Medicinos įstaigos sulaukia vis daugiau pacientų, besiskundžiančių įvairiausiais simptomais, kurie mediciniškai įvardijami kaip „negalavimas ir nuovargis“.
Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
Negalavimas ir nuovargis – kas tai
Paprastai negalavimą ir nuovargį pajutę žmonės griebiasi įvairiausių savigydos priemonių, tačiau ne visada tokių, kurių reikia būtent jų organizmui. Kartais negalavimas ir nuovargis pacientus kamuoja jau keletą metų iš eilės, tačiau tik atšilus orams, atostogų metu pagaliau randama laiko ir ryžto kreiptis pagalbos į gydytojus.
Negalavimas ir nuovargis – tai organizmo būklė, tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) žymima kodu R53. Gydytojai šią diagnozę supranta kaip pirminę platesnę sąvoką, kuri neretai reikalauja detalesnio ištyrimo, atliekant nemažai kraujo ir instrumentinių tyrimų, bei bent kelių antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijų.
R53 požymiai
Simptomus tiek vaikai, tiek suaugusieji apibūdina labai įvairiai. Dažnai net negali tiksliai įvardinti, kas juos neramina. Dažniausiai pacientų išsakomi skundai, kurie patenka į „negalavimo ir nuovargio“ diagnozės kategoriją:
Bendras silpnumas
Mieguistumas dienos metu
Sutrikęs naktinis miegas
Energijos stoka
Galvos svaigimai
Temimai ir mirgėjimai akyse
Apatija
Susiaurėjęs interesų ratas
Suprastėjusi trumpalaikė atmintis
Dėmesio koncentracijos stoka
Padidėjęs dirglumas bei nervinis jautrumas
Nuovargis jau pirmoje dienos pusėje, kartais iškart tik atsikėlus iš lovos
Suprastėjęs apetitas
Svorio kritimas arba augimas
Raumenų ir sąnarių skausmai be pastovios lokalizacijos
Galvos skausmai
Išreikštas prakaitavimas
Fizinio krūvio netoleravimas
Širdies plakimai
Padidėjęs nerimo jausmas
Diskomfortas pilve, pykinimai, vėmimai be aiškios infekcinės priežasties
Vidurių užkietėjimai, meteorizmas, nepastovus viduriavimas
Užsitęsusi subfebriliai padidėjusi arba sumažėjusi organizmo temperatūra
Drebulys galūnėse, šąlančios galūnės, galūnių tirpimai
Raumenų trūkčiojimai ir mėšlungis
Sutrikęs menstruacijų ciklas ir pan.
Ne visada nustatoma tiksli negalavimo ir nuovargio priežastis, kartais jų būna net keletas vienu metu, kartais priežastis taip ir lieka neaiški.
Svarbiausia nesumenkinti savo ar savo vaikų skundų bei kreiptis į gydytojus, kad laiku būtu skirtas reikalingas gydymas bei pagalbinės priemonės.
Nuo ko šios bėdos?
Kalbant apie minėtus skundus reikėtų pagalvoti bent apie keletą svarbesnių priežasčių, kurias laiku diagnozavus skiriamas efektyvus gydymas.
1) Laimo liga.
Neretu atveju galima ir nepastebėti erkės prisisiurbimo fakto. Prisisiurbusi kraujo erkė nukrenta, o organizmas lieka užkrėstas. Gali nebūti ir būdingo Laimo ligai bėrimo (migruojančios eritemos) arba jis gali taip pat likti nepastebėtas, klaidingai interpretuotas kaip alergija ar pan. Neretai žmonės pravaikšto net kelerius metus, ignoruodami Laimo ligos simptomus vien dėl to, kad nematė prisisiurbusios erkės arba pamiršo prisisiurbimo faktą. Svarbu nenumoti ranka į savo pojūčius ar vaiko skundus, nes įsisenėjusios Laimo ligos gydymas yra labai sudėtingas.
2) Skydliaukės funkcijos sutrikimas.
