Karščiavimo sezonas, žinoma, ruduo ir žiema, tačiau nepatikėsite, kiek daug vaikų sukarščiuoja per karščius! Pagrindines situacijas aptaria vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Pirma. Pilvas ir dar kartą pilvas
Jeigu šaltuoju metų laiku siautėja peršalimo virusai, tai šiltuoju – infekcines žarnyno ligas sukeliantys sukėlėjai. Juk būtent šiuo metu vaikai gauna daug vaisių ir daržovių (ne visada idealiai nuplautų), gali užvalgyti ne pirmo šviežumo iškylų maisto. Be to, vasarą visi labiau atsipalaiduojame ir nebe taip rūpestingai plaunamės rankas. O juk vasarą reikia dar atidžiau prižiūrėti rankų plovimo ritualus nei žiemą. Juk vaikai dažnai būna lauke, žaidžia su smėliu. Tad už pirmų durelių – infekciniai viduriavimai, kuriems būdingas ir karščiavimas.
Svarbiausia stebėti, kaip kyla temperatūra, prireikus duoti vaistų nuo jos ir siekti, kad vaikas gertų mažais gurkšniukais, – po vieną du gurkšnius per kelias minutes. Jei vaikas negeria, o temperatūra nekrinta, – teks vykti į ligoninę.
Antra. Gal tai erkė
Šiemet erkės labai aktyvios, jų labai daug. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai pagal schemą, o nuo Laimo ligos, kaip žinia, vakcinos nėra. Po ilgesnio buvimo gamtoje reikėtų apžiūrėti visą vaiko kūną ir, jei radote įsisiurbusi erkę, ją kuo skubiau pašalinti. Jei vaikas neskiepytas, po erkės įsisiurbimo stebėkite jo savijautą bent 14 dienų. Ligos simptomai po erkės įkandimo atsiranda praėjus 1–2 savaitėms. Jie primena gripą: kamuoja galvos, raumenų, akių obuolių skausmai, pakyla temperatūra (daugiau nei 38°C), maudžia kūną, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, vaikas tampa nejudrus. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sunku sukinėti galvą. Atsiradus minėtiems požymiams, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Trečia. Peršalimo ligos, kad ir kaip keistai tai skambėtų
Vasarą patiriame net daugiau temperatūrų skirtumų nei žiemą. Prie to labai prisideda kondicionieriai, vaikų polinkis prakaituoti ir šalti ledai ar gėrimai. Mechanizmas paprastas – įkaitęs suplukęs vaikas patenka į kondicionuojamą automobilį ar prekybos centrą, godžiai suvalgo šerbeto ar atsigeria gėrimo iš šaldytuvo, ir štai – gerklės skausmas, temperatūra.
Peršalimo liga gali prasidėti, kai vaikui leidžiama maudytis iki pamėlynavimo ir drebulio.
Susargdinti gali ir netinkama vaiko apranga. Per daug prirengtas vaikas, dūkdamas lauke, perkais, o kai sukaitusį staiga atgaivins vėjas, neužsigrūdinęs vaikas susirgs – karščiuos, kosės, sloguos, gali prasidėti ausų uždegimas.
Vasaros peršalimo ligos dažnai būna klastingos, užklumpa netikėtai ir neretai vaikai jomis serga sunkiau nei žiemą. Taip yra todėl, kad organizmo imuninė sistema vasaros mėnesiais yra tarsi prisnūdusi, atsipalaidavusi.
Ketvirta. Karščiuoja, nes karšta
Vaikas gali sukarščiuoti perkaitęs saulėje. Perkaitus vaiką gali ištikti šilumos arba saulės smūgis. Dažniausiai taip nutinka vaikams, kurie būna saulėje nepridengta galva. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau perkaista. Būdingi šilumos ir saulės smūgio simptomai: vaikas suglemba, tampa apatiškas; gali išblykšti ar parausti; vaiką pykina, apima silpnumas; gali skaudėti galvą, ūžti ausyse; vaikas gali vemti; temperatūra pakyla iki 38-40°C; akys pasidaro jautrios šviesai.
Norint neperkaisti, svarbu gerti daug vandens, jo būtina turėti su savimi karštą vasaros dieną. Žinoma, būtinas ir gavos apdangalas bei svarbiausia – tėvų nuovoka. Jeigu jaučiate, kad saulė „kimba“, patys leipstate, tai neleiskite vaikui kepti smėlio dėžėje ar žaidimų aikštelėje, tegul karštąsias valandas pabūna pavėsyje.
Penkta. Yra ligų, kurioms sezonas nerūpi
Yra galybė ligų, kurioms nė motais, žiema ar vasara. Jeigu vaiko karščiavimo priežastis neaiški, skambinkite gydytojui. Tai gali būti ir tridienė karštinė, ir kitos 5 „vaikiškos“ ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudoniukė, tymai, kiaulytė. Vasarą budi ir meningokokinė infekcija, tiesa, ji nėra tokia aktyvi, kaip šaltuoju metu.
Kaip elgtis, kai vaikas sukarščiavo
Karščiavimas yra organizmo gynybinė funkcija, tad jį sumažinti reikia tik tiek, kad vaikas jaustųsi šiek tiek geriau. Pakilusi temperatūra suaktyvina organizmo gynybines funkcijas, jis pradeda gaminti imunines ląsteles, kurios kovoja su ligų sukėlėjais. Jei įtariate, kad temperatūra pakilo dėl ligos, bet ji nėra labai aukšta (iki ~38–39°C), o vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas geras, nėra reikalo mažinti temperatūros. Vaistai nuo karščiavimo dozuojami pagal svorį, o ne pagal amžių. Bet kokio amžiaus vaikui temperatūrai mažinti negalima duoti aspirino (acetilsalicilo rūgšties) kadangi gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą.
Kada vasarą prireiks vaistų nuo karščiavimo, niekada tiksliai negalime žinoti. Todėl visada reikėtų jų turėti po ranka, pasiimti į keliones ar savaitgalio išvykas.
„Mamos žurnalas“
Susiję strapsniai
