Jau ne kartą savo kelionių patirtimi žurnale dalijosi trijų vaikų mama Inga Nemiega. Šįkart Inga pasakoja apie tai, ką tekdavo daryti, kai kelionių metu vaikai susirgdavo.
Mes labai mėgstame keliauti su vaikais, taip dovanodami jiems ne daiktus, o patirtis. Smagu stebėti jų pirmus kartus – žygyje, skrendant lėktuvu, plaukiant laivu. Gerai, kai visi sveiki ir laimingi. O jeigu ne? Žinodama, kad vaikai dažnai serga, iš pradžių bijojau keliauti su vaikais į užsienį. Stengdavausi apie viską pagalvoti, suplanuoti, ką darysiu baisioms situacijoms ištikus Norėjosi apsisaugoti nuo visko, nuo tikėtinų ir mažiau tikėtinų pavojų. Nes juk – o jeigu ką? Aš būsiu pasiruošusi! Bet viskam pasiruošti neįmanoma, o gyvenimas ir žavus savo netikėtumais. Todėl dabar tikimės geriausio, o ne tokius gerus dalykus po to galima tiesiog paversti linksmomis istorijomis.
Kelioninių ligų istorija
Lengvų virusų, kai vaikas tik kosčioja ar susloguoja, net neskaičiuojame. Į kelionę visada įsidedame vaistų nuo temperatūros, sirupo nuo kosulio, nosies užgulimą atpalaiduojančių lašų. Na, ir termometras – labai pravartus dalykas.
O juk kelionių pradžioje net šių dalykų nežinojome. Pirmoje kelionėje į Kiprą per daug džiaugėmės saule ir dukrą (10 mėn.) ištiko šilumos smūgis. Jai pakilo temperatūra, mergaitė tapo mieguista ir vangi. O malonioms atostogoms besiruošę tėvai, t. y. mes, jokių vaistų neįsidėjo. Taigi teko po to iš malonių viešbučio kaimynių skolintis termometrą, o dukrą vynioti į drėgnas paklodes, taip numušinėjant jai karštį. Tam kartui padėjo, ir po nakties mūsų kūdikis jautėsi visai sveikas.
Į kitą kelionę, kuri vedė į Maltą, jau pasiruošiau… Mano mama labai juokėsi pamačiusi, kokio dydžio maišą vaistų prisikroviau. Žinoma, buvo dalykų, kurie pravertė. Maltoje sūnus (8 mėn.) susirgo tridiene karštine, bet, kadangi šia liga kažkada jau sirgo dukra, žinojome, ką daryti, – tiesiog girdyti vaistais nuo temperatūros, skysčiais, leisti ilsėtis ir laukti tris dienas. Trečią dieną išbėrė, karštinė praėjo, ir galėjome toliau tyrinėti kultūrinius objektus. O inhaliatorių nuo bronchų spazmų į pirmąsias keliones vežiausi be reikalo. Vietą lagaminuose geriau išnaudoti lauktuvėms sau ir draugams.
Siausdami žaidimo aikštelėje Anglijoje vaikai nusivertė nuo čiuožyklos ir sūnui (beveik 4 m.) ant kaktos iššoko didžiulis guzas. Vaikas išdygusiu ragu labiausiai išgąsdino mamą, taigi čiupau mažą savo velniuką ir į miestelio ambulatoriją. Čia gydytoja apžiūrėjo, pamaigė kaktos darinį ir liepė sumušimo vietą tiesiog šaldyti, o mamai – nusiraminti. Lengva jiems šnekėti, juk iš pradžių tas guzas tikrai kaip iš siaubo filmų atrodė…
Paskutinės bėdos dėl sveikatos nutiko visai nesenai, per Velykines atostogas viešint Stambule, todėl apie jas galiu papasakoti išsamiau.
Iš pradžių atrodė, kad viskas nuo supimo
Vos lėktuvas, skrendantis į Stambulą, pakilo, mažasis mūsų vaikas (3 m.) pradėjo vemti, po to – viduriuoti. Vemia jis ir automobiliu važiuodamas, todėl smarkiai nesijaudinome. Nusileisime ir baigsis. Tik tai, kad lėktuve jaučiausi lyg kokioje Indijoje ar Šri Lankoje. Visam lėktuvui – du tualetai: viename veikė tik klozetas, kitame – tik kriauklė. Abiejuose baigėsi tualetinis popierius, o lėktuvo palydovai tarpiniame oro uoste turbūt įsikrovė tik maisto, popierių pamiršo. Galima būtų nekreipti dėmesio, skrydis iki Stambulo nėra labai ilgas, bet kai ant rankų bloguojantis vaikas, nuolat laukti eilėje prie vienintelio tualeto nėra labai malonu.
Po to laukė kelionė per turkiškus kamščius į nakvynės vietą. Mažajam vėl buvo bloga, bet, kaip jau sakiau, jam ir Lietuvoje automobiliuose būna bloga, todėl tiesiog laukėme kelionės pabaigos. Išlipsime iš transporto ir, jaučiant žemę po kojomis, mums viskas bus gerai..
Kuo toliau, tuo baisiau
Stambule sutikome šv. Velykas. Per Kalėdas net nekrikščioniškas pasaulis pasipuošia eglutes, o tądien Stambule nebuvo jokių šventės ženklų. Nė kiaušinuko. Todėl nupirkau savo zuikučiams po šokoladinį kiaušinį ir saldžiai pažymėjome Velykas. Šventėme lankydami muziejus bei klaidžiodami siauromis gatvėmis. Du vaikai kelione džiaugėsi, o trečias tapo irzlus, mažai valgė ir vis prašėsi į tualetą. Apkaltinau save, kad, matyt, čia nuo tų šokoladinių kiaušinių jam virškinimas sustojo. Vaikui pasidarė šalta, jis nebenorėjo nei žaisti, nei suptis, nei vaikščioti. Koks dar Stambulas, mano kūdikis norėjo tik užsimerkti ir miegoti. Norėdami greičiau pasiekti gyvenimo vietą, šokome į autobusą ir per vėlai susipratome, koks klaidingas tai buvo žingsnis. Žmogui, kurį supa, o dabar, dar ir sutrikusiu skrandžiu, autobusas nėra patogiausias būdas keliauti. Vaikas apvėmė ir mus, ir kitus keleivius, bet ir ištepti, ir švarūs bendrakeleiviai buvo labai draugiški, dalinosi servetėlėmis, maišeliais, siūlė vandenį. Pasiekę namus dar pasidžiaugėme, kad skalbyklų paslaugos čia labai pigios ir baimingai laukėme nakties. Tiesa, nei smektos, nė rehidrono vaistinėse neradome. Gavome tik kažkokio sirupo nuo viduriavimo, o jis nė kiek negerino situacijos.
Į ligoninę
O tai buvo naktis… Vėmimas, viduriavimas, bandymas patiems iš cukraus, druskos bei vandens pasidaryti fiziologinio tirpalo ir sugirdyti vaikui. Girdėme ir puodeliais, ir šaukšteliais, trapučiais maitinome – viskas veltui, skysčiai toliau buvo šalinami lauk. Todėl ryte teko susiieškoti artimiausią ligoninę ir išsiųsti vyrą su vaiku sveikatos šaltinio ieškoti. Kadangi dauguma mūsų drabužių buvo skalbykloje, mes su kitais dviem vaikais su miestu pažindinomės tik pro langą ir niekur eiti negalėjome.
Visiems rekomenduoju prieš keliaujant apsirūpinti kelionių draudimu. Pirkome jį dėl kovido, o panaudojome štai šiuo atveju. Vyras su vaiku pusę dienos prabuvo privačioje ligoninėje. Kadangi ligoninė privati, – eilių nebuvo ir visi bent šiek tiek mokėjo angliškai (arba bent naudotis guglo vertėju). Vaiką apžiūrėjo gydytojai, buvo padaryti kraujo ir išmatų tyrimai, sulašintos lašinės, duota vaistų nuo skrandžio spazmų, atstatytas gliukozės kiekis kraujyje. Tyrimai parodė, kad vaikui – nelemtas rotavirusas, todėl maloniai bendravusi gydytoja skyrė receptą vaistams. Ligoninė net pasirūpino, kad vaiką lydintis asmuo jaustųsi komfortiškai ir būtų pavalgęs. Už tyrimus ir konsultacijas ligoninėje teko sumokėti apie 150 eurų ir draudimas visą šią sumą grąžino.
Kaip kelionė, taip patirtis ir pamoka – daug vaistų vežtis neapsimoka, nes visur yra vaistinių ir gydytojų. Vertimams išnaudokite guglo vertėją. Geriausia tiesiog apsidrausti. Ligos per atostogas dėl to netaps malonesnės, bet bent jau pinigus už gydytojus ir konsultacijas pavyks atgauti.
Sveikatos ir malonių kelionių!
