• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Nuo gliuteno pučia pilvuką

Kūdikis, Papildomas maitinimas
0
celiakija

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

celiakija
Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Renkantis pirmąją grūdų košę kūdikiui, akis užkliūva, kad ant kai kurių pakuočių užrašyta „Be gliuteno“. Mano galva, geriau pirmiausia išsiaiškinti, ar kūdikis jo tikrai netoleruoja, nei iš karto jo vengti, juk vaikučiui paaugus ir pradėjus valgyti įprastą maistą galime ir nepastebėti, kad kažkas ne taip. Kaip atpažinti, kad kūdikis netoleruoja gliuteno? Mama

Konsultuoja gydytojas Svajūnas Barakauskas, laboratorija „Medicina practica“

Anksčiau nesirgo beveik niekas?

Įsivedę į google paieškos sistemą žodžius „be gliuteno“ gausite daugybę atsakymų, kas tas gliutenas, ir kodėl jis taip sureikšmintas. Taigi gliutenas – baltymas, kurio yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose.

Žmonėms, kurie netoleruoja šio baltymo, jis pažeidžia plonojo žarnyno gleivinę, o liga vadinama celiakija. Viskas paprasta, bet tik iš pirmo žvilgsnio, todėl į pokalbį pasikvietėme gydytoją Svajūną Barakauską, kuris domisi šia liga, dalyvauja tyrimuose, bendrauja su kolegomis iš užsienio, kur ši liga labiau ištirta.

Lietuvoje apie celiakija mažai žinoma, o daugybę metų statistika rodė, kad jos mūsų šalyje beveik nėra. Ar esame ypatinga tauta, kuriai gliutenas nekenkia? Galbūt neverta gaišti laiko ir rašyti, o juo labiau – skaityti apie ligą, kuria serga tik keli žmonės? „Anksčiau buvo manoma, kad celiakija – tai tik genetiškai paveldima liga, kuri pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais. Atlikta ne viena studija, kuri teigė, kad tik 1 žmogus iš 4000 serga celiakija. Toks menkas skaičius rodė, kad liga nėra aktuali. Deja, visa tai buvo melas. Dabar sakoma, kad JAV celiakija serga 1 proc. žmonių, vadinasi – 1 iš 100, Anglijoje dar daugiau – 1,2 proc. Iš tikrųjų tos ligos būta ir anksčiau, tik dabar mūsų diagnostika gerokai pagerėjo, nesunkiai galime nustatyti celiakiją. O kai išmokome nustatyti, pasirodė, kad serga tūkstančiai“, – sako gydytojas. Visais laikais kaimuose būdavo vienas kitas žmogus, kuris „plonai verpė“ (viduriuodavo), kentėjo nuo vidurių pūtimo ar užkietėjimo, tikėtina, kad tai ir buvo celiakija.

Kaip veikia gliutenas

Gydytojas Svajūnas Barakauskas, www.medicinapractica.lt

Pirmiausia reikia suvokti (tai teisingai įžvelgė mama Rasa), kad kviečių-rugių-miežių baltymas gliutenas yra pavojingas tik tiems, kurie turi genetinį polinkį sirgti celiakija. 99 žmonėms iš 100 jis nieko blogo nepadarys, tačiau tam vienam jis atneš daug bėdos. Kaip viskas vyksta?

Gydytojas Svajūnas Barakauskas itin vaizdžiai papasakojo celiakijos veikimo sistemą: „Įsivaizduokime, kad žmogus, netoleruojantis gliuteno, suvalgo kokį nors patiekalą, kuriame šio baltymo yra (bandelę, makaronų, blynų). Maistas nukeliauja į plonąjį į žarnyną, kur turi būti skaidomas, pasisavinamas. Jei žmogus netoleruoja gliuteno, žarnynas negali šio baltymo suskaidyti – susidaro antikūnų, kurie kovoja prieš pačią žarnos sienelę, naikina plonosios žarnos gaurelius. Mūsų plonosios žarnos padengtos galybe mažyčių gaurelių, kurie atrodo kaip aksomas. Per tuos gaurelius įsiurbiamos visos medžiagos, per juos išskiriami fermentai, kurie skaido tas medžiagas. Kai autoimuninis procesas pradeda dominuoti ir sunaikina gaurelius, plonasis žarnynas pasidaro lygus, it laistymo žarna.

