Egipto virusas, Balio pilvukas (Bali belli), o paprasčiau – keliautojų diarėja – yra neatsiejama dažnos kelionės dalis, ypač jei išvykstame iš savo etninio regiono. Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Egiptietiškas virusas
„Būk atsargus! Kelionės praplečia akiratį, bet laisvina vidurius“, – ši taikli frazė priklauso amerikiečių gydytojui profesoriui Abraomui Vergezui (Abraham Verghese). Profesorius taip sparnuotai pasakė, nes yra rašytojas, veda medicinos tinklalaides. Ir, žinoma, ne vieną kartą yra kalbėjęs apie keliautojų diarėją.
Šią būklę patiria daugiau nei pusė keliautojų. „Šiemet su gausia šeima vykome atostogauti į Egiptą, iš anksto žinojome, kad, matyt, nepavyks išvengti viduriavimo. Gavome patarimų nuo ryto išgerti stipraus alkoholio, o vaikams leisti plempti kokakolą. Gal dėl to, kad nesilaikėme šio „auksinio standarto“, egiptietiškas virusas palietė kas antrą kompanijos narį. Buvome susijungę į mesendžerio grupę ir naudojome kodinį terminą „verpimas“. Dzūkijoje apie viduriuojančius žmones sako – „verpia plonai“. Tas verpimas labai gadino nuotaiką. Nusipirkome ekskursiją į piramides, reikėjo į Kairą išvykti 1 valandą ryto, visą naktį praleisti autobuse. Lipome siaubo apimti, ką reikės daryti, jei egiptietiškas virusas susuks pakeliui? Juolab kad vairuotojas įspėjo, jog autobuso tualete galima daryti tik „mažą“. Kas rytą prie baseino keitėmės gerųjų bakterijų ir smektos pakeliais. Tiesa, viduriavimas visiems trukdavo tik šiek tiek ilgiau nei parą, todėl iš esmės atostogų nesugadino“, – pasakoja skaitytoja.
Ar užsikrečiama tik egzotiškuose kraštuose?
Pirmiausia reikėtų suprasti, kas yra keliautojų diarėja. Klaidingai manoma, kad tai liga, kuria užsikrečiama išvykus į šiltus kraštus. Iš tikrųjų tai diarėja, kuria galima susirgti bet kurioje šalyje, kuri nėra jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta. Keliautojų diarėja užsikrečiama ir Lietuvoje, jei į Lietuvą atvyko žmogus iš svetur ir viešnagės metu užsikrėtė viduriavimus sukeliančiais mikroorganizmais.
Dažniausiai vis dėlto suserga keliautojai, atvykę į besivystančias šalis (30–70 proc.) Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose bei Azijoje.
Paprastai kelionių viduriavimas trunka 2–3 dienas, paskui išmatos gali 1–2 savaites būti skystesnės, šiek tiek pamausti ar pūsti pilvą, būti kiek mažesnis apetitas.
Kodėl suserga tik kas antras
Visi esame imlesni svetur gyvuojantiems mikrobams nei vietiniai gyventojai, kuriems yra išsivystęs atsparumas. Tačiau tikra tiesa – suserga ne visi. Ar tie, kurie nesusirgo keliautojų diarėja, labiau laikėsi higienos taisyklių? Nebūtinai.
Rizika užsikrėsti priklauso ne tik nuo kelionės krypties, šalies sanitarinės būklės, jūsų pačių elgesio ir higieninių įpročių, bet ir nuo žmogaus imuniteto, skrandžio rūgštingumo ir daugybės kitų veiksnių.
Rizikos grupei priklauso kūdikiai ir vaikai iki 6 metų dėl jų noro viską čiupinėti ir kišti į burną. Taip pat – nėščios moterys, pagyvenę žmonės, sergantieji diabetu, imunosupresinėmis ligomis, vėžiu, AIDS, tie, kuriems taikoma chemoterapija, sergantieji kolitu, vartojantys skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus.
Atmintinė, kuri padės arba ne
Pirma. Jeigu gyvenate viešbutyje „viskas įskaičiuota“, ten rasite ir mums įprasto maisto, kurį valgyti saugiau. Šią taisyklę intuityviai jaučia maži vaikai, kurie iš galybės patiekalų paprastai pasirenka makaronus „be nieko“. Žinoma, kokios atostogos, jeigu neparagausite vietinės virtuvės. Čia siūloma rasti aukso viduriuką – ragauti atsargiai, ne po daug. Keliautojų diarėją sukelia ne tik vietiniai mikroorganizmai, bet ir maisto sluoksniavimas, ištisinis valgymas, persivalgymas – visa tai, ko nedarome namuose.
Antra. Vanduo iš čiaupo yra pirmas kelias į keliautojų diarėją. Lietuva yra viena iš kelių pasaulio šalių, kuriose galima gerti vandentiekio vandenį. Keliaudami pirmiausia paklauskite kelionių vadovo ar viešbučio tarnautojų, ar galima gerti vandentiekio vandenį.
Trečia. Išlikite budrūs maitindamiesi už viešbučio ribų. Ne visiems tiks turgaviečių ar gatvės maistas, nors jis daugumoje šalių labai populiarus.
Mintyse nešiokitės didelės rizikos produktų sąrašą:
Žalios, termiškai neapdorotos salotos ir daigai.
Termiškai neapdorota ar nepakankamai apdorota mėsa bei žuvis.
Jūros gėrybės, sušiai, austrės.
Nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (bri, kamamberas, rokforas, mocarela, feta), konditerijos gaminiai su kremu.
Nelupami vaisiai ir daržovės.
Vaisiai ir daržovės su plaukuota odele (persikai, abrikosai, avietės, gervuogės, braškės).
Padažai ir užtepai.
Šalti desertai, šalti mėsos ar žuvies patiekalai, šaltienos, vyniotiniai.
Paštetai.
Konditerijos gaminiai su įdaru.
Žali ar minkštai virti kiaušiniai ir produktai, į kurių sudėtį įeina žalias kiaušinis: cezario salotų užpilas, naminis majonezas, ledai, olandiškas padažas.
Saldūs, vandeningi vaisiai: arbūzai, melionai ir pan., nes drėgna ir saldi terpė, ypač karštuoju metų laiku, – ideali vieta bakterijoms daugintis.
Vaisiai su pažeista odele, puviniu, pelėsiu.
Nulupti ir supjaustyti vaisiai bei daržovės, pardavinėjami turgavietėse, lauko užkandinėse, kioskuose.
Ketvirta. Saugaus maisto vartojimo didelės rizikos šalyse pagrindinė taisyklė yra: „Atskirk, išvirk, iškepk, nulupk arba pamiršk“. Jei gaminate maistą patys, nepamirškite, kad žalia mėsa ir žuvis turi būti atskirta nuo daržovių, nuo pagaminto maisto. Gerai išvirkite ir iškepkite mėsą ir žuvį. Nuplaukite ir nulupkite visus vaisius ir daržoves, kuriuos valgote.
Penkta. Nuovargis, stresas irgi turi nemažai reikšmės mūsų atsparumui infekcijoms. Pastebėta, kad dažniau suviduriuojama išsiruošus į ilgiau trunkančias keliones, ypač karšto ir drėgno klimato zonose.
Šešta. Kelionės vaistinėlėje turėkite vaistų, skirtų viduriuojantiesiems, vadinamųjų smektitų, ir gerųjų bakterijų. Vaistinėse pasidomėkite, kokie probiotikai labiau tiks vežtis į kelionę. Perkant probiotikus, reikėtų pasidomėti, kokie kelionėse veiksmingesni, nes turi apsauginį poveikį. Lactobacillus rhamnosus GG ir Saccharomyces boulardii pagrindu pagaminti probiotikai yra atsparūs skrandžio rūgštims, todėl patenka į žarnyną, veikia panašiai kaip mūsų gerosios bakterijos ir gali būti vartojami kelionės metu profilaktiškai kaip pagalbinė priemonė norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų, bei sutrumpinti negalavimų periodą jomis užsikrėtus. Patariama į kelionę pasiimti ir geriamosios rehidracijos tirpalo, kuris bus labai reikalingas, jeigu vis dėlto suviduriuosite. Jis tinka esant bet kokios kilmės viduriavimui
Septinta. Nesikliaukite tokiomis dezinfekcinėmis priemonėmis, kaip stiprus alkoholis ir kokakola. Įrodymų, kad šie skysčiai padėtų, nėra. Mitas dėl kokakolos atkeliavęs iš praėjusio amžiaus, kai šis gėrimas buvo pardavinėjamas vaistinėse ir jam buvo priskiriamos gydomosios savybės.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
