Gliuteno mitas. Kodėl jis visame pasaulyje toks gajus, kas bus toliau? Nejau greitai visi nebegalėsime valgyti produktų iš miltų? Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja, Centro poliklinika, Vilnius; Šeškinės poliklinika, Vilnius.
Liga ne tokia reta, kaip įsivaizduojame
Celiakija nėra labai reta liga, bet ir ne tokia dažna, kaip manoma. Daugybė žmonių sau diagnozuoja gliuteno netoleravimą, nes vengdami duonos gaminių pasijunta geriau, o valgydami duonos gaminius jaučia diskomfortą, pilnumo jausmą, pilvo pūtimą, raižymą. Taip jaustis normalu, nes miltiniai produktai nėra rekomenduotini ar sveiki. Tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsisakyti viso grudo produktų ir sveikų, nepervirtų kruopų košių, – jos mūsų racione turi sudaryti nemažą dalį. Namuose kepdami blynus ar pyragus, irgi galite vartoti rupaus malimo miltus, juos galite perpus maišyti su įprastiniais smulkaus malimo miltais, taip gaminiai bus ir išvaizdūs, ir sveikesni.
Kas yra begliutenė dieta
Pastaruoju metu labai madinga tapo begliutenė dieta. Jaunos mamos, suaugę ir pagyvenę žmonės be gailesčio braukia iš savo raciono produktus, turinčius glitimo, tikėdami, kad duoda savo sveikatai milžinišką naudą, apsaugo savo žarnyną nuo nykimo, sąnarius – nuo pažeidimo ir skausmų, organizmą – nuo nuovargio, mėnesinių ciklo sutrikimų, nevaisingumo, vaikams užtikrina tobulą maistingų medžiagų pasisavinimą, puikų ūgį ir svorį, brendimą ir smegenų vystymąsi.
Deja, dauguma stropuolių neturi jokio supratimo apie tai, kas yra celiakija, kam gresia glitimo netoleravimas ir kaip nuo to apsisaugoti nereikalingai neribojant savo dietos, arba ribojant tik tuos produktus, kurie mažiausiai kenksmingi organizmui, neatsisakant tų, kurie iš tikrųjų nebūtini.
Celiakija – tai lėtinė plonosios žarnos liga, kuriai būdingas kviečių baltymo gliuteno (glitimo) bei į jį panašių miežių, rugių baltymų lemtas gleivinės pažeidimas bei dėl to sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas genetinį polinkį turintiems žmonėms. Taigi, tikrai ne kiekvienas Lietuvos gyventojas turi polinkį sirgti celiakija.
Glitimo yra:
Kviečiuose, miežiuose, rugiuose, manų kruopose, kuskuse, kvietrugiuose, avižose, bulgur kruopose, speltoje.
Majoneze, garstyčiose, sojos padaže, padažuose, į kurių sudėtį įeina kvietiniai miltai.
Duonoje, batone, makaronuose, sausuose pusryčiuose, sausainiuose, krekeriuose, traškučiuose, biskvitiniuose tortuose, pyraguose.
Aluje.
Mėsos ir jūros gėrybių pakaitaluose, perdirbtuose mėsos gaminiuose, dešrelėse, dešrose.
Glitimo nėra:
Grikiuose, kukurūzuose, burnočio sėklose, ryžiuose, bolivinėse balandose, ankštiniuose produktuose, marantoje, tapijokoje.
Dėl celiakijos galimas autoimuninis žarnų, odos, kepenų, sąnarių, gimdos, širdies, smegenų ir kitų organų pažeidimas. Celiakija yra genetiškai paveldima liga, todėl dažniausiai serga keletas šeimos narių. Sergant vienam iš šeimos narių, tikimybė susirgti celiakija pirmos eilės giminaičiams yra 10–20 proc.
Celiakija labiau linkę sirgti asmenys, sergantys kai kuriomis kitomis ligomis:
I tipo cukriniu diabetu – 2–12 proc.
Autoimuninėmis kepenų ligomis – 12–13 proc.
Dauno sindromu – 5–12 proc.
Autoimuniniu tiroiditu – iki 7 proc.
Ternerio sindromu – 2–5 proc.
Viljamso sindromu – 9 proc.
Bendro IgA deficitu – 2–8 proc.
Celiakijos paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 1 proc. Kaip sužinoti, ar priklausote tam vienam procentui nelaimingųjų? Jei turite skundų, jei celiakija serga vienas jūsų šeimos narių arba tiesiog nerimaujate, patarčiau kreiptis į gastroenterologą. Jums bus atlikti visi reikalingi tyrimai ir rekomenduotas kito vizito laikas. Pagal celiakijos draugijos rekomendacijas, rizikos grupės pacientai turėtų pasitikrinti dėl celiakijos kartą per metus.
