Jei mūsų žarnyną padidintų milijonus kartų, pamatytume, kaip jo viduje vyksta arši gėrio ir blogio kova. Armijos gerųjų bakterijų grumiasi su atėjūnais – blogosiomis bakterijomis ir virusais. Plačiau papasakoti apie šią kovą paprašėme docentą Algimantą Vingrą.
Kas yra gerosios bakterijos? Iš kur jos atsiranda ir kodėl jų reikia?
1906 m. Nobelio premijos laureatas mokslininkas I. Mečnikovas pieną surauginančias laktobakterijas pavadino gyvenimo pratęsėjomis. Jis pastebėjo, kad Balkanų šalių gyventojai, kasdien vartojantys rauginto pieno produktus, pasižymi ilgaamžiškumu. Mokslininkas naudingą laktobakterijų poveikį susiejo su jų sugebėjimu apsaugoti žmogų nuo kitokių – kenkiančių bakterijų, apginti jį nuo jų išskiriamų toksinių medžiagų. Nuo 1950 m. iki mūsų dienų buvo atlikta daug patikimų mokslinių studijų, kurios įrodė plonajame žarnyne gyvenančių laktobakterijų ir storajame žarnyne reziduojančių bifidobakterijų naudą organizmui.
Patekusios į organizmą, gerosios bakterijos išskiria patogeninius mikrobus naikinančias medžiagas – acidofoliną ir acidoliną ir taip stabdo žarnyne esančių ir žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą.
Kas yra žarnyno mikrobiotos pusiausvyra ir kuo ji svarbi?
Laikoma, kad sveikame žarnyne yra apie 85 proc. gerųjų bakterijų ir 15 proc. visų kitų. Visos bakterijos – ir gerosios, ir blogosios – tarpusavyje kovoja už išgyvenimą.
Gerosios bakterijos apsigyvena ant žarnyno gleivinės sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių (patogeninių) ir žmogui pavojingų bakterijų.
Patogeninių mikrobų augimo slopinimas dar naudingas ir tuo, kad blogosios bakterijos žarnyne padeda susiformuoti medžiagoms nitrozaminams, kurios turi įtakos vėžiui atsirasti. Tad kuo blogiukų bus mažiau, tuo mažesnė bus ir rizika susirgti onkologine liga.
Sutrikus sveikai žarnyno pusiausvyrai, kai blogosios bakterijos nustelbia gerąsias, išsiderina normali organizmo veikla:
- sutrinka normali virškinamojo trakto veikla
- suskystėja arba užkietėja viduriai, skauda ir pučia pilvą
- sumažėja atsparumas įvairioms infekcinėms ir virusinėms ligoms
- paūmėja alerginės reakcijos ir ligos
- sutrinka kalcio įsisavinimas
Blogosiomis bakterijomis yra vadinamos tos, kurios sukelia ligas, nepriklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Tokių bakterijų padaugėja, kai žmogus jomis užsikrečia per nešvarias rankas arba suvalgo jomis užsikrėtusio maisto. Ligos sunkumą lemia organizmo imuninė būklė ir žarnyne esančių gerųjų bakterijų kiekis. Kai organizmas yra nenusilpęs ir žarnyne pakanka gerųjų bakterijų, sveikstama greičiau.
Gerosios bakterijos:
- palaiko sveiką pusiausvyrą žarnyne
- stimuliuoja imuninę sistemą, stiprina natūralią organizmo apsaugą
- skatina susidaryti organizmui svarbius B grupės vitaminus ir “laimės hormonus” – neurotransmiterius seratoniną ir dopaminą
- gerina kalcio pasisavinimą, o tai svarbu bet kurio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems
- išskiria fermentus, būtinus pieno produktų (laktozės) virškinimui
- yra svarbios šalinant iš organizmo cholesterolio perteklių
Kada ir kodėl žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų?
Vaikų ir suaugusiųjų žarnyne gyvena daugiau kaip 500 įvairiausių rūšių bakterijų. Apie daugelį jų kol kas žinoma nepakankamai. Dalis jų žmogui kenkia, sukelia įvairias ligas, kitos (gerosios), atvirkščiai, padeda, saugo šeimininką nuo žalingųjų mikrobų ir virusų poveikio. Iš gerųjų bakterijų daugiausiai žinome apie laktobacilas ir bifidobakterijas.
Priežastys, dėl ko sumažėja gerųjų bakterijų:
- stresas, ypač dažnai besikartojantis ar ilgalaikis
- nesubalansuota, nevisavertė mityba
- viduriavimas
- antibiotikų, kontraceptikų vartojimas
- natūralus senėjimas
Gydytojai rekomenduoja papildomai vartoti gerųjų bakterijų:
- kelionėse, kai pasikeičia klimato sąlygos, maisto ir vandens kokybė
- viduriuojant arba esant vidurių užkietėjimui
- dažnai sergant ūminėmis kvėpavimo organų (peršalimo) ligomis
- atsiradus odos bėrimui ar kitoms odos infekcijoms
- sergant šlapimo pūslės ir lytinių organų ligomis
- paūmėjus alerginėms reakcijoms
- siekiant pagerinti kalcio įsisavinimą, (vaikams – sergant rachitu, o suaugusiesiems – osteoporozės profilaktikai)
- kai pučia pilvą ir viduriuojama suvalgius pieno produktų
- kraujyje aptikus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį
- vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, siekiant sumažinti jų nepageidaujamą pašalinį poveikį (viduriavimą)
- kai vaiko ar suaugusiojo mityba yra nepilnavertė ir joje trūksta raugintų ar fermentuotų produktų bei skaidulomis turtingų daržovių
Kas padeda atstatyti gerąsias bakterijas?
Gerųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne geriausiai atstato subalansuota ir visavertė mityba. Ypač rekomenduojami rauginto pieno produktai (natūralus jogurtas, rūgpienis, kefyras, pasukos), rauginti ir fermentuoti produktai, kuriuose gausu natūralių probiotikų.
Labai svarbu užtikrinti, kad kasdieninėje mityboje netrūktų skaidulinių medžiagų, nes jomis maitinasi mūsų žarnyno mikrobiota. Šios skaidulos vadinamos prebiotikais. Tai maisto medžiagos, kurių nesuvirškina mūsų organizmo fermentai, bet kurios skatina individualios žarnyno mikrobiotos augimą ir sukuria palankią terpę gerosioms bakterijoms. Prebiotikų yra daržovėse, sėlenose, kruopose, rupaus malimo duonoje. Kūdikiams puikus prebiotikų šaltinis yra motinos pienas, o 2-3 metų vaikams – specialūs vyresnių vaikų pieno mišiniai su prebiotikais.
Ar verta profilaktiškai vartoti papildų su gerosiomis bakterijomis?
Mokslinių studijų duomenimis, žmogui naudingų bakterijų, pvz., bifidobakterijų ir laktobacilų padermių turintys maisto papildai gali pagerinti gyvenimo kokybę. Tokie maisto papildai rekomenduojami, nes:
- skatina organizmui svarbių B grupės vitaminų gamybą
- palaiko sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą
- padidina fermentų (medžiagų, skaidančių baltymus, riebalus, laktozę) kiekį
- gamina medžiagas, stabdančias žmogui žalingų bakterijų gyvybinę veiklą
- išskiria medžiagas, mažinančias cholesterolį
Per kiek laiko atsistato gerosios bakterijos po ligos ar antibiotikų vartojimo?
Kiekvienam – per skirtingą laiko tarpą, nes kiekvieno žmogaus žarnyne esantis bakterijų pasaulis yra individualus. Bakterijos tarpusavyje kovoja dėl išgyvenimo, todėl poveikis kiekvienam bus skirtingas. Gydantis antibiotikais ar kitais antibakteriniais vaistais, gerąsias bakterijas reikėtų gerti 2 val. prieš arba 2 val. po antibiotikų gėrimo. Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra po antibiotikų vartojimo atsistato maždaug per 2-3 savaites.
Kaip išsirinkti kokybišką papildą su gerosiomis bakterijomis?
Visada reikėtų skaityti papildo sudėtį. Geras probiotinis preparatas yra tas, kurio sudėtyje yra ir laktobacilų, ir bifido bakterijų. Produkto ženklinimo etiketėje visos probiotinės padermės turėtų būti nurodytos su konkrečiais pavadinimais, pavyzdžiui, Lactococcus lactis R1058, Lactobacillus casei R0215, Lactobacillus helveticus R0052, Bifidobacterium bifidum R0071 ir pan. Idealu, jei produkto formulėje bus ir skaidulinių medžiagų (prebiotikų), kurios tarnauja kaip maistas gerosioms bakterijoms ir sukuria joms palankią terpę žarnyne. Tai ypač svarbu, jei mityboje nepakanka produktų, turinčių daug skaidulinių medžiagų.
Kūdikiams ir mažiems vaikams patogiausia vartoti gerąsias bakterijas milteliais ar suspensijos formos, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems tinka kapsulių pavidalo probiotiniai preparatai.
Susiję straipsniai