Tai itin dažna tiek vaikų, tiek suaugusiųjų negalavimo priežastis. Iki šiol klaidingai manoma, kad skydliaukės ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės. Skydliaukės ligos gali pasireikšti bet kokiame amžiuje nuo pat gimimo. Reikia patikrinti kūdikio skydliaukės būklę ir tuo atveju, jei mama nėštumo metu sirgo skydliaukės patologija. Sutrikusios skydliaukės veiklos simptomai gali būti labai įvairūs bei nespecifiniai ir priklauso nuo to, ar per aktyviai, ar per silpnai veikia skydliaukė.
3) Anemija.
Labai dažna negalavimo ir nuovargio priežastis. Anemijos kilmė gali būti įvairi: netaisyklinga mityba, gausios mėnesinės, slaptas kraujavimas iš virškinamojo trakto, genetinės priežastys ir kt. Visuomenėje gajus mitas kad tik vegetariškos mitybos šalininkai gali sirgti anemija. Deja, dažniau gydytojo praktikoje susiduriame su visavalgių anemija. Geležies pasisavinimą žarnyne veikia daugybė veiksnių, tokių kaip genetika, žarnyno būklė, kartu su mėsa vartojamuose produktuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos, todėl kartais ir žvėrienos valgymas nepadeda išvengti anemijos, tuo tarpu kai kiti net ir nuo gimimo mėsos nevartojantys asmenys ja gali nesirgti.
4) Vitamino D stoka.
Neatsakinga manyti, kad vasarą negali trūkti vitamino D. Žmogaus organizme vitaminas D nėra sintetinamas odoje iš UV spindulių, kaip dažnai klaidingai manoma. Į organizmą vitaminas D patenka tik per burną su mūsų suvalgomu maistu bei vartojamais maisto papildais. Odoje, veikiamas saulės UV spindulių, jis tik virsta aktyvia savo forma. Ar jums netrūksta vitamino D ir ar reikalinga bei kokio stiprumo maisto papildus vartoti, galima sužinoti tik vienu būdu – išsityrus vitamino D koncentraciją kraujyje. Tuo atveju, jeigu atlikus tyrimus nustatyta vitamino D stoka, nepakanka tik vartoti papildų, reikia dar ir būti gryname ore, tam, kad suvartotas vitaminas D nenueitų perniek ir virstų aktyvia forma, veikiamas saulės spindulių. Vitamino D pasisavinimas ir aktyvavimasis organizme yra labai individualus, priklauso ir nuo genetikos. Vitaminas D skiriasi nuo visų kitų vitaminų tuo, kad organizme jis veikia kaip hormonas, štai dėl ko organizmui yra kenksminga tiek jo stoka, tiek perteklius, o dozavimas visada turi būti derinamas pasitarus su gydytoju.
5) Pokovidinis sindromas.
Dėl pokovidinio sindromo kenčia ne tik suaugusieji, bet ir maži vaikai: atsisako eiti į mokyklą, darželį, skundžiasi dideliu silpnumu kojose, galvos skausmais, svaigimu, sutrikusiu skonio bei kvapų jutimu, prastu apetitu, krentančiu svoriu, trumpalaikės atminties susilpnėjimu, „rūku galvoje“, fizinio krūvio netoleravimu, širdies plakimais. Labai svarbu dėti daug pastangų, bendradarbiaujant su gydytojais reabilitologais, padėti savo organizmui greičiau atsigauti bei atgauti prarastas funkcijas.
6) Elektrolitų disbalansas.
Taip dažnai nutinka karštuoju metų sezonu ne tik dėl infekcinių žarnyno ligų, bet ir dėl netinkamo skysčių vartojimo, perkaitimo, pernelyg gausaus uogų, vaisių ir jų sulčių, kuriose gausu kalio, vartojimo.
7) Kitos priežastys.
autoimuninės ligos, lėtinio nuovargio sindromas, netinkamas „darbo-poilsio“ režimas bei mitybos režimo nebuvimas ir kt.