Taigi – iš pradžių buvo aksomu dengtas žarnos vidus, kuris kaip jūros dugnas alsavo, judėjo, bangavo, gyvavo, o jei žmogus vartoja gliuteną, plonoji žarna atrodo kaip guminė žarna. Plonojo žarnyno ilgis, priklausomai nuo amžiaus ir lyties – 5–7 metrai, iš jo maistas turi išeiti į storąjį žarnyną suvirškintas, o maistingosios medžiagos turi būti išsiurbtos, įsisavintos (per gaurelius). Ir staiga tos funkcijos plonasis žarnynas nebeatlieka.

Maistas, kuris skrandyje tik apdorotas, pračiuožia pro tą laistymo žarna virtusį žarnyną ir patenka į storąjį. Šis nebesupranta, kas į jį pateko.

Turėjo būti vienos formos maisto atliekos, o ateina nesuvirškintos, tik apmaltos. Storasis žarnynas skelbia pavojų, SOS – nuodai! O ką daro organizmas, kai pajunta, jog gavo nuodų? Pirmiausia stengiasi skubiai jų atsikratyti. Storasis žarnynas irgi skuba atsikratyti, išstumti, kitaip tariant – prasideda viduriavimas“.

Kūdikiai ir gliutenas

Klasikinė celiakijos forma dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 iki 24 mėn. Ji mūsų skaitytojams aktualiausia, todėl gydytojas pirmiausia skuba nuraminti – jei vaikutis turi įgimtą celiakiją, ją tikrai aptiksite, kai tik jis pradės valgyti papildomą maistą, o konkrečiai – grūdų košes ar pirmuosius pakramtukus (džiūvėsius, sausainius). Kol kūdikis maitinamas tik motinos pienu, gliuteno jis negaus, nes per pieną šis baltymas neperduodamas.

„Anksčiau kūdikiams celiakiją pastebėdavome ir 3–4 mėnesių, nes senais laikais pirma košė, kaip auksinis standartas, būdavo manų kruopų.

Dabar pirmiau įvedamos daržovių košės, mėsa, todėl kruopas mamos nuvėlina iki 7–8 mėnesių. Taigi – pirmi šaukšteliai kruopų košės (ne visų kruopų – avižos, ryžiai, kukurūzai nekenks, kalbame tik apie kviečių, rugių ir miežių kruopas) ir kūdikis parodo, kad jam kažkas netiko.

Neįmanoma bus nepastebėti, kad mažiukui sutriko virškinimas – jam pūs pilvą, šis gurgės, vaikas dažnai tuštinsis, išmatos bus intensyvesnio kvapo nei anksčiau, galop pradės nebeaugti svoris, nes organizmas nepasisavins medžiagų, gaunamų su maistu, prasidės mažakraujystė“, – celiakijos sukeliamus vargus vardija gydytojas. Užtat pritaikius dietą, vaikas greitai atsigaus ir pradės švytėti.

Daugiaveidė liga

Daivos Sirvydienės nuotr.

Klasikinė ligos forma nustatoma vaikams, jų simptomai dažnai būna aiškūs, o ligai gydyti skiriama begliuteninė dieta. Jei celiakija pasireiškia vėliau, praeis marios laiko, kol bus skirtas gydymas (dieta). Yra įvairių celiakijos formų, dėl kurių ši liga vadinama daugiaveide, o tiksliau ją būtų vadinti visu ligų maišu. Pavyzdžiui, atipinė forma pasireiškia bėrimais, skausmais sąnariuose, alergija. Tokią ligos formą lydi ne nuolatiniai virškinimo sutrikimai, o tik epizodiniai, todėl žmogus klaidinamas. Yra ir tylioji celiakija, kuri nerodo jokių simptomų, bet nustatoma atsitiktinai, tiriant kitas ligas. Blogiausia, kad tokios slaptos ligos formos neturi ryškios pradžios, o liga pastebima, kai būna ganėtinai įsivažiavusi ir pridariusi daug žalos.

Tarkime, žmogus blogai jaučiasi, patiria nuolatinį nuovargį, jo hemoglobinas žemas, pradeda tirtis, ir tik tada „prisikasama“, kad jis netoleruoja gliuteno.

„Lietuvoje daugiau nei 50 proc. žmonių nežino, kad serga celiakija, o į gydytojus kreipiasi dėl kitų priežasčių. Vyriausias žmogus, kuriam buvo nustatyta celiakija, buvo 94 metų močiutė.

Neaišku, ar ji kentėjo dėl celiakijos vėlesniame amžiuje, ar jau vaikystėje, bet tyliai kentė visą gyvenimą. Kitas pavyzdys – 25 metų jaunuolis skundėsi, kad išgėrus alaus jį išberia. Atlikus tyrimus, buvo nustatyta atipinė celiakijos forma, kuri pasireiškia ne viduriavimu, o pūsleliniais bėrimais“, – sako pašnekovas. Nepastebėta ir negydyta celiakija yra ir viena iš žarnyno limfomos priežasčių.

