80 proc. visų ligų yra susijusios su streso poveikiu, o jį dažnai sukelia ir... teigiamos permainos

barbarisas_3287 — Nuotrauka Barbarisas.lt

1936 metais Kanados mokslininkas H. Selje žmogaus psichinės ir fizinės įtampos būseną, sukeliančią jam grėsmę, pavadino stresu.

Stresas – aktuali socialinė ir sveikatos problema. Greitėjantis gyvenimo tempas, auganti konkurencija, didėjantis informacijos sriautas sekina.

Noras konkuruoti darbe, išlaikyti egzaminus didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą, sukelia stresą.

Taigi stresas tapo beveik kiekvieno žmogaus palydovu.

Stresas lietuviškai

Statistikos duomenimis, beveik kas antras Lietuvos gyventojas skundžiasi miego sutrikimais, apie 45 proc. gyventojų nuolat jaučia nervinę įtampą ir stresą, nuolat daugėja jaunesnio amžiaus žmonių, sergančių širdies ligomis. Galbūt šie skaičiai Jums pasirodys neįtikėtini, bet tai tiesa:

80 proc. visų ligų yra susijusios su streso poveikiu;

2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia stresas;

streso padariniams mažinti išrašomų receptų skaičius yra mažesnis tik už kardiologinių ir antiuždegiminių vaistų receptų skaičių.

JAV mokslininkai teigia, kad stresas – viena priežasčių, tokių ligų, kaip širdies-kraujagyslių, diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, net vėžio. Nuolat patiriantys stresą greičiau sensta, yra mažiau atsparūs ligoms.

Gelbėtojas ar kenkėjas?

Apimtas streso žmogus mobilizuoja vidines jėgas, kad įveiktų išorėje esančias problemas. Dėl to stresą vertinti vien tik neigiamai yra neteisinga, nes nemalonūs dirgikliai skatina žmogų veikti.

Stresas tampa žalojančiu veiksniu, kai jis veikia nuolat ir organizmą išsekina. Nuolatiniai stresai organizmą paveikia taip, kad atsiranda baimė, sutrikimas (žmogus nebežino kaip elgtis) arba pykčio protrūkiai. Apimtas streso žmogus savo įtūžį išlieja ant aplinkinių, šiems sukeldamas stresą. Taip pradeda suktis ydingas ratas: žmogus žmogų varo į neviltį.

Psichologai yra pastebėję, kad kai stresas yra nestiprus ar net nujaučiamas – tuo lengviau jis įveikiamas.

Kas atsitinka patiriantiems stresą?

Kai neigiami dirgikliai sukelia stresą, žmogus sąmoningai ar nesąmoningai stengiasi prisitaikyti prie naujos situacijos. Vieni prisitaiko, nepraranda pusiausvyros, (santūriai reaguoja į viršininko pastabas ar nepasitenkinimą šeimoje, nepraranda pasitikėjimo savimi egzamino metu), o kiti – atvirkščiai – reaguoja prarasdami savitvardą, realų situacijos suvokimą.

Patiriant stresą dirginimas iš centrinės nervų sistemos išplinta po visą kūną. Dėl to atsiranda daugiau ar mažiau įvairių, nepatogumą sukeliančių požymių:

pajuntama įtampa visame kūne, vidinis drebulys;

apima sunkios ligos ar net mirties baimė;

raumenys pasiruošia veikti;

tirpsta galūnės, jos tampa „lyg medinės“;

atsiranda nerimas, baimė ar pyktis;

atsiranda galvos skausmas ar svaigulys;

naktį po streso vargina nemiga;

padažnėja pulsas, kvėpavimas;

kyla kraujo spaudimas;

trūksta oro, išpila prakaitas;

parausta veido bei kūno oda;

atsiranda noras šlapintis;

organizme pagreitėja medžiagų apykaita;

padidėja įvairių mineralinių medžiagų (ypač kalcio, magnio), vitaminų (ypač B grupės ir C) poreikis;

paūmėja alerginės reakcijos.

Po ilgiau užsitęsusio streso stipriai plaka širdis, ją duria ar atsiranda dieglių jos plote. Kankina prislėgta nuotaika, dirglumas, sunku susikaupti. Gali būti žarnyno veiklos sutrikimų (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pūtimas).

