Statistika negailestinga, alergiškų vaikų daugėja. Kaip pabodusioje temoje rasti kažką naujo? Šį kartą skaitykite apie dar mažai aprašytą „lėtąją“ alergiją. Kalbamės su gydytoju Svajūnu Barakausku, www.medicinapractica.lt
Kodėl alergijos daugėja?
Nuo gimimo gyvename apsupti įvairių medžiagų, kurios gali tapti mūsų alergenais. Štai pavasaris, gamtos pabudimo metas, kurio mama, tėtis ir vaikas labai laukia. Kaip ir kiekvienas pabudimas, jis atsineša jėgą, išprovokuojančią kai kuriuos miegančius organizmus.
Vieni pirmųjų pavasario pranašų – pražydę lazdynai ir beržai, kurių sprogstantys žirginėliai lengvai ir plačiai paskleidžia žiedadulkes – jos yra stiprus antigenas ir daugybei žmonių gali būti labai agresyvus įkvepiamas alergenas. Apsiginti nuo žiedadulkių labai sunku. O juk dar ir namo parsinešame beržų šakelių, kad išsiskleistų – taip alergiją dar daugiau skatiname.
Senovėje lietuviai barzdočiai dūmojo miškuose, bet nežinojo, kas yra alergija…
Jie visų pirma neplovė indų feiriais, neskalbdavo drabužių persiliais, o trindavo akmenukais, skalaudavo ajerais ir dilgėlėmis. Negalime lygintis su senovės lietuviais, bet ir prieš 20 metų situacija buvo geresnė nei dabar, kai chemijos pramonė pasiekė neregėtą mastą. Net prieš gimdamas kūdikis gauna chemijos. Kita vertus, mes, lietuviai, gyvename dar gana švarioje šalyje, nes užsienyje alergija išplito taip, kad daugybei žmonių gresia anafilaksinis šokas. Ir ne tik nuo bičių įgėlimų, o ir nuo riešutų, jūros gėrybių, sūrio. Reikia tikėtis, kad taip nenutiks mums.
Gal alergiją per daug sureikšminame? Gal nereikia su ja kovoti, o tiesiog išmokti su „susigyventi“?
Nors, pagal statistiką, Lietuvoje rimtų alerginių ligonių yra mažiau nei Vakarų šalyse, bet dažnai kiekvieną alergijos atvejį patiria visa šeima.
Įsivaizduokite, auga alergiškas vaikas – jis kenčia, kasosi, nemiega naktimis, su juo kartu nemiega mama ir tėtis, abu kankinasi, ryte į darbą eina nuvargę. Be to, po kontakto su alergenu vaikui dar ir skauda, nes iš putliųjų ląstelių atsipalaiduoja histaminas, viskas pradeda burkti, sunku kvėpuoti, kyla panika. Vaiko organizmas įjungia visas gynybines funkcijas, kad išsigelbėtų. Auginti alergišką vaiką labai sunku, ir tuomet net 0,01 proc. alergijos atvejų yra per daug. Alergija bet kokiu požiūriu labai nepriimtinas dalykas, turime visomis išgalėmis stengtis su ja kovoti.
Grįžkime prie mus apsupusių alergenų. Iki rudens pražydi begalė kitų augalų, kurie „padovanoja“ mums rinitą, konjunktyvitą, o šie vėliau gali pereiti į dusulį, bronchitą, pneumoniją. Žiemą irgi ne pyragai – knygose, patalynėje irgi veisiasi dulkių erkutės, o su jomis ypač sunku kovoti. Kol kas paminėjau tik įkvepiamuosius sezoninius alergenus. O kur dar maisto alergija, kuri ateina į žmogaus pasaulį kartu su jo gimimu. Puiku, kai mama gali maitinti pati ir ilgiau nei 6 mėn., tik negalima pamiršti – ką valgo mama, tą patį ji perduoda ir kūdikiui.
Šeima susilaukė alergiško kūdikio, kokiu keliu jai eiti?
Kraujo tyrimas. Paprasčiausias kraujo tyrimas šeimos gydytojui gali signalizuoti apie vaiko polinkį sirgti alergija.
Anamnezė. Po to daromas pigus, bet be galo informatyvus tyrimas – anamnezė (paciento apklausa). Nepatikėsite, bet išmintingai apklausiamas žmogus pats įvardina savo ligą ar sukėlėją, o gydytojui reikia tik patvirtinti ar paneigti. Ypač daug informacijos apie vaiką gali suteikti mama, stebinti jį kone kiaurą parą. Jei gydytojai daugiau išklausytų mamų, būtų lengviau nustatyti diagnozę ir skirti gydymą. Deja, medicininė sistema neleidžia gydytojui ir pacientui pakankamai pasikalbėti, nes pritrūksta laiko.
Imunoglobulino E tyrimas.Toliau laukia tyrimas dėl alergijos – ištirti imunoglobulino E kiekį kraujyje. Jei imunoglobulino E rodiklis padidėjęs, vadinasi, yra greito tipo alerginių reakcijų tikimybė.
Tyrimas alergenų paletėmis. Tuomet jau galima vaiką tirti toliau ir atlikti kraujo tyrimą paletėmis. Palečių dabar yra tikrai daug ir įvairių, nuo įkvepiamų alergenų iki galybės maisto produktų, o alergenų pozicijų gali būti nuo 20 iki 270. Kadaise šis tyrimas buvo retas ir brangus, dabar – prieinamas (kaina apie 100–200 Lt), atliekamas beveik kiekvienoje laboratorijoje. Kartais nustatytas sukėlėjas pacientą ir šeimos gydytojus glumina. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad vaikas alergiškas šlamučiui. Tėvai sako – mūsų vaikas neturi kontakto su šlamučiais! Dar kebliau, kai perskaito kokį nors negirdėtą botaninį pavadinimą. Gal tokie augalai Lietuvoje net neauga? Patikėkite, visi Lietuvoje atliekami alerginiai testai suderinti su botanikais ir į mūsų tyrimo paletes įtrauktos tik dominuojančios mūsų kiemuose ir laukuose žolės. Beje, lietuviai – keliaujanti tauta, ir sėkmingai „parsiveža“ iš užsienio ne tik maliariją, geltonąjį drugį, bet ir alergiją egzotiniams antigenams, tačiau mes netiriame alergijos palmėms ar kakavmedžiams – nėra prasmės.
Maisto netoleravimo testas. Jei visi šie tyrimai nedavė atsakymo, kodėl vaikas blogai jaučiasi, jį beria, siūloma atlikti maisto netoleravimo testą, kitaip tariant – tyrimą dėl „lėtosios“ alergijos.
Kitų ligų atmetimas. Ne tik alergija sukelia jai būdingus simptomus. Pavyzdžiui, su alergija painiojama liga celiakija (kai organizmas neskaido javų glitimo). Liga ištiriama nesunkiai, ją parodo kraujo tyrimas, kainuojantis 20–30 Lt, o sprendimas – atsisakyti kviečių produktų.
O odos mėginiai? Anksčiau neįsivaizduodavome alergijos gydymo be šio tyrimo.
Odos mėginių tyrimas (kai ant rankos įbrėžiama oda ir užlašinama alergeno) gali būti atliktas tik specializuotuose alergologijos centruose, kur sudarytos stacionarinės sąlygos suteikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui. Esu pats matęs, kai anafilaksinis šokas ištiko vaiką tokio tyrimo metu. Tyrimas senas, klasikinis, patikimas – reakciją gali pamatyti pats žmogus.
Bet vaikui toks tyrimas nemalonus. Tyrimas paletėmis gerokai lengvesnis, o ir daug platesnis. Juk paletėse gali būti net iki 270 alergenų. Įsivaizduokite, ar tiek mėginių mes pribraižytume ant rankų?
Papasakokite apie „greitąją“ ir „lėtąją“ alergiją.
Alergenų aktyvumas yra skirstomas į 4 klases pagal savo išraišką. Mums įprasta greitoji alergija prasideda staiga – nuo 15 sekundžių iki 5–15 min. po kontakto su alergenu. Lėto tipo alerginė reakcija pasireiškia po 3–72 valandų, tad, norint suprasti, kas įjautrino organizmą, reikia, galima sakyti, gyventi nepaleidžiant iš rankų vaiko mitybos kalendoriaus – skaičiuoti valandas, kada ir ką jis suvalgė, ir tai kažin ar suseksite. Kai vaikas pradeda vidury nakties rėkti, nes jam pučia pilvą, nejau pagalvosite, kad taip nutiko nuo braškės, kurią jis suvalgė užvakar? Lėtąją alergiją parodo maisto netoleravimo testas.
Žinoma, šis tyrimas taikomas, kai nieko neparodo kiti greitesni ir paprastesni tyrimai, arba vaikas jaučiasi prastai (pavyzdžiui, po kiekvieno valgymo rėkia dėl pilvuko skausmų), o priežasties nepavyksta nustatyti.
Mūsų praktikoje buvo atvejų, kai ateina mama su 3–4 mėnesių kūdikiu, kurį labai beria, skruostai ir vieta aplink lūpas raudoni, oda suplonėjusi, o mažylis įjautrintas taip, kad virpa nuo bet kokio judesio. Mama jau būna apsilankiusi pas įvairiausius gydytojus, atlikusi krūvas tyrimų, o vaikučio alergijos priežastis neaiški. Pradedi kalbėtis – mama sveikuolė, valgo tik maistą iš ūkininkų ar pan. Atlikus maisto netoleravimo testą paaiškėja, kad mama alergiška lazdyno riešutams. Aktyvumas – 4 klasė.
Maisto netoleravimo testas parodo, kokie produktai įjautrina organizmą. Pats asmeniškai pasidarau visus tyrimus, kuriuos bandau įdiegti, kad įvertinčiau jų efektyvumą. Atlikau sau ir maisto netoleravimo testą dėl lėtinės alergijos. Paaiškėjo, kad man reikėtų vengti česnakų, morkų, kiaušinio baltymo, ananasų ir sūrio. Pabandžiau pusę metų tų produktų nevartoti, ir savijauta tikrai pagerėjo. Iki tol nesuvokiau, kodėl užvalgius kai kurio maisto apima sunkumas, skrandis pasidaro kietas, pilnas, nors suvalgiau nedaug, o savijauta tokia, kad nieko veikti nebesinorėdavo.
Apimdavo beveik nedarbingo žmogaus būklė.
Ar žmonės nustemba, sulaukę atsakymų, kam jie ar jų vaikai alergiški?
Klasikinė, greitos reakcijos alergija (imunoglobulino E), nenustebina savo rezultatais, nes jau ir pats žmogus būna pastebėjęs, kad čiaudi po kontakto su kate ar išberia suvalgius žuvies. Užtat kokių staigmenų pateikia atsakymai, kai tiriama lėto poveikio alergija (maisto netoleravimo)! Šis tyrimas išaiškina, kokie produktai sukelia pavėluotas reakcijas, prasidedančias po 3–72 valandų. Argi galima prisiminti, ką suvalgiau prieš 72 valandas? Tikrai ne, todėl žmogus nė neįsivaizduoja, kas jam juodina gyvenimą. Netinkamas konkrečiam žmogui maistas pradeda gaminti imunoglobulino G klasės antikūnus, kurie organizme kaupiasi. Organizmas jais galėtų atsikratyti, kaip jam nereikalingais, tačiau elgiasi atvirkščiai – atideda ir kaupia. Palyginimas – seni žmonės, kurių namuose sukaupta begalė nereikalingų daiktų. Jiems atrodo, kad visko prireiks, todėl kaupia šlamštą.
Organizmas elgiasi taip pat. Jis negali pasisavinti kokio nors maisto produkto, bet „galvoja“ – o gal man jo prireiks, verčiau neišmesiu, atidėsiu.
Kai imunoglobulino G prisikaupia daug, pradeda nuodyti net maži kiekiai netinkamo maisto. Atsiranda įvairiausių negalavimų, kurių žmogus nesusieja su alergija – migreniniai galvos, sąnarių skausmai. Dažniausiai tai su virškinimu susijusios reakcijos, nes žarnynas pirmasis susitinka su antigenu. Žmogus sako – išleidžiu daugybę pinigų produktams, perku iš ūkininkų, valgau tik ekologišką ir sveiką maistą, o vis tiek jaučiuosi blogai. Dėl lėtinės alergijos gali kamuoti ne tik nepaaiškinami skausmai, bet ir lėtinis nuovargis arba itin nemaloni problema – prarasta svorio kontrolė. Žmogus sportuoja, skaičiuoja kalorijas, tačiau tereikia jam užvalgyti lėtinę alergiją sukeliančio produkto, ir visos pastangos perniek – organizmas atideda tą maistą. Galite suvalgyti 1000 kalorijų per dieną, didžiąją dalį gauti, pavyzdžiui, iš virtų burokų, bet jei tai yra būtent tas produktas, kuris gamina jūsų organizme imunoglobuliną G, tai jis ir pasiliks kūne, o svoris nekris.
Šią lėtojo poveikio alergiją prieš 15 metų pastebėjo vokiečiai. Jie aptiko, kad ir ekologiškas, švarus maistas gali sargdinti. Daugybę metų ten vyko ekologiškos mitybos karštinė, vokiečiai švarinosi kaip begalėdami, valė dirvožemius, tačiau pamatė, kad tautos sveikata negerėja. Tada ir buvo surasta priežastis – lėtojo tipo alerginė reakcija. Tai galima vadinti ir lėtine alergija, ir maisto netoleravimu. Alergiją sukeliančios medžiagos skirstomos, kaip minėjau, į 4 aktyvumo klases. Jei produktas 1–2 aktyvumo klasės, didelio nepatogumo žmogus gali ir nepajusti. Dažniausiai tokie alergenai yra sudėtiniuose produktuose – šokoladuose, saldainiuose, pyragaičiuose. O kai alergenas 3–4 aktyvumo klasės, tai būna dažniausiai aiškus, prieinamas produktas, kurį žmogus valgo dažnai.
Ar nustačius, kam žmogus turi lėtinę alergiją, tų produktų nebegalima valgyti visą gyvenimą?
Tikrai ne. Nustatyta, kad per pusę metų organizmas išsivalo (iš organizmo pasišalina imunoglobulinas G). Paskui tuos produktus galima valgyti, bet nedideliais kiekiais ir ne dažniau kaip kas 4 dienas. Jei organizmui produkto pasiūlome ne dažniau nei kas 4 dienas, neįsisuka ydingas ratas, nesikaupia imunoglobulino G. Įjautrinti gali tik tie produktai, kuriuos valgome dažnai. Jei mama dažnai valgo kažkokį produktą, ji per pieną įjautrina ir savo vaiką.
JAV žmones labiausiai jautrina žemės riešutai, Europoje – jūros gėrybės. O Lietuvoje?
Tokios studijos nėra atlikta, bet akivaizdu, kad lietuviams labiausiai alergiją sukelia kiaušinio baltymas ir pieno produktai.
Toliau – lazdyno riešutai ir menkė (labai agresyvus alergenas). Mes daug vėžiagyvių nevalgome, per brangu. Užtat menkę įperkame, ir ji mus gerokai įjautrina.
Alergiškiems tėvams gims alergiškas vaikas?
Genetinis polinkis būti alergiškam yra, bet tai – tik tikimybė. Reikia provokuojančių veiksnių, kurie „užvestų“ alerginį mechanizmą. Vaikučio apsaugos sistemos raida individuali, rami, svarbu jos nedirginti, nebrukti kažkokių produktų pertekliaus. Jei šeima alergiška, maitinti reikėtų itin subtiliai, pamažu. Žinoma, jei pradėsite drastiškai nuo kelių mėnesių kūdikiui kišti antigenus, ilgainiui jis taps alergiškas.
Kaip protingai maitinti, kad vaiko organizmas neįsijautrintų?
Žindyti kuo ilgiau, nes su pienu kūdikis gauna daug nepakeičiamų imunoglobulinų, kovojančių su alergija. Mamai turėtų valgyti hipoalerginį maistą, kol žindo. Jei žindomą kūdikį beria, mamai reikėtų atlikti alergijos tyrimą paletėmis ir atsisakyti alergiją sukeliančių produktų (nors pačios mamos ir neberia).
Papildomą kūdikio maitinimą reikėtų pradėti labai švelniai, nuo itin mažo kiekio – 1/3 šaukštelio. Tegul kūdikis laižo tokį kiekį kasdien 2 savaites, tada duokite pusę šaukštelio. Pilną šaukštelį tegul suvalgo po mėnesio – tuomet organizmas tikrai neįsijautrins. Įsivaizduokite, kad kūdikio žarnynas pritaikytas pasisavinti motinos pieną, ir staiga atkeliauja bulvė. Kuo čia dėta bulvė? Žarnynas pasipriešina, greitai išstumia tą bulvę lauk – kūdikis išpurškia ją į sauskelnes, raitosi nuo pilvo skausmų.
O jei duosime mažytę porcijytę, pamažu keisis žarnyno mikroflora, atsiras bakterijų, kurios be vargo suvirškins tą bulvę. Taip ne prievarta, o maloniai pripratinsime kūdikį prie naujo maisto. Atsiminkite, kad kiekvienas naujas produktas vaikui yra kaip antigenas – reikia laiko susivokti ir prisitaikyti. Po mėnesio prasidės šviežios braškės, ir žinote kas bus? Močiutės lėks pas anūkus su kibiriukais ir bandys sumaitinti kuo daugiau. Suprantami močiučių geri norai, bet reikia suvokti, kad vaiko žarnynui ta nepažįstama braškė (o ypač didelis kiekis) – kaip bomba.
Nesižavėkite pirktomis daržovėmis. Mamos pirmiausia griebiasi morkos ir bulvės, nes tokios ilgametės rekomendacijos, tačiau prisiminkime, kaip anksčiau buvo auginamos tos daržovės ir kaip dabar. Skiriasi kaip diena ir naktis. Nebent turite savo sodelį, patys laistote, nuo bulvių nurenkate kolorado vabalus, niekuo nepurškiate ir užsiauginate. O jei perkate parduotuvėje, tai žinokite, kad ta daržovė ir buvo auginta parduoti – buvo daroma viskas, kad tik bulvės ir morkos būtų didelės, gražios. Žinoma, vaikas anksčiau ar vėliau gaus tų pardavimui skirtų daržovių, bet kuo vėliau, tuo geriau.
Kaip patartumėte mitybą reguliuoti žindančiai mamai?
Jei jaučiate, kad kažką suvalgius per ilgesnį laiką atsiranda netipinis sotumo jausmas, nedidelis vidurių pūtimas, apsnūdimas, noras prigulti, pagalvokite – gal tas produktas jums netinka. Moterys jautrios, jos gali pajusti net tai, kaip maistas veikia emocijas. Kai suvalgo, kas organizmui tinka, moteris skrenda ir šviečia. Tai tokį maistą ir valgykite.
Egzotinių, mums neįprastų produktų valgykite nedaug. Dažnai produktus, kuriuos užsienyje žmonės valgo tik kaip pagardą, mes kemšame pilna burna. Tarkime, kietasis sūris parmezanas yra koncentruotas sunkiai virškinamas baltymas, italai jo drožlėmis pabarsto picą ar salotas, o mes pasiraikome ir valgome gabalais. Kadangi pieno produktai sunkai virškinami ir yra dažniausi alergenai, nereikėtų jais kankinti organizmo, rinktis kuo lengvesnius variantus – ne kietąjį sūrį, kuris per puvimo ir fermentavimo procesus jau tapęs „bomba“, o paprastą varškę. Sunkesnieji pieno produktai daugiau skirti pasimėgauti, o ne valgyti.
Labai svarbus ir valgymo greitis – pabandykite ištęsti valgymą iki valandos.
Labai svarbi intuicija maistui, mokėjimas įsiklausyti į savo kūną. Pasižiūrėkite į gyvūnus – visi jie turi sau tinkamo maisto paletę. Stirna, elnias, briedis ilgai vaikšto po pievą, kol randa jam tinkamos žolės. Stirnos racione yra 300 žolių, ir būtina jų įvairovė. Jei ji, būdama alkana, prisivalgo tik vienos rūšies žolės, pavyzdžiui, patekusi į rapsų lauką, ji gali net numirti. Nuo vienarūšės mitybos sutrinka fermentacija, vargšas gyvūnas miršta.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