Taigi tikrintis turėtų:
- Pacientai, trintys minėtų skundų
- Pacientai, neturintys skundų, tačiau turintys padidėjusią riziką sirgti celiakija (sergantys minėtais sindromais bei turintys giminaičių, sergančių celiakija)
Celiakija diagnozuojama remiantis ligos simptomais, laboratoriniais tyrimais (šiai ligai būdingų aTG, AGA ar EMA antikūnų nustatymu kraujyje), plonosios žarnos biopsija ar genetiniu tyrimu.
Jei laikėtės begliutenės dietos neišsityrę ir nuspręsite pasitikrinti, ar nesergate celiakija, tyrimai bus neinformatyvūs.
Potenciali celiakija
Deja, net ir atlikus tyrimus neturėsite 100 proc. garantijos, kad niekada nesusirgsite celiakija, o aptikus ir aptikus jūsų kraujyje specifinius antikūnus, nebūtinai celiakija susirgsite.
Viena iš ligos formų yra potenciali celiakija – ligonis turi celiakijai būdingą HLA ir specifinius antikūnus, tačiau plonosios žarnos biopsija – normali. Ligonis gali turėti arba neturėti simptomų, ir jam ateityje gali išvystyti arba ne enteropatija.
Genetinį polinkį turinčių žmonių organizmo imuninė sistema, reaguodama į glitimą, sukelia plonosios žarnos gaurelių pažeidimą, dėl kurio, ligai pažengus, šie nunyksta, žarnos paviršius tampa lygus, atsiranda būdingas vadinamasis „asfalto vaizdas“, sumažėja rezorbcinio paviršiaus plotas, dėl to nebepasisavinama didelė dalis naudingų maisto medžiagų, pasireiškia malabsorbcijos sindromas, vidurių kietėjimai ar viduriavimai, pilvo skausmai, diskomfortas pilve.
Ne visiems žmonėms, sergantiems celiakija, simptomai yra vienodai išreikšti, vieniems asmenims ligos eiga būna besimptomė ar pasireiškia tik nežymūs virškinamojo trakto sutrikimai, kiti serga sunkia ligos forma su virškinamojo trakto ir kitų organų sistemų dauginiais pažeidimais.
Celiakija gali išryškėti bet kokiame amžiuje. Pažeidimų sunkumo laipsnis ir atsiradimo laikas priklauso nuo kūdikio žindymo trukmės, amžiaus, kuomet pradėti vartoti produktai, turintys glitimo, suvartojamo glitimo kiekio ir kitų veiksnių.
Vaikams ir suaugusiesiems celiakija pasireiškia šiek tiek skirtingais simptomais.
Sergant tipine įgimta celiakijos forma, dažniausiai liga išryškėja ganėtinai anksti, jau pirmaisiais 6–12 mėnesių, pradėjus kūdikį primaitinti glitimo turinčiomis košelėmis, sausainėliais, džiūvėsiais.
Vaikus vargina: pilvo pūtimas, skausmai, vėmimai, viduriavimai ar vidurių užkietėjimas, svorio netekimas, lėtinis nuovargis, irzlumas, mažakraujystė, anoreksija, atsiliekantis ūgis, svoris, vėluojantis lytinis brendimas. Būdingas tuštinimasis šviesiomis, riebiomis blogo kvapo išmatomis, vaikas tuštinasi 2–3 kartus per dieną, dažniausiai 1 kartą, tačiau labai gausiai. Šie požymiai ryškiausi iki 2–4 metų. Kuo žmogus vyresnis, tuo simptomai mažiau žymūs. Nemaža dalis ligonių šių ar kitų skundų beveik neturi, tačiau žarnyne ir organizme vyksta patologiniai procesai, kurie gali sukelti įvairias šios ligos komplikacijas
Suaugusiems asmenims celiakija gali pasireikšti: virškinamojo trakto simptomais, nuovargiu, mieguistumu, geležies stokos anemija, sąnarių skausmais, sąstingiu, kaulų trapumu, osteoporoze, kaulų lūžiais, nesusijusiais su trauma, dantų emalio pažeidimu, burnos gleivinės opelėmis, odos pūsleliniu niežtinčiu bėrimu, galūnių tirpimu, dilgčiojimu, mėnesinių ciklo sutrikimu, nevaisingumu, pasikartojančiais persileidimais, plonosios žarnos onkologiniais susirgimais.
Vienintelis celiakijos gydymo būdas yra visiškas produktų, turinčių glitimo, atsisakymas. Pažeistas žarnynas, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, atsistato per 6–12 mėnesių, tačiau ligos paūmėjimus gali sukelti net ir glitimo pėdsakai. Todėl celiakija sergantiems asmenims reikėtų ieškoti lentynose produktų, pažymėtų užrašu „be glitimo“, o šeimos nariams tenka prisitaikyti prie sergančiojo dietos.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
