoti šilumą, gydytoja pažymi, kad su prakaitu organizmas netenka ir daug skysčių. Dehidratacija – tai kūdikiams ir vaikams iki 4 metų ypač pavojinga būklė, nes dėl mažos kūno masės vaikai gali labai greitai prarasti daug vandens, o kartu ir vitaminų bei mineralų, pavyzdžiui, magnio ir kalio.
„Norint išvengti dehidratacijos, svarbu nedideliais kiekiais nuolat vaikui duoti atsigerti vandens, vėsios arbatos ar negazuoto mineralinio vandens. Stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų duoti vaikams nerekomenduojama – jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Svarbiausia, nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs, nes troškulys yra vienas dažniausiai pasireiškiančių dehidratacijos simptomų“, – aiškina vaikų ligų gydytoja A. Gurevičienė.
Odos nudegimai saulėje – užtenka vos keliolikos minučių
Pasak vaikų ligų gydytojos, vaikų oda yra labai jautri saulės poveikiui, todėl odos nudegimas gali pasireikšti vos po keliolikos tiesioginiuose saulės spinduliuose praleistų minučių. Esant odos nudegimui nuo saulės vaiko odelė parausta, tampa skausminga, rimtesniais atvejais gali iškilti vandeningos pūslelės.
„Odos nudegimą patyrusio vaiko odą vėsinkite vandeniu, jeigu skausmas sunkiai pakeliamas, duokite ir vaistų nuo skausmo. Nepamirškite girdyti ir pakankamai skysčių, nes odos nudegimai skatina skysčių pasišalinimą iš kūno. Be to, neleiskite vaikui būti saulėje, kol nudegimas visiškai nesugis“, – sako A. Gurevičienė ir priduria, jog kiekvienas odos nudegimas daro įtaką onkologinių odos ligų atsiradimui vėlesniame amžiuje.
Siekiant išvengti neigiamo saulės poveikio vaikų odai, svarbu imtis prevencinių priemonių ir apsaugoti vaikus. Anot gydytojos, kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir gali būti tik pavėsyje, o vyresnio amžiaus vaikų odą būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės. Vaikus taip pat renkite laisvesniais, šviesių spalvų drabužėliais, kurie dengtų kuo daugiau kūno, pasirūpinkite, kad jie visada dėvėtų galvos apdangalą plačiais kraštais.
Perkaitimas ir saulės smūgis – simptomai tik sunkėja
Atpažinti, kada vaikas perkaito tiesioginėje saulėje, galima iš gana paprastų požymių. Perkaitusiam vaikui pasireiškia gausus prakaitavimas, jo oda tampa blyški ir vėsi, drėgna, vaikas taip pat gali skųstis pykinimu ir silpnumu, jam gali nežymiai pakilti temperatūra ir krėsti šaltis.
Vaikų ligų gydytoja sako, kad pastebėjus pirmuosius perkaitimo simptomus vaikui reikia suteikti pirmąją pagalbą: duokite atsigerti vėsių skysčių, nuneškite vaiką į vėsesnę patalpą, dėkite vėsinančius kompresus, jeigu vaiko būklė negerėja – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
„Dar vienas su perkaitimu susijęs sveikatos sutrikimas – saulės smūgis, kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcijos. Nors šiam sutrikimui būdingi simptomai yra panašūs į perkaitimo, jie pasireiškia stipriau, yra sunkesni, o pati būklė – pavojinga gyvybei“, – įspėja A. Gurevičienė.
Saulės smūgį patyrusiam žmogui būdinga itin aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti iki 40°C ir daugiau, taip pat stiprus galvos skausmas, negilus, tačiau dažnas kvėpavimas, karšta, paraudusi ir sausa oda, neretais atvejais netenkama sąmonės. Pastebėjus šiuos simptomus reikia iškart kviesti medicininę pagalbą, o laukiant kol ji atvyks, būti vėsioje vietoje ir stengtis žmogų atvėsinti.
Patarimai, kaip elgtis karščių metu
Norint apsaugoti vaikus nuo neigiamų aukštos temperatūros padarinių jų sveikatai, reikia skatinti juos gerti pakankamai skysčių, dėvėti kepurę ir naudoti apsauginį kremą nuo saulės su ne mažesniu nei 30SPF filtru, kuriuo reikia ištepti visas atviras kūno vietas. A. Gurevičienė primena, jog tepti kremą reikia 20 min. prieš einant į lauką, o šį procesą būtina kartoti kas 2 valandas.
„Nauji tėveliai turi nepamiršti, jog jaunesni nei 6 mėn. amžiaus kūdikiai negali būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tad laiką su jais leiskite tik pavėsyje, o esant didžiausiam saulės aktyvumui (nuo 11 iki 17 val.), būkite vėsioje patalpoje, pasivaikščiojimus ar žaidimus lauke planuokite tik vėsesniu paros metu, anksti ryte ar vakare“, – priduria vaikų ligų gydytoja Aida Gurevičienė.
Be to, krūtimi maitinami kūdikiai esant karštam orui gali norėti žįsti dažniau, taip pat reikėtų stebėti, kiek vaikas šlapinasi, ar šlapimas šviesios spalvos. Esant aukštai oro temperatūrai vyresnio amžiaus vaikai gali norėti mažiau valgyti, todėl jiems siūlykite lengviau virškinamus, neriebius patiekalus.
Rita Rauluševičiūtė