Kaip liga diagnozuojama

Liga nustatoma dviem būdais. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuris nurodo – ar verta tirti toliau. Iš kraujo galima aptikti antikūnus prieš gliadiną IgA arba IgG klasės (AGA IgA ir AGA IgG), endomiziumo antikūnus (EMA) ir antikūnus prieš audinių transgliutaminazę (anti-TG). Jei kraujo tyrimas parodo, kad yra celiakijos rizika, tiriant endoskopu paimama biopsija iš plonojo žarnyno. Gydytojas S. Barakauskas ramina, kad vaikams tokio invazinio tyrimo niekas nepuls daryti, pakaks kraujo tyrimo ir anamnezės, kurią pasakys mama. Mama kiekvieną dieną stebi vaiką ir mato, kaip pasikeičia jo miegas, nuotaika, pilvuko kietumas, išmatų spalva, kvapas, konsistencija. Tos žinios gydytojui yra pačios svarbiausios.

Juokaujama, kad vaiko išmatos yra pediatro biblija, net siūloma neštis vaiko sauskelnes pas gydytoją, jei kreipiamasi dėl pilvuko bėdų.

„Celiakija yra tokia liga, kuriai išsiaiškinti gali pakakti išsamaus pokalbio, juolab kad įtarimus gali patvirtinti ar paneigti paprastas, nebrangus kraujo tyrimas. Deja, dabar mūsų gydytojai neturi jokių šansų pakalbėti su žmogumi, viskas vyksta skubiai, konvejeriu“, – sako pašnekovas. Ir pažeria tikrai įspūdingų faktų iš užsienio kolegų praktikos.

Italijos liga Nr.1

Daivos Sirvydienės nuotr.

Logiška, kad liga, kurią sukelia miltų gaminiai, aktualesnė tuose kraštuose, kuriuose valgoma daug kepinių. Istoriškai Lietuva daugelį metų buvo daugiau bulvių kraštas, todėl čia celiakija nėra tokia „populiari“, kaip, pavyzdžiui, Italijoje. O Italijoje… Tikrai bus skaitytojų, kurios mintyse sušuks: „Negali būti!“. Būtent taip sureagavome mes, klausydamos gydytojo Svajūno Barakausko pasakojimų. Gydytojas bendrauja su celiakijos ekspertu dr. Vincenzo Villanacci iš Italijos, todėl žinios iš pirmųjų lūpų.

Pašnekovas pasakoja: „Italų maisto pagrindas yra kviečiai – makaronai, ravioliai, picos, lazanija. Ilgainiui medikai pastebėjo, kad daug žmonių nepagrįstai dažnai viduriuoja. Kai buvo demaskuotas priešas (gliutenas), įvyko tikras celiakijos tyrimų bumas. Šiandien Italijoje yra 60 000 narių vienijanti Celiakijos asociacija, kuri turi didžiulį biudžetą, dvi vietas parlamente, dalyvauja valstybės valdyme. Jie sugebėjo pranešti žmonėms apie ligos aktualumą ir pasekmes. Viduriuodamas žmogus gali gyventi, tik smunka jo gyvenimo kokybė (vos pavalgęs turi eiti į tualetą). Vieni kenčia, ypač mes, lietuviai, nes galime iškęsti viską. O italai nėra tokie kantrūs. Sukūrę asociaciją, jie išsireikalavo iš valstybės, kad liga būtų pedantiškai ištirta. Buvo paremtos mokslo studijos, milijonai skirti tyrimams, ir šiandien italai yra išsiaiškinę ligos priežastis, ankstyvąją diagnostiką, rizikos grupes. Kadangi viduriavimas daro tiesioginę įtaką kitoms ligoms, kiekvienas šeimos gydytojas Italijoje pirmiausia bet kuo besiskundžiantį žmogų apklausia, ar tai nėra celiakija. Kai Italijoje žmogus konsultuojasi dėl anemijos, pirmiausia jam atliekamas celiakijos testas“.

Lietuvių medikai kartu su italais yra parengę celiakijos diagnostinio morfologinio vertinimo kriterijus, pagal italų ekspertų rekomendacijas išleidę knygelę apie celiakiją.

