Stebėdami mūsų portalo lankytojų užklausas, matome, kad bene kiekvieną dieną tėvai surenka paieškos žodžius „tridienė karštinė“. Tai tarsi liga apie nieką – vaikiška, nieko blogo nedaranti, gydomi tik simptomai, o perserga dauguma. Tačiau kai staiga „užsidega“ tavo vaikas, klausimų atsiranda, ir ne vienas.
Tridienė karštinė suaktyvėja vasarą, ypač jei orai yra permainingi.
Ligos schema
Tridienė karštinė dar vadinama šeštąja vaikiška liga (angliškai „sixth disease“). Pirmosios penkios yra vėjaraupiai, skarlatina, raudonukė, tymai ir kiaulytė. Kaip žinia, visos šios penkios vaikiškos ligos kontroliuojamos skiepais, – keturios vakcinos įtrauktos į skiepų kalendorių, o nuo vėjaraupių tėvai gali paskiepyti savo lėšomis. Tačiau šeštoji liga – tridienė karštinė – skiepais nepažabota. Tad belieka ja persirgti.
Ligos schema paprasta – vaikui pakyla labai aukšta +39–40°C temperatūra, tačiau nėra aiškių virusinio kvėpavimo takų kataro reiškinių (slogos, kosulio). Apžiūrint galima pastebėti, kad paraudę žiočių lankai, padidėję pakaušio limfmazgiai. Temperatūra laikosi apie 3–4 paras (nuo to ir pavadinimas), o tada staiga nukrenta. Temperatūrai nukritus, išberia visą kūnelį, bėrimas smulkus, rožinis. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna kelias paras, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl galima jo ir nepastebėti. Išbertos odos vaikui neniežti. Po 2–3 parų bėrimų sumažėja arba jie visiškai išnyksta. Spaudžiant dėmeles pirštais, jos pabąla, atleidus – vėl parausta.
Bėrimas gali praeiti po kelių valandų ar po kelių dienų. Išbertų vietų tepti nereikia, nes bėrimas yra kraujagyslinis.
Temperatūra, esant tridienei karštinei, yra labai intensyvi, pasireiškia vadinamosios „temperatūros žvakės“, kai temperatūra staiga pakyla iki aukštos padalos, o sumažinus temperatūrą vaistais, ji nukrenta iki tiek, kiek vaistai veikia. Praėjus vaistų veikimui, temperatūra vėl pakyla. Numušus temperatūrą, mažylio būklė būna nebloga, jis neatsisako valgyti, geria skysčius, yra aktyvus, žaidžia.
Kaip ir visos taisyklės, tridienė karštinė irgi turi išimčių – bus vaikų, kurie karščiuos ne 3, o 7 dienas. Bes tokių, kuriems su tridienės karštinės simptomais bus sloga, ryklės paraudimas, kosulys. Štai dėl ko ši liga dažnai supainiojama su kitomis.
Gyvybingas virusas
Ligą sukelia du herpes viruso šeimos atstovai, dažniausiai HV6, kur kas rečiau – HHV7 (beje, herpes virusų šeimai priklauso beveik 100 rūšių). Herpes virusams būdingas gebėjimas visą gyvenimą gyvuoti atitinkamose „šeimininko“ ląstelėse. Sutrikus imunitetui, toks virusas gali suaktyvėti, todėl herpes viruso sukeltos ligos linkusios pasikartoti.
Inkubacinis tridienės karštinės periodas yra 10 dienų. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu, tai yra per kvėpavimo takų sekretą, seiles. Virusas lakus, kibus, todėl dažniausiai susirgus vienam vaikui, užsikrečia ir kiti. Jei norite apsaugoti broliukus ir sesutes, reikia prižiūrėti jų higieną, nenaudoti tų pačių stalo įrankių, puodukų ir pan.
Suserga beveik visi
Apie 90 proc. naujagimių turi imunitetą tridienę karštinę sukeliančiam virusui, įgytą iš motinos. Tačiau nuo 6 mėnesių imunitetas pradeda nykti. Tada atsiveria vartai tridienei karštinei. Amžiaus ribos, kai vaikas gali susirgti šia liga, gana plačios – nuo 6 mėnesių iki 5 metų, tačiau dažniausiai suserga 2–3 metų vaikučiai. Kadangi simptomai gali klaidinti (aukšta temperatūra būdinga daugeliui virusų, o bėrimo tėvai gali nepastebėti), tai ne visi sužino, ar jų vaikas sirgo tridiene karštine, ar ne. Užtat tyrimai parodė, kad beveik visi 3–5 metų vaikai turi antikūnų, kovojančių su šiuo herpes virusu (HV6), taigi – yra persirgę tridiene karštine.
Kaip gydyti?
Tridienei karštinei specialaus gydymo dažniausiai nereikia, bėrimas išnyksta savaime. Svarbiausia šios ligos metu – karščiuojančiam vaikui mažinti temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus. Numušti temperatūrą reikėtų ir dėl to, kad karščiuojantis vaikas patiria diskomfortą. Nesistenkite numušti temperatūros iki normalios, nes aukštesnė temperatūra aktyvuoja imuninę sistemą, padeda kovoti su liga ir greičiau sveikti.
Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti vaikų gydytojas, nes ligų, kurių metu pakyla aukšta temperatūra, yra nemažai. Kadangi dažnai ši liga būna pirmoji su dideliu karščiavimu, tėvams ji sukelia nerimą. Daroma daug tyrimų, nemažai vaikų net patenka į ligonines, ir tik išbėrus paaiškėja, kokia tai liga. Kartais, norint apsidrausti, karščiuojančiam vaikui skiriama antibiotikų, o po kelių dienų atsiradęs bėrimas palaikomas alerginiu. Norint patvirtinti tridienės karštinės diagnozę, galima atlikti laboratorinius tyrimus, ieškant viruso antikūnų.
Kadangi jokio specifinio gydymo ar vaistų nuo tridienės karštinės nėra, tiesiog pasirūpinkite, kad mažylis turėtų geras sąlygas sveikti: ilsėtųsi, gertų pakankamai skysčių, maloniai leistų laiką, patirtų geras emocijas.
Antibiotikai sergant šia liga neskiriami, nes tai ne bakterinis, o virusinis susirgimas.
Susirgo du kartus
„Mano dukrytė jau yra sirgusi tridiene karštine. Tuomet šeimos gydytoja patikino, kad ši liga nebepasikartos. Tačiau dabar vėl diagnozuota tridienė karštinė. Kodėl?“ – klausia skaitytoja. Persirgus tridiene karštine, imunitetas susidaro visam gyvenimui, tačiau kadangi ligą gali sukelti ne viena viruso atmaina, kartais vaikai perserga šia liga ir porą kartų.
Susiję straipsniai
