Kad persileidimai įvyktų kuo rečiau, pravartu žinoti, kas juos sukelia ir kaip jų išvengti. Konsultuoja akušerė-ginekologė Žaneta Kosilovskienė.
Pagrindinės persileidimo priežastys
Persileidimai skirstomi į ankstyvuosius (iki 14 nėštumo savaitės) ir vėlyvuosius (nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės). Nuo 22 savaitės iki 36 savaitės + 6 dienos – jau yra priešlaikinis, o nuo 37 nėštumo savaitės – normalus gimdymas.
Nors daugelis persileidimo priežasčių yra susiję su tam tikrais pokyčiais moters organizme nėštumo metu, kurie yra pavojingi ir vadinami kritiniais periodais, bet galima išskirti keletą bendrų persileidimo priežasčių, kurios gali turėti įtakos viso nėštumo metu:
Stresas. Daugelis persileidimų įvyksta dėl streso ir įtampos. Jaučiant pastovią įtampa ar staiga patyrus stiprų stresą suaktyvėja greita neurovegetacinė reakcija, dėl kurios stipriai spazmuoja kraujagyslės, pasireiškia gimdos išemija (kraujo pritekėjimo trūkumas), o vėliau kraujo sąstovis (atsipalaidavus kraujagyslių sienelėms). Taip sutrikdoma kraujotaka, ir vaisius dėk nepilnavertės mitybos gali žūti.
Infekcija. Nėštumo metumoters imunitetas yra silpnesnis, nes jį slopina nėštumo metu pasigaminę hormonai, kad motinos organizmas nekovotų su vaisiumi, nes tai yra svetimkūnis moters organizme. Sudaromos visos sąlygos vystytis kūdikiui, bet motina tampa labiau pažeidžiama ir mažiau atspari infekcijoms.
Labai suaktyvėja vietinė nepavojinga mikroflora, kuri dabar nevaržoma dauginasi ir sukelia daug bėdų nėščiajai (makšties uždegimai). Nėštumo metu itin pavojingos lytiniu keliu plintančios infekcijos, taip pat raudonukės, citomegalo virusai bei toksoplazminė infekcija. Nėščiosioms labai pavojingas gripas ar