Vaistų nėra

Vaisto nuo celiakijos nėra ir nuo šios ligos neprirašysi tablečių. Gydymo esmė – begliutininė dieta ir visuomenės švietimas. Celiakija – tai ne alergija, kai galima atsisakyti dirginančio produkto, o po to pamažu vėl prie jo grįžti, kai organizmas jau nurimęs. Kai nustatoma, kad organizmas netoleruoja gliuteno, žmogus negalės jo turinčių produktų valgyti visą gyvenimą. Tai nėra tragiška, nes dabar galybė maisto, ant kurio pakuočių rasite užrašą „be gliuteno“, galima nusipirkti begliuteninių miltų, valstybė celiakija sergantiems vaikams šiek tiek kompensuoja išlaidas. Taigi – dėl dietos lyg ir aišku, bet kuo čia dėtas visuomenės švietimas?

Gydytojas Svajūnas Barakauskas sako: „Celiakija sergantis žmogus jausis daug saugesnis, jei ir aplinkiniai žinos apie tokią ligą. Net mažyčiai gliuteno kiekiai –dulkės, pėdsakai – gali sukelti stiprią organizmo reakciją.

Užsienyje restoranų valgiaraštyje privaloma pažymėti, ar patiekalas su gliutenu, ar be jo. Įsivaizduokite, žmogus kelerius metus nevalgė kiečių, atsigavo, sustiprėjo. Vieną dieną jis nueina į restoraną ir užsisako maltinį su ryžiais ir daržovėmis. Tokiame patiekale tikrai neturėtų būti gliuteno, bet juk maltinis – su džiūvėsiais, padaže yra miltų. Žmogus gauna paslėpto gliuteno, atkrinta. Po tokio pavalgymo jam prasideda baisesnės pagirios nei alkoholikui. Kol žarnynas vėl atsistato, praeina begalės lako. Jei paimtume plonojo žarnyno išklotinę, plotas būtų kaip lauko teniso aikštelės.

primaitinimas1
Daivos Sirvydienės nuotr.

Kol žmogus nežino apie savo ligą ir nepatenka pas gydytoją, jis valgo viską, o gliutenas išskuta visus gaurelius. Kartais tai tęsiasi metų metus, tad ir gaureliams atsistatyti reikia labai ilgo laiko. Baisu, kai toks jau atsigavęs, atsistatęs žarnynas vėl apnuodijamas ne dėl blogos valios, o dėl neišmanymo, visuomenės tamsumo. Lietuvoje celiakija sergančio vaiko nenusivesi į kavinę, nes patiekalo aprašyme  nebus parašyta, ar jame nėra gliuteno, o užsienyje gaminamas net alus be gliuteno – kad celiakija sergantis žmogus nesijaustų išskirtinis.

Labai svarbu, kad ligą nustačius vaikui, „begliuteninį gyvenimą“ gyventų visa šeima. Mistika, kad kepsime dvi keptuves blynų – vienų su gliutenu sau, o kitą be gliuteno vaikui, juolab kad net gliuteno pėdsakai gali išprovokuoti simptomus. Bent kol vaikas gyvens su mumis, turėsime maitintis taip, kaip jis. Celiakija – tai liga, reikalaujanti daug žinių, tad jei jau taip atsitiko, kad kažkam nustatyta netolerancija gliutenui, teks apie tai papasakoti artimiesiems. Tik valgydamas tinkamą maistą vaikas jausis puikiai, o pasivaišinęs bandelėmis bus paliegęs.

Neila Ramoškienė

Celiakijos simptomai kūdikystėje ir vaikystėje:

Simptomai paprastai atsiranda, kai kūdikis pradedamas maitinti grūdiniais produktais, kuriuose yra baltymo gliuteno.

Kūdikis mažai valgo.

Nepriauga svorio.

Dažnai yra suirzęs ir neramus.

Vemia ir viduriuoja, todėl dažnai nustatoma kita liga – gastroenteritas (žarnyno uždegimas).

Pučia pilvą.

Produktai, kurių negalima vartoti, kadangi juose yra gliuteno:

Lauros Marcinkevičienės nuotr.
Lauros Marcinkevičienės nuotr.

Duona, makaronai, sausi pusryčiai.

Sausainiai, pyragėliai, biskvitai, traškučiai.

Sojos padažas, majonezas, garstyčios.

Mišrus augalinis aliejus (reikėtų vartoti tik gryną saulėgrąžų ar rapsų aliejų).

Kai kurie konservuoti padažai.

Gliuteno gali būti dirbtiniuose dažikliuose, dekstrine, sojos padaže, augaliniame krakmole, maltodekstrine ir avižose.

