Įvedę į google paieškos sistemą žodžius „be gliuteno“ gausite atsakymą, kad gliutenas – tai apibendrintas baltymų, esančių kviečiuose, rugiuose ir miežiuose, pavadinimas.
Daugelis mūsų nė neįtariame, kad esame jautrūs šiems baltymams. Kalbamės su Kristina Pozingyte, svetainės www.begliuteno.lt įkūrėja
Gliutenas yra tarsi klijai, kurie suklijuoja tešlą ir padaro ją purią bei elastingą, ją lengva formuoti, minkyti bei kočioti. Užmaišius tešlą iš miltų be gliuteno, beveik neįmanoma jos iškočioti, nes ji byra – yra nesulipusi ir neelastinga.
Celiakija ir jautrumas gliutenui
Žmonėms, kurie netoleruoja šio baltymo, jis pažeidžia plonojo žarnyno gleivinę, o liga vadinama celiakija.
Lietuvoje ilgai buvo teigiama, kad celiakijos mūsų šalyje mus beveik nėra (buvo laikoma, kad serga tik 1 žmogus iš 4000). Pagerėjus diagnostikai, tapo aišku, kad esame tokie patys, kaip ir amerikiečiai (JAV celiakija serga 1 proc. žmonių, vadinasi – 1 iš 100), anglai (Anglijoje celiakija serga 12 žmonių iš 100).
Jeigu tyrimų rezultatai dėl celiakijos yra neigiami, bet jaučiate jos požymius, rekomenduojama išbandyti dietą be gliuteno, nes gali būti, kad turite neceliakinį jautrumą gliutenui, kitaip sakant – netoleruojate gliuteno.
Nors abiejų negalavimų simptomai yra labai panašūs, o gydymas tas pats – dieta be gliuteno – celiakija ir gliuteno netoleravimas (neceliakinis jautrumas gliutenui) turi skirtumų.
Celiakija yra paveldima autoimuninė liga. Turintiems genetinį polinkį sirgti celiakija, gliutenas sukelia antikūnų prieš plonojo žarnyno gleivinę gamybą. Dėl to žarnyne vyksta uždegimas, nyksta žarnų gaureliai ir sutrinka žarnyno funkcija, blogėja maisto medžiagų bei vitaminų pasisavinimas. Celiakijai nustatyti atliekami kraujo tyrimai audinių transgliutaminazės IgA antikūniams nustatyti. Jei jis būna teigiamas, diagnozei patvirtinti dažnai skiriama plonojo žarnyno biopsija.
Rekomenduotina atlikti ir genetinio polinkio sirgti celiakija tyrimą.
Gliuteno netoleravimas (arba neceliakinis jautrumas gliutenui) – neigiama organizmo reakcija į gliuteną, nedalyvaujant antikūniams: šiuo atveju nėra pažeidžiamas plonasis žarnynas, todėl, darant plonojo žarnyno biopsiją dėl celiakijos bei atliekant įprastus kraujo tyrimus celiakijai nustatyti, rezultatai būna neigiami. Tyrimo gliuteno netoleravimui nustatyti kol kas nėra. Todėl vienintelis būdas tai padaryti – keletą savaičių laikytis dietos be gliuteno ir stebėti, ar yra pagerėjimas. Daugelis pasijunta daug geriau jau po 2–3 savaičių nevartodamas maisto produktų, turinčių gliuteno.
Ar toleruojate gliuteną?
Lietuvoje apie gliuteno netoleravimą žinoma labai nedaug. Daugeliui gydytojų tai vis dar nauja. Todėl dažnai dėl blogos savijautos ieškome išeities patys.
Mano savijauta stipriai pablogėjo 2007 metais. Ketverius metus gydytojai negalėjo rasti negalavimų priežasties. Ar būčiau įtarusi, jog netoleruoju gliuteno? Tikrai ne! Net nežinojau, kas tai yra. Kasdien buvau blogos nuotaikos ir jaučiausi prastai.
Negalėjau planuoti laiko ne tik savaitei, bet ir kitai dienai. Spengimas galvoje, silpnumas, išpūstas pilvas ir spaudimas krūtinėje man jau buvo normalu. Pasisekė patekti pas profesorių, kuris tiesiogine ta žodžio prasme išgelbėjo mano gyvybę atradęs, kad netoleruoju gliuteno.
Gliuteno netoleravimas gali pasireikšti įvairiausiai. Vienam gali skaudėti pilvą ir kamuoti viduriavimai, kitas gali sirgti mažakraujyste, trečias – būti nevaisingas. Kai kuriems žmonėms gliuteno netoleravimą atranda dar kūdikystėje, o kitiems – jau suaugus.
Gliuteno netoleravimo simptomai gali pasireikšti po vieną ar keletas iš karto:
Dažnas pilvo pūtimas ir skaudėjimas.
Apgaulingas noras tuštintis.
Lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Svorio kritimas.
Blyškios, blogo kvapo išmatos.
Geležies stokos mažakraujystė, kai padėtis negerėja gydant geležimi.
Vaikų žemas ūgis, lėtas augimas.
Sąnarių skausmas. Kaulų problemos (osteoporozė).
Kojų ar rankų dilgčiojimas ir tirpimas.
Opos burnoje, pažeista burnos gleivinė.
Odos bėrimas.
Dantų spalvos pakitimas ar dantų emalio pažeidimai.
Neaiškios kilmės nevaisingumas ar pasikartojantys persileidimai.
Galvos skaudėjimas.
Periferinė neuropatija.
Vaikams dažniausiai pasireiškia klasikiniai simptomai – lėtas augimas, pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, nuovargis ir dirglumas. Suaugusiems dažniau pasireiškia anemija, kuri, gydoma geležimi, neduoda rezultatų, taip pat dažnas, lėtinis galvos skausmas ir nuovargis bei osteoporozė.
Dieta nėra sudėtinga
Šios dietos laikausi nuo 2011 metų, bet vis atrandu netikėtų vietų, kur slepiasi gliutenas. Prieš trejus metus pradėjau daug laiko leisti Amerikoje, kur gausu maisto be gliuteno. Parduotuvėse galima rasti daugybę produktų, kurie turi gliuteno analogų, vaistininkas gali rekomenduoti vaistus, kuriuose nėra gliuteno. Restoranuose yra atskiri valgiaraščiai ar žymėjimai prie patiekalų, kurie yra saugūs, laikantis dietos be gliuteno. Ši problema plačiai yra žinoma ir daug apie tai kalbama. Kaupiau informaciją, bendravau su gliuteno netoleruojančiais žmonėmis. Tiek netoleruojant gliuteno, tiek sergant celiakija, gydymo vaistais nėra. Vienintelis sprendimas yra laikytis begliutenės dietos, ir tai šiek tiek koreguoja gyvenimo būdą.
Tėvams sužinojus, kad vaikas netoleruoja gliuteno, būtina apie tai pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis. Tai reikėtų aptarti su seneliais, darželio auklėtojais, mokytojais, treneriais, vaiko draugais ir jų tėvais. Apie tai informuoti svarbu ne tik norint vaiką apsaugoti nuo siūlomo maisto su gliutenu, bet ir siekiant išvengti patyčių, jog jis negali valgyti to paties, ką visi.
Dažnai vaikų vakarėliuose būna užsakomi valgiai, turintys gliuteno, pavyzdžiui, pica. Lietuvoje tikrai sudėtinga rasti picą be gliuteno, todėl tėvai, organizuodami tokį vakarėlį, turėtų pagalvoti apie vaiką, negalintį tokios picos valgyti.
Rekomenduočiau tėvams patiems iškepti picą be gliuteno ar pagaminti karštų sumuštinių su begliutene duona tam, kad vaikas nesijaustų išskirtas iš kitų. Būtų smagu, jeigu maisto be gliuteno paragautų ir kiti vakarėlio dalyviai, taip parodydami, kad nieko baisaus netoleruoti gliuteno ir būti kitokiam.
Produktai, kuriuose yra gliuteno:
Duona, bandelės, makaronai, sausainiai, pyragėliai, biskvitai, traškučiai.
Manų košė, miežių košė, perlinės kruopos, kuskusas.
Majonezas, garstyčios, pomidorų padažas, salotų padažai.
Tirštos sriubos, įvairūs padažai.
Saldainiai, šokoladai, ledai.
Įvairūs konservai.
Dešra, dešrelės.
Tirpi kava.
Kakavos gėrimai.
Sultinio kubeliai.
Prieskonių mišiniai.
Greito paruošimo sriubos.
Sojos padažai.
Jogurtas su priedais.
Sūris (sūrio užtepėlės, lydytas sūris).
Mišrus augalinis aliejus (reikėtų vartoti tik gryną saulėgrąžų, alyvuogių, rapsų ar kokosų aliejų).
Skrudintos bulvytės.
Dirbtiniai dažikliai, augalinis krakmolas, avižos.
Manona, kad žmonių, turinčių neceliakinį jautrumą gliutenui, yra 10 kartų daugiau, palyginti su sergančiais celiakija.
Dieta abiem atvejais yra taikoma tokia pati. Todėl ir vaikui įtariant gliuteno netoleravimą, rekomenduojama jo vengti. Ar tokiu atveju mama, maitinantį kūdikį savo pienu, irgi turėtų laikytis dietos be gliuteno? Nors tyrimų, įrodančių, kad gliutenas patenka į mamos pieną, iki šiol nėra daug, tačiau Erica Hopman ir Liesbeth Dekking atlikto tyrimo išvadose sakoma, kad nedidelis kiekis gliuteno buvo rastas piene mamų, kurios maitinosi normaliai, nevengdamos maisto be gliuteno. Vis dėlto, laikoma, kad nėra atlikta ilgalaikių tyrimų, kad būtų galima teigti, jog gliutenas patenka į mamos pieną.
Nors praktika rodo ką kita. Įtariant, kad kūdikis gali netoleruoti gliuteno, mamai rekomenduojama atsisakyti produktų, turinčių gliuteno.
Amerikoje dalyvauju susitikimuose, į kuriuos renkasi žmonės, netoleruojantys gliuteno. Ten sutikau daugybę maitinančių mamų, kurios pasakoja apie teigiamus rezultatus, kai jos atsisakė produktų, turinčių gliuteno. Kūdikiai pasijunta geriau, jiems nebepučia pilvo, pranyksta bėrimas, vaikai tampa ramesni.
Laikantis dietos be gliuteno, rekomenduojama valgyti kuo daugiau produktų, kurie natūraliai jo neturi. O jų tikrai gausu: vaisiai, daržovės, gryna mėsa (gryna, vadinasi, ne marinuota, be padažo, ne rūkyta ar pan.), kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės, riešutai, aliejus (alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų, kokosų), grikiai, kukurūzai, bolivinės balandos, žirniai, lęšiai, soros, ryžiai, pupos, kava (gryna pupelių kava, nes tirpioje kavoje gali būti gliuteno), žalioji arbata, juodoji arbata (arbatoje su kvapiklais ir priedais gali būti gliuteno), prieskoniai (pvz., druska, pipirai), medus, cukrus, žolelių prieskoniai (iš augalų be gliuteno: čiobrelių, melisų, šalavijų, mėtų), pienas.
Šaukštas deguto
Mama Gabrielė pasakoja, kad kartais įdeda šaukštą kvietinių miltų į kepinius. Tai gali būti degutas, medaus statinėje…
Šaukštas begliutenėje dietoje yra daug. Būtų saugiau, esant reikalui naudoti kstano gumą (angl. xanthan gum), kuri tešlai suteiktų norimą elastingumą, ji būtų lengvai kočiojama. Ksantano guma yra fermentuotos gliukozės augalinės kilmės produktas be jokio kvapo ar papildomo skonio.
Pliusai ir minusai, atsisakius gliuteno
Pliusai:
Atsisakius gliuteno, atsiranda lengvumo pojūtis. Jei yra gliuteno netoleravimas, atisakius produktų su gliutenu, pagerėja sveikata.
Minusai:
Produktai be gliuteno yra brangesni.
Tenka mokytis naujų receptų, skaityti etiketes.
Šeimos patirtis
ATSISAKĖME GLIUTENO
Gabrielė Vasiliauskaitė, 3 vaikučių mama:
Iki vaikų gimimo apie gliuteną mažai ką žinojau, nebent, kad yra tokia liga celiakija, kai žmonės negali valgyti produktų iš kviečių. Užtat kiek žinių įgijau, kai susilaukiau vaikų! Viskas prasidėjo gimus sūnui, kaip dažniausiai ir būna, – nuo nepaaiškinamos priežasties neramumo, pilvuko pūtimo, viduriavimo, bėrimo.
Kadangi maitinau tik savo pienu, gydytoja patarė pabandyti kurį laiką atsisakyti pieno produktų su laktoze ir produktų su gliutenu. Nuėjau į artimiausią ekologinę sveiko maisto parduotuvę, prisipirkau produktų (kurie, mano akimis, pasirodė nežmoniškai brangūs) ir labai greitai pajutau rezultatą – sūnui visos virškinimo problemos baigėsi.
Beje, toje sveiko maisto parduotuvėje radau lankstinukų, kurie man suteikė daug informacijos apie gliuteno netoleravimą.
Sužinojau, kad tai nėra liga (kaip celiakija), o tiesiog organizmo ypatumas, kad pasaulyje daugybė žmonių prie to turi prisitaikyti.
Netrukus atradau specializuotus tokio maisto (be laktozės, be gliuteno) skyrelius didesniuose prekybos centruose.
Apsipirkti tapo nebe taip brangu. Jeigu tokie skyriai yra masinio vartojimo parduotuvėse, jeigu prigaminta tiek produktų, vadinasi, ši problema nėra sugalvota.
Dar vienas patvirtinimas, kad begliutenė mityba mūsų šeimai tinka, buvo vyresniosios dukros Elžbietos negalavimai.
Būdama 2 metų, jį vis skųsdavosi pilvuko skausmais, viduriuodavo. Gydytoja patarė nebeduoti laktozės ir gliuteno, bėdos baigėsi. Esu dėkinga darželio „Dūzginėlis“ šeimininkėms, kurios specialiai Elžbietai pagamina begliuteninių patiekalų. Jei visi vaikai valgo blynus, mūsų dukrytei išverda atskirai grikių košės ir pan. Jeigu jau laikaisi tokios mitybos, ji turi būti visur vienoda – namie, darželyje, pas senelius. Tai gal net sunkiausias dalykas, nes kai pasakai „mūsų vaikas nevalgo mėsos“, viskas aišku. O kaip interpretuoti „vaikas nevalgo produktų su gliutenu“? Tenka mokyti, aiškinti, prašyti skaityti etiketes.
Pati irgi mokausi, atrandu naujų gaminių, receptų.
Tiesa, iš pradžių man atrodė, kad, atsisakius pieno, jo produktų, bandelių, duonos, mums įprastų makaronų, miltų, blynų, – tiesiog nebebus ką valgyti. Neįsivaizdavau, kaip galima vaikus užauginti be blynų. Bet po truputį įgudau. Atradau kukurūzų, ryžių, grikių miltus, grikių duoną. Tiesa, iš tokių miltų puraus pyrago neiškepsi, o ir virtinukai nelabai susiklijuoja, tad kai yra būtinybė, įberiu ir šaukštelį kvietinių miltų. Tačiau jei tik vaikai užvalgo kokių sausainių ar riestainių (svečiuose ar kas nors atsineša, nežinodamas mūsų mitybos ypatumų), tuoj pamatau pasekmes – skauda pilvukus.
Šis, regis, sveikatos negalavimas, mums tikrai gyvenimo nesutrukdė. Pakeitėme mitybą ir pasijutome lengvesni, žvalesni.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