Stresą sukelia:

nedraugiška organizmui aplinka (triukšmas, oro užterštumas, greita temperatūros ir drėgmės kaita);

kasdieniai dirgikliai (kasdienis bendravimas su daugeliu žmonių, nuolat pasikartojantys nemalonumai darbe, buityje, šeimoje. Skubotas darbas, darbas elektromagnetiniame lauke (pvz., kompiuteriu), baimė prarasti darbą, pašliję santykiai su bendradarbiais, šeimoje, mokykloje);

nuolatinis nuovargis;

dideli sukrėtimai (darbo praradimas, nesėkmė per egzaminą, artimo netektis, išsiskyrimas su artimais žmonėmis, žinia apie sunkią ligą);

nesugebėjimas atsipalaiduoti, susidaryti darbo ir poilsio režimą, atsikratyti emocinės įtampos;

per dideli reikalavimai sau ir aplinkiniams;

kelių problemų iš karto sprendimas;

hormonų apykaitos sutrikimai, jų nepakankamumas senstant ir dėl ligų;

neracionali mityba;

nesaikingas stimuliatorių – gėrimų su kofeinu, alkoholio – vartojimas;

tonizuojančių vaistų vartojimas.

Kaip pabėgti nuo streso?

Norint pabėgti nuo streso, pirmiausia reikia rasti jo priežastis. Tai nėra lengva, nes jų yra daug. Streso taip greitai neįveiksi, nes stresinę būklę palaiko žmogaus pasirinktas, o kai kada ir jam primestas gyvenimo būdas, darbo pobūdis, tarpusavio santykiai su šeimos nariais, bendradarbiais, asmenybės psichikos stabilumas, mitybos įpročiai, įvairios ligos.

Psichologai rekomenduoja:

susitaikykite su mintimi, kad darbe, mokykloje, namuose buvo ir bus nesėkmių;

nenorėkite padaryti visų darbų, nes tai neįmanoma;

daugiau miegokite – pailsėjus net pačios didžiausios problemos ima atrodyti ne tokios baisios;

išmokite relaksacijos, pavyzdžiui, jogos pratimų, meditacijos;

raskite sau mielą sporto šaką – bėgimą, vaikščiojimą, plaukimą, įvairius žaidimus;

neslopinkite emocijų alkoholiu, cigarete ar vaistais;

pakeiskite mitybos įpročius – atsisakykite kofeino turinčių produktų, valgykite kuo daugiau šviežių daržovių, vaisių; neužmirškite slyvų, nes jos gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei organizmo atsparumą stresui;

vartokite vitaminų-mineralų rinkinius, į kuriuos įeina A, C, E ir ypač B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų (kalcis, magnis, cinkas, geležis, selenas);

tinka gerti melisos, valerijono, gudobelės arbatos, nes šie augaliniai preparatai nepakrauna organizmo ir nesukelia pašalinio poveikio. Dėl ženšenio, eleutrokoko, jūros dumblių, tubės, lobelijos, kryžiažiedės, katžolės imbiero, saldymedžio šaknų arbatų gėrimo dera individualiai pasitarti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dera nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kai:

atsiranda nerimas dėl ateities, daugėja nemalonumų darbe, jie kelia nerimą ir baimę;

grįžus į namus nerandate ramybės, esate pervargę, apimti įtampos ir nerimo;

po sunkios darbo dienos apninka niūrios mintys, atsiranda noras jaudulį slopinti taurele, migdomaisiais ar raminamaisiais vaistais;

ilsintis nepatiriate jokio malonumo, nebedomina susitikimai su draugais, anksčiau mėgti užsiėmimai;

buvimas su artimaisiais sukelia pyktį, barnius ar nuobodulį;

neberandate dominančio užsiėmimo, viskas atrodo tik niūriai;

atsiranda anksčiau nebuvęs potraukis daug valgyti, rūkyti, vartoti alkoholį, pabandyti narkotikų.

Streso taškai

Amerikiečių mokslininkai sudarė įtampą keliančių įvykių lentelę. Ne visi šie įvykiai yra neigiami (kaip galima pagalvoti).

Kartais ir teigiamos permainos įvaro stresą. Pagalvokite, kurie iš čia minimų įvykių atsitiko per praėjusius metus ir taškus sudėkite.