Daugybė tautų savinasi makaronus kaip nacionalinį patiekalą.
Lietuviai irgi neturėtų nusišalinti – nuo seniausių laikų makaronai, kuriuos gamindavo supjaustę plonai iškočiotą tešlą, buvo laikomi delikatesu. Kadangi rankomis juos būdavo sunku pagaminti, užimdavo daug laiko, tai makaronais šeima vaišindavosi per šventes. Sveikos mitybos specialistai sako, kad turėtume valgyti tai, ką šimtus metų valgė mūsų protėviai.
Vadinasi – makaronus galime valgyti drąsiai, o vaikams jie ypač tinka.
Makaronus išrado kinai
Kaip žinome, grūdiniai produktai sudaro sveikos maisto piramidės pagrindą. Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant duoną, kruopas ar makaronus. Dėl makaronų kilmės ginčijasi daugelis šalių, ypač kinai, italai ir arabai. Nėra įrodytas tradicijų perdavimas, tačiau seniausi makaronų pavyzdžiai atrasti Kinijoje. Manoma, jog jiems apie 4000 metų. Iki kviečiams patenkant į Kiniją, buvo naudojami sorų miltai, o vėliau daugiausiai juos pakeitė kvietiniai miltai. Ilgainiui lakštinių gamybos tradicijos persikėlė į Tibetą, Pietryčių ir Vidurinę Aziją. į Italiją lakštiniai greičiausiai atkeliavo tik XII amžiuje ir lėmė daugybės europietiškų makaronų rūšių atsiradimą.
Makaronai ir vaikai
Makaronų galime duoti ragauti nuo 1 metų, o pilna burna leiskime valgyti vaikams nuo 3 metų.
Makaronai yra angliavandenių šaltinis, todėl labai tiks judriems, sportuojantiems, greitai augantiems vaikams. Ne veltui labai daug makaronų patiekalų įtraukiama į sportininkų racioną.
Makaronai yra vertingesni už kitus miltinius patiekalus – blynus, picas, sumuštinius.
Siekiant išlaikyti gerą makaronų forma verdant, reikia laikytis etiketėje nurodomo virimo laiko.
Vertas dėmesio gaminys – pilno grūdo makaronai. Ypač naudingi žmogaus organizmui yra pilno grūdo makaronai, pagaminti iš rupių miltų, kuriuose išlieka visos vertingos žmogaus organizmui pilno grūdo medžiagos –luobelės, kitaip tariant, sėlenos.
Sėlenose gausu įvairiausių vitaminų (C, folio rūgšties, karotinoidų, o ypač B grupės) ir biologiškai veiklių skaidulinių ir mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, magnio). Maistinės skaidulos organizmui labai svarbios. Jos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą, palaiko gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą. Skaidulos pagreitina maisto judėjimą žarnynu, kartu sutrumpina kancerogenų poveikio žarnyno sienelėms laiką. Pačiose sėlenose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams. Jos gana greitai išbrinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą, todėl jas naudinga valgyti sergantiems cukralige ar turintiems antsvorio.
Sėlenos gali būti viena iš priemonių sureguliuoti ir atstatyti medžiagų apykaitai, o kartu padedanti reguliuoti kūno svorį.
Kelios taisyklės, kad makaronai būtų skanūs:
Nepagailėkite vandens. Imkite mažiausiai 4 l vandens kiekvienam 450 g makaronų. Makaronus ir druską suberkite tik į verdantį vandenį. Dangčiu uždenkite puodą iki tol, kol vanduo vėl užvirs. Retkarčiais pamaišykite – taip makaronai tolygiau išvirs, nesulips ir neprikibs prie puodo dugno.
Ragaukite! Virimo laikas, nurodytas ant pakuotės, tik orientyras, o ne taisyklė, todėl patikrinkite iš anksto, kad makaronai nepervirtų. Idealiai išvirę makaronai kandant turi būti truputį kietoki. Šiuo etapu makaronai nebeturi žalių miltų skonio, bet viduje yra plonas, baltas kaip kreida sluoksnelis. Virimo procesas tęsis, dėl likusios šilumos, makaronus košiant ir ruošiant toliau.
Padažas neturi būti pavandenijęs. Makaronus kruopščiai nusunkite, sudėkite į sietelį ir papurtykite. Niekada neperplaukite jų vandeniu (nebent tai nurodyta recepte tuo atveju, kai ruošiamos makaronų salotos arba lazanija).
Makaronų laikymas. Laikant makaronus permatomoje stiklinėje arba plastmasinėje taroje atviroje vietoje, juos veikia saulės šviesa, suardanti riboflaviną – B grupės vitaminą. Šis vitaminas yra pagrindinė naudinga makaronuose esanti medžiaga. Todėl, norint išsaugoti makaronų maistingąsias savybes, juos reikėtų laikyti nepermatomoje taroje tamsioje vietoje.
Skanaus!
„Mamos žurnalas“