Sūneliui nuo 2 savaičių prasidėjo pilvuko skausmai. Jie tęsiasi iki dabar, tačiau tik neseniai sužinojome priežastį – disbiozė. Kol kas gydymą tik pradedame, bet norėčiau išsamesnės informacijos“. Mama
Kas yra disbiozės?
Taip apibūdinamas reiškinys, kai žarnyne aptinkama ne tokių bakterijų, kokios jos turėtų būti. Dar medicininėje spaudoje gali būti perskaitytas ir kitas to paties reiškinio apibūdinimas – plonojo žarnyno bakterijų pertekliaus sindromas. Ligai būdinga būklė, kai žarnyne įsivyrauja ligas sukeliančios bakterijos, sumažėja „gerųjų“, organizmui padedančių bakterijų.
Kaip nustatoma disbiozė?
Sunkus klausimas. Todėl, kad kiekvieno žmogaus žarnyne gyvena per 400 įvairių bakterijų rūšių ir kitų mikroorganizmų, mikroskopinių grybelių. Tai ištisas mikropasaulis – ir kiekvieno žmogaus individualaus. Kiekviena iš bakterijų, kitų mikroorganizmų rūšių nuolatos kovoja su kitomis dėl išgyvenimo. Todėl atskirų rūšių bakterijų kiekis nuolat kinta. Jų išgyvenimui turi įtakos maistas. Jis gali būti palankus vienokioms bakterijų rūšims, o kitoms – ne toks palankus arba visai nepalankus. Pavyzdžiui, tol kol kūdikis valgo tik mamos pieną, jo žarnyne vyrauja vienos bakterijos, kai nustojama žindyti, vyravusių bakterijų sumažėja, padaugėja kitų rūšių bakterijų. Todėl sakoma, kad mūsų kasdienis maistas turi būti kuo įvairesnis, natūralesnis, mažiau technologiškai perdirbtas, „neprifarširuotas“ įvairių maisto priedų, nes pastarieji veikia bakterijas. Įvairūs vaistai, ypač antibiotikai, sulfanilamidai vienas bakterijas greitai nužudo, o kitas veikia mažiau. Todėl dėl visų išvardintų priežasčių nustatyti kiekvieno asmens disbiozę yra labai sunku. Kas vienam asmeniui bus disbiozė, kitam gali būti beveik norma.
Kuo disbiozė pasireiškia?
Išsireguliuoja normali organizmo veikla. Sumažėja atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms (vaikas ar suaugęs žmogus pradeda dažniau sirgti ūminėmis ligomis). Sutrinka normali virškinamojo trakto veikla, viduriai skystesni arba užkietėja, prasideda nemalonūs jutimai – pilvo pūtimas, skausmas. Gali paūmėti alerginės ligos. Pablogėja kalcio pasisavinimas.
Ar tai gali būti įgimta liga?
Ne, liga neįgimta. Vaisius, tapdamas naujagimiu, t.y. gimdymo proceso metu, jau pradeda užsikrėsti įvairiais reikalingais mikroorganizmais.
Užsikrėtimas tęsiasi, kai po gimdymo naujagimis padedamas ant mamos krūtinės ir bando žįsti. Tai natūralus, gamtos lemtas procesas. Cezario pjūvis sulėtina naujagimio užsikrėtimą tomis bakterijomis, kurios buvo motinos gimdymo takuose. Sveikam žindomam naujagimiui disbiozė negresia.
Kokiose gyvenimo situacijose prasideda disbiozė?
Priežasčių yra ne viena. Viena iš dažniausių – žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų, kai skiriami antibiotikai. Kai organizme sumažėja „gerųjų“ bakterijų, žarnyne pagausėja organizmui kenkiančių bakterijų. Dėl to sutrinka B grupės vitaminų, K vitamino gamyba, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas (pvz., išmatos įgauna joms nebūdingą, nemalonų kvapą), prasideda viduriavimas, iš organizmo pasišalina daug neįsisavintų medžiagų.
Kitos dažniausios disbiozės priežastys – „blogųjų“ bakterijų kiekis padidėja, kai žmogus per nešvarias rankas užsikrečia ligas sukeliančiomis bakterijomis arba suvalgo jomis užkrėsto maisto (nekokybiškai pagaminto ar pasenusio).
Plačiau papasakokite, kodėl disbiozė būna vartojant antibiotikus?
Ji atsiranda todėl, kad antibiotikams ir kitoms antibakterinėms medžiagoms „gerosios bakterijos“ beveik visuomet yra neatsparios. Vartojant antibiotikus arba sulfanilamidus dažniausiai trečią gydymo parą organizme labai sumažėja „gerųjų bakterijų“ ir prasideda vienas iš jau minėtų nepageidaujamų reiškinių – viduriavimas, pilvo pūtimas, skausmas. Disbiozė gali pasireikšti net praėjus savaitei ar dviems po antibiotikų kurso.
Koks gydymas nuo disbiozės?
Kur kas geriau „neprisigyventi“ iki disbiozės negu ją gydyti. Antibiotikai ir kitos antibakterinės medžiagos turi būti vartojamos kuo rečiau, negalima žavėtis maistu su konservantais, stabilizatoriais ir kitais, kad ir leistinais, maisto priedais. Gydymas yra individualus, nes dažniausiai šeimos gydytojas pažįsta kiekvieną savo pacientą.
Ar gali būti, kad vaikas turi „silpnesnį žarnyną“ ir jei jau kartą buvo nustatyta disbiozė, reikia stebėti, kad ji nesikartotų, ne yra polinkis?
Iš patirties žinant, kad jei nepavyks išvengti priežasties, dėl kurios atsiranda viduriavimas ir kiti žarnyno veiklos pokyčiai, galima profilaktiškai duoti probiotikų su mieliagrybiu, gerųjų bakterijų, kaip maisto papildų. Tačiau tai nereiškia, kad mieliagrybiai ir gerosios bakterijos nuo bet kokių negalavimų būtinai išgelbės – visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Apie disbiozę
Sterili švara ir higiena, iki šiol propaguojama auginant kūdikius, sulaukia vis daugiau abejonių. Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje buvo atliekami vaikų tyrimai dėl disbiozės. Tose šeimose, kur sąlygos buvo „blogesnės“ (pavyzdžiui, kaimo ūkininkų namuose), vaikai disbioze sirgo rečiau negu augantys labai švarioje aplinkoje, kur nėra jokių kontaktų su gyvuliais ir lauku.
Disbioze galima susirgti per parą. Bakterijos žarnyne gyvena labai trumpai, jos greitai dauginasi, todėl pokyčių gali įvykti labai staigiai.
Disbiozė beveik visada lydi vidurių užkietėjimą, maisto alergiją, virusines žarnyno infekcijas ir kt.
Probiotikų skiriama ir kitų ligų profilaktikai – neaiškios kilmės žarnyno uždegimo, šlapimo takų, urogenitalinės infekcijos ir net ėduonies. Gerdami probiotikus, vaikai lengviau serga kvėpavimo takų ligomis – faringitu, gripu, ūmia virusine respircine infekcija. Probiotikai skiriami ir po operacijų, kai ligonis būna nusilpęs.
Kadangi probiotikai gaminami iš gyvų mikroorganizmų, juos gaminant turi būti laikomasi griežčiausių technologijos reikalavimų. Vos laipsniu kitu padidėjus temperatūrai, bakterijos gali žūti. Todėl geriau rinktis žinomų firmų, laiko išbandytą produkciją. Žinomose farmacinėse firmose kokybė nuolatos tikrinama.
Moksliniai tyrimai rodo, jog organizme probiotinių preparatų bakterijos išsilaiko tik savaitę. Probiotikai palengvina organizmo būklę sunkiu laiku, kol pats žarnynas stabilizuojasi.
Nuo disbiozės kenčiantis vaikas turėtų vengti rafinuotų maisto produktų, cukraus, saldainių, kitų lengvai pasisavinamų angliavandenių.
Disbiozės diagnozę gali patvirtinti laboratorijoje atliktas išmatų pasėlis. Tačiau daugeliu atvejų šis tyrimas yra mokamas ir kainuoja nemažai. O jei gydytojas skirs mažyliui probiotikų vien remdamasis simptomais, vaikui šie žalos nepadarys, net jei disbiozės iš tiesų ir nebus.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“