Konsultavo gydytojas Svajūnas Barakauskas, laboratorija „Medicina practica“

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • 10 paprastų patarimų, kad naujo derliaus gėrybės nesusargdintų vaiko
  • makaronai
    3 vasariški ir greiti receptai iš makaronų ir šviežių daržo gėrybių
  • makaronai
    5 mitai apie makaronus: ekspertas atskleidė, kokius iš tikrųjų rinktis
  • Alergišas vaikas=kryžiaus žygiai po gydymo įstaigas? Nebūtinai
  • sausi pusryčiai
    Ar sausi pusryčiai gali pakeisti pusrytinę košę? Arba – visa tiesa apie „teisingus“ dribsnius
  • Augalinis pienas
    Augalinis pienas: kaip išsirinkti ir ką iš jo gaminti?
  • avižų košė
    Avižų košė – 5 gurmaniški receptai iš nepelnytai „nuobodžiomis“ vadinamų kruopų
  • Img_0083
    Celiakija – sunkiausiai diagnozuojama liga Lietuvoje?
  • gavelienė
    Dietologė dr. E. Gavelienė apie miltinius patiekalus: „Neturėtume jų bijoti“
  • Duona vaikams – kaip lentynose atrasti sveikiausią
  • Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt
    Duona – lauk iš mitybos piramidės?
  • avižos
    Gelbėjimosi ratas idėjų pritrūkusioms mamoms: 10 skirtingų būdų paruošti avižas
  • Gliuteno mitas. Kodėl jis visame pasaulyje toks gajus, kas bus toliau
  • spurgos
    Graži nuodinga spurgytė
  • Gerosios ir blogosios
    Jei mūsų žarnyną padidintų milijonus kartų...
  • mokykla
    Karantino pasekmės vaikų sveikatai jau gąsdina – geriau išsitirti ne dėl „varnelės“
  • duonytes-rieke
    Kodėl vaikai mėgsta duonytę ir kiek riekučių jiems duoti?
  • viduriuoja
    Ką reikia žinoti apie vaikų viduriavimus
  • maistas-5
    Mados lėkštėje. Ne – gliutenui!
  • makaronai
    Makaronai ant vaikų stalo: gali valgyti drąsiai
  • 52-Laurai-A.Mockuviene
    Mergaitė, kuri nevalgys manų košės
  • svoris
    Mes auginame storą kūdikį – ar jis užaugs į storą dėdę?
  • Duona
    Receptas, kaip namuose išsikepti avižų duoną be gliuteno
  • darželis
    Ruduo. Darželis. Virusai. Ligos. Schema, kurią žino visų mažylių tėvai
  • tyrimai
    Rugsėjo 1-oji artėja: patikrinkite vaiko sveikatą ne dėl „varnelės“. Ypatingą pasiūlymą turi „Medicina Practica“
  • makaronai
    Spagečiai, vamzdeliai, sraigteliai – kokie padažai tinka skirtingoms makaronų rūšims
  • tyrimai
    Sveikatos patikrinimas – rimčiausias rugpjūčio darbas
  • Sveiki ir nesveiki angliavandeniai: jų glikeminis indeksas ir įtaka sveikatai
  • košė
    Vaikas išpurškia košę, nes, matyt, nemokate išvirti. Dalinamės 2 gardžiais receptais
  • Vaikas skundžiasi pilvo skausmu, sunkiu tuštinimusi? Gal tai maisto netoleravimas
  • vetres antanaviciutes nuotr. - reikia nuimti vamzdi.jpg
    Vaikui trūksta svorio
  • cistitas
    Vandenį klozete nuleiskite uždarę dangtį: tai tik vienas iš patarimų viduriuojant
Gairės: CeliakijaGliutenasviduriavimas
Next Post
Dovanos vaikams mokslo metų baigimo proga

Dovanos vaikams mokslo metų baigimo proga

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


aštuoni − = 3

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Ekspertų patarimai naujakuriams arba planuojantiems virtuvės remontą – kurias taisykles galima laužyti
Langus išvalys robotas, ir jam nereikės tabletės nuo galvos skausmo
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų
Nepersistenkite naudodami gydomuosius šampūnus nuo pleiskanų

Kūdikis

Ankstyvasis mokymasis: lavinamosios kortelės kūdikiams?
Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai
Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Nėštumo metu išprotėjo oda
Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs

Receptai

VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų
Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Pasitikrinkite ar turite savybių, kurios padeda užauginti sėkmingą vaiką
„Tavo tėvas visada dirba ir niekada neturi mums laiko“ + „Tavo motina visada mane kankina“
Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
kūdikių maistelis
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Ekologija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos