Artėjant gražiausiam ir greičiausiai praskriejančiam metų laikui – Šv. Kalėdoms bei naujiesiems metams, visi nuolatos skuba, jaučia didėjantį darbo krūvį, kuris sukelia stresą bei įtampą. Praėjus šiam laikotarpiui, staiga sustojame, pasijuntame išsunkti bei pavargę. Manome, jog tai yra miego trūkumo kaltė, tačiau neretai nuovargis yra itin rimtas simptomas, išduodantis apie rimtesnes ligas bei organizmo sutrikimus.
Kodėl apie tai reikia kalbėti?
Žmonės, net ir jausdamiesi prastai, ilgai nesikreipia į medikus, rasdami daugybę priežasčių lėtiniam nuovargiui pateisinti. Gyvenime patiriamas stresas, per dideli įsipareigojimai darbe, nereguliarus miegas, nesveika mityba, per mažas fizinis aktyvumas – manome, jog tai ir bus nuovargio priežastis ir vis laukiame tinkamo laiko kažką pakeisti. O tie, kam nuovargis ryškėjo pamažu, prie jo pripranta ir savijautos pokyčius nurašo bėgančiam laikui ir jėgų sumažėjimui.
Lėtinis nuovargis. Kaip tai rimta?
Jaustis pavargusiu po sunkios dienos, ar didesnio fizinio krūvio, yra normalu. Pailsėjus bei išsimiegojus, tokia būsena turėtų išnykti. Tačiau nuovargis, kuris tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, yra rimtas ženklas apie sutrikusias organizmo funkcijas, arba tam tikrų medžiagų trūkumą.
Trukdantis dirbti nuovargis gali atsirasti dėl būklių, kurioms reikalingas neatidėliotinas ištyrimas ir gydymas: uždegimai, onkologinės ligos, cukrinis diabetas, kitos inkstų, kepenų, širdies patologijos. Kartais nuovargis gali būti vienintelis simptomas, kuris išduoda apie rimtą ligą. Jai progresuojant atsiranda kiti požymiai – padidėjęs prakaitavimas, svorio pokyčiai, nemiga ir t.t., todėl pajautus šiuos simptomus, vizito pas gydytoją reikėtų neatidėlioti.
Jauni žmonės – ar tikrai jiems nieko netrūksta?
Labai svarbu stebėti vaikų bei jaunų žmonių savijautą, nes jie patys dar negali vertinti savo savijautos, arba tai daro neobjektyviai, galvodami, jog tokiame amžiuje turi jaustis puikiai. Atlikdami tyrimus, dažnai paneigiame liaudyje įsišaknijusį teiginį, kad vaikui ar jaunuoliui vitaminų bei mineralų netrūksta ir trūkti negali. Nemažai daliai vaikų randame geležies stokos mažakraujystę, vitamino D, folio rūgšties, magnio ar vitamino B12 stoką.
Tik aptardami tyrimų rezultatus, ir kryptingai kalbėdami drauge su tėvais, suprantame jog nuovargis nebuvo vienintelis simptomas. Vaikas jau kurį laiką buvo dirglus, daugiau prakaitavo, miegodavo ilgiau nei įprastai, dažniau sirgo peršalimo ligomis arba pablogėjo mokymosi rezultatai.
Tačiau patys mažieji dažniausiai jokių skundų neišsako. Liūdina tai, jog mineralų ir vitaminų trūkumas įtakoja ne tik vaiko savijautą, bet ir vystymąsi, o kartais – negrįžtamus organizmo pokyčius. Pavyzdžiui, esant geležies stokos anemijai, gali negrįžtamai sutrikti vaiko raida, o laiku atlikti kraujo tyrimai būtų padėję to išvengti.
Paaugliai – atstačius medžiagų trūkumą, pagerėja mokymosi rezultatai
Paaugliai – itin pažeidžiama pacientų kategorija. Retas paauglys prisipažins, jog jaučiasi blogai ir tuo labiau – sutiks, kad jam reikalinga medikų pagalba. Nesėkmes mokykloje, nedžiuginančius rezultatus, nuovargį, mieguistumą, nesidomėjimą mokslu jie sieja su psichologiniais išgyvenimais. Paaugliai linkę išbandyti kraštutinumus, vegetarišką, veganišką mitybą, dietas, itin aktyvų sportą tačiau jiems dažnai trūksta žinių arba valios ilgą laiką tai daryti tinkamai.
Atsiradusio nuovargio jie nesieja su mineralų ar mikroelementų trūkumu, tad problema tik gilėja. Visgi kraujo tyrimai padeda nustatyti tam tikrų medžiagų, dažniausiai, vitaminų D, B12, Folio rūgšties, geležies, kalio arba magnio trūkumus. O juos atstačius, ženkliai pagerėja ne tik savijauta, bet ir mokymosi rezultatai.
Kalio trūkumas – dažna nuovargio priežastis
Studijų metais tenka patirti daug įtampos. Tuo metu retas studentas galvoja apie sveiką gyvenseną, todėl net nepastebi, kaip atsiranda nuovargis, tačiau to nesureikšmina ir po paskaitų tiesiog grįžta namo ir eina pamiegoti. Tačiau po pietų miego atsikelti tampa sunkiau, nes dar laukia ilgos mokymosi valandos, o nuėjus naktį nuėjus miegoti, ryte jaučiamas nuovargis bei irzlumas. Dienos metu yra geriama mažai skysčių ir daug kavos, nes tik ji padeda praskaidrinti protą. Po to seka virtinė įvykių: blogėja mokymosi rezultatai, atsiranda nuolatinis nuovargis, širdis plaka greitai ir atsiranda permušimų.
Studentai neretai į gydytojus nesikreipia, nes nemano, jog jie gali kažkuo padėti, o tiesiog kaltina įtemptą mokymąsi arba nepilnavertę mitybą ir didelį kavos kiekį. Tačiau tokiu atveju tiesiog reikėtų trumpam sustoti ir atlikti paprastus kraujo tyrimus, pasitikrinti magnio, natrio bei kalio kiekį organizme, nes ypač pastarasis elementas atlieka itin svarbų vaidmenį esant nuovargiui. Esant kalio trūkumui organizme, žmogus gali jaustis pavargęs, jam sutrinka širdies darbas.
Gydytojo komentaras
„Tokias, ir panašias istorijas girdime gana dažnai. Kalis – mineralas ir elektrolitas, dalyvaujantis organizmo elektrinių impulsų plitime, todėl jis įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Labiausiai – vandens balansą, širdies darbą, nervinių impulsų sklidimą, raumenų susitraukimus, virškinimą, organizmo pH. Todėl esant kalio trūkumui, žmonės jaučia dažną širdies plakimą arba permušimus, išreikštą nuovargį, mieguistumą, skrandžio pilnumo, sutrikusio virškinimo pojūtį, mėšlungį. Kalio netenkama gausiai prakaituojant, viduriuojant, vemiant, vartojant diuretikus, penicilino grupės antibiotikus, rūkant, vartojant alkoholį, kavą. Kalio gausu bulvėse, avokaduose, bananuose, riešutuose, citrusiniuose vaisiuose, tačiau ryškus ir išreikštas kalio trūkumas atstatomas vaistiniais preparatais. Kalio perdozavimas gali baigtis net mirtimi, tad jei neatlikti kraujo tyrimai ir kalio kiekis kraujyje yra nežinomas, savarankiškai jo vartoti nederėtų.“, – teigia šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
„Lėtinį nuovargį gali sukelti ir psichologinės problemos, tačiau jos taip pat reikalauja specialistų ištyrimo bei pagalbos. Visuomet, kai nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, trukdydamas kasdienei veiklai ar darbingumui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į šiuos dalykus: geležies stoką, vitaminų D, B12, Folio rūgšties trūkumo požymius, kitas nuovargį sukeliančias ligas. Svarbiausia yra padėti žmogui pažvelgti į save objektyviai, paskatinti laiku atlikti tyrimus, nes nuovargis visuomet turi priežastį!“
Susiję straipsniai
