Jei mūsų žarnyną padidintų milijonus kartų…

Gerosios ir blogosios

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Jei mūsų žarnyną padidintų milijonus kartų, pamatytume, kaip jo viduje armijos gerųjų bakterijų grumiasi su atėjūnais – blogosiomis bakterijomis.

Kas yra gerosios bakterijos, kokia jų nauda?

1906 m. Nobelio premijos laureatas mokslininkas I. Mečnikovas pieną surauginančias laktobakterijas pavadino gyvenimo pratęsėjomis. Jis pastebėjo, kad Balkanų šalių gyventojai, kurie daug ir dažnai vartoja rūgusių pieno produktų, gyvena ilgiau už mažiau jų vartojančius.

Mokslininkas naudingą laktobakterijų poveikį susiejo su jų gebėjimu apsaugoti žmogų nuo kitokių – kenkiančių bakterijų, apginti jį nuo nuodingų medžiagų. Nuo 1950 m. iki mūsų dienų buvo atlikta daug patikimų mokslinių studijų, kurios įrodė laktobakterijų ir kartu su jomis žarnyne gyvenančių „gerai sutariančių“ bifidobakterijų naudą organizmui.

Gerosios bakterijos:

Reikiamais kiekiais patekusios į organizmą stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, išskiria jas naikinančias medžiagas – acidofolinąir acidoliną. Be to, gerosios bakterijos stipriai prilimpa prie žarnų sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių (patogeninių) žmogui pavojingų bakterijų. Žmogui pavojingų bakterijų augimo slopinimas naudingas ir tuo, kad blogosios bakterijos žarnyne padeda susiformuoti medžiagoms nitrozaminams, kurios turi įtakos vėžiui atsirasti.

Gerina kalcio pasisavinimą, o tai svarbu bet kurio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems.

Išskiria fermentus, būtinus suvirškinti pieno produktus.

Stimuliuoja imuninę sistemą, padeda organizmui gintis nuo užkrečiamųjų ligų.

Skatina susidaryti organizmui svarbius B grupės vitaminus.

Svarbios šalinant iš organizmo cholesterolio perteklių.

Kada gerųjų bakterijų sumažėja? Kodėl?

Vaikų ir suaugusiųjų žarnyne gyvena per 500 įvairių rūšių bakterijų. Apie daugelį jų kol kas nepakankamai žinoma. Dalis jų žmogui kenkia, sukelia įvairias ligas, kitos (gerosios), atvirkščiai, padeda, saugo šeimininką nuo žalingųjų. Iš gerųjų bakterijų daugiausiai žinoma apie pieną surauginančias laktobakterijas ir bifidobakterijas.

Bakterijų rūšis, kuri buvo pavadinta bifidobakterijomis, yra aptinkama žindomų kūdikių bei vaikų ir sveikų suaugusiųjų žarnyne. Tai naudingiausia žmogui bakterijų rūšis.

Bifidobakterijų mažėja senstant arba kai įvairios priežastys sutrikdo normalią organizmo veiklą.

Priežastys, dėl ko sumažėja gerųjų bakterijų:

gydymas antibiotikais, radioaktyviaisiais spinduliais;

stresas, ypač dažnai besikartojantis;

neteisinga, neatitinkanti organizmo poreikių, neįvairi mityba, kai žmogus negali maitintis kasdien įvairiu maistu arba mėgsta tik vienos rūšies produktus;

dėl įvairių priežasčių sutrikęs maisto virškinimas;

vidurių užkietėjimas ir viduriavimas;

staigūs klimato pokyčiai.

Kas atsitinka, kai sumažėja gerųjų bakterijų?

Išsiderina normali organizmo veikla:

sumažėja atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms, žmogus pradeda dažniau sirgti ūminėmis ligomis;

sutrinka normali virškinamojo trakto veikla, suskystėja arba užkietėja viduriai, skauda ir pučia pilvą;

gali paūmėti alerginės ligos;

pablogėja kalcio pasisavinimas iš pieno produktų.

Todėl natūralu, kad papildomai gerųjų bakterijų siūloma vartoti:

kai įtariama, kad suvalgyta nepakankamai kokybiško maisto arba pasikeitus įprastinei mitybai, pvz., kelionėje;

sumažėjus imunitetui, pradėjus dažnai sirgti ūminėmis kvėpavimo organų (peršalimo) ligomis;

atsiradus spuogams ir kitoms odos infekcijoms;

susirgus šlapimo išskyrimo ir lytinių organų ligomis;

paūmėjus alerginėms ligoms;

kai būtina pagerinti kalcio įsiurbimą, pvz., sergant rachitu, o suaugusiesiems – osteoporozės profilaktikai;

sutrikus pieno ir jo produktų virškinimui, kai jų suvalgius pučia pilvą, viduriuojama;

kraujyje aptikus padidėjusį cholesterolio kiekį, kurį dera nustatyti ne rečiau kaip 2 kartus per metus;

gydantis gydytojo skirtais antibiotikais – jų nepageidaujamo, pašalinio veikimo profilaktikai.

kai vaiko ar suaugusiojo mityba yra neracionali, jis nevalgo tų maisto produktų, kuriuose yra gerųjų bakterijų ir prebiotikų.

Kas atstato gerąsias bakterijas?

Gerųjų bakterijų kiekįgeriausiai atstato teisingas maitinimasis. Organizmui gerųjų bakterijų turi visi rūgštūs pieno produktai – jogurtai, rūgpienis, kefyras. Tik vieni jų probiotinių bakterijų turi daugiau, kiti – mažiau. Dabar gaminami jogurtai, kuriuose yra daugiau negu įprasta vienos ar kitos rūšies gerųjų bakterijų. Paprastai tokie jogurtai būna sveikesni, nes juose mažiau įvairių priedų.

Gerųjų bakterijų maistas yra prebiotikai – tam tikri angliavandeniai. Prebiotikai – tai maisto medžiagos, kurių nesuvirškina organizmo fermentai, bet kurios skatina normalios, žmogui naudingų žarnyno bakterijų mikrofloros augimą. Prebiotikų yra sėlenose, kruopų košėje, rupaus malimo duonoje, daržovėse (artišokuose, svogūnuose, poruose, šparaguose). Puikus prebiotikų šaltinis kūdikiui yra jo motinos pienas, o 2-3 metų vaikams – specialūs vyresnių vaikų pieno mišiniai su prebiotikais.

Sakoma, kad iš visokių geriamų jogurtėlių mes negauname gerųjų bakterijų, nes jos žūsta gamybos procese, ir tai tik reklaminis šūkis, kad „šitas produktas prisotintas gerosiomis bakterijomis“. Kiek čia tiesos?

Kiek žinau, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, kurie išaiškintų, ar gerųjų bakterijų kiekis produkte atitinka tą, kuris nurodytas ant etiketės. Tiksliau į šį klausimą gali atsakyti Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras. Lieka tik pasitikėti gamintoju…

Kada padaugėja blogųjų bakterijų? Kas tada būna?

Blogosiomis bakterijomis yra vadinamos tos bakterijos, kurios sukelia ligas, nepriklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Tokių bakterijų padaugėja, kai žmogus jomis užsikrečia per nešvarias rankas arba suvalgo jomis užsikrėtusio maisto. Užsikrėtęs žmogus suserga. Vienas serga sunkiau, kitas – lengviau, nors abu būna užsikrėtę tos pačios rūšies bakterija. Ligos sunkumą lemia organizmo imuninė būklė ir žarnyne esančių gerųjų bakterijų kiekis. Jei organizmas nenusilpęs, ir žarnyne pakanka gerųjų bakterijų, ligos eiga lengvesnė. Visos bakterijos – gerosios ir blogosios – tarpusavyje kovoja už išgyvenimą. Kai blogosios bakterijos nustelbia gerąsias, organizmas pradeda negaluoti ir suserga.

Ar verta profilaktiškai vartoti papildų su gerosiomis bakterijomis?

Mokslinių studijų duomenimis, žmogui naudingų bakterijų, pvz., bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių, turintys maisto papildai gali pagerinti gyvenimo kokybę. Tokie maisto papildai rekomenduojami, nes:

padidina maiste organizmui svarbių B grupės vitaminų kiekį;

padidina fermentų (medžiagų, virškinančių baltymus ir riebalus) kiekį;

gamina medžiagas, stabdančias žmogui žalingų bakterijų gyvybinę veiklą;

išskiria medžiagas, mažinančias cholesterolio kiekį;

gamina medžiagas, nukenksminančias žmogui nuodingus cheminius junginius.

Per kiek laiko atsistato gerosios bakterijos po ligos ar antibiotikų vartojimo?

Kiekvienam – per skirtingą laiko tarpą, nes kiekvieno žmogaus žarnyne esantis bakterijų pasaulis yra skirtingas. Bakterijos dėl išgyvenimo tarpusavyje kovoja, kada įsitvirtins gerosios bakterijos, niekas tiksliai pasakyti negali. Dažniausiai po antibiotikų ir kitų antibakterinių vaistų vartojimo gerosios bakterijos atsistato per 2-3 savaites.

Anksčiau gerųjų bakterijų preparatų nebuvo, ir niekas jų nepasigedo. Ar jie tokie reikalingi, ar organizmas pats nepasigamintų tų bakterijų?

Ir anksčiau žmonės vartojo jų organizmui padedančias gerąsias bakterijas. Žilos senovės rašytiniai šaltiniai teigia, kad įvairios tautos maistui vartojo rūgščius pieno produktus – maistą, kuriame gausu pieno rūgštį išskiriančių, pieną surauginančių bakterijų, pavadintų laktobakterijomis.

Kaip tas bakterijas farmacijos pramonė „uždaro“ į tabletes ir kapsules?

Čia jau gamintojų technologijos subtilybės. Į tabletes ir kapsules bakterijos uždaromos tokios formos, kad atgytų patekusios į joms palankią aplinką – tokią, kurioje yra žmogaus kūno temperatūra ir maisto medžiagų jų išgyvenimui.

Kalbėjomės su docentu Algimantu Vingru

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys + = 4

Kitos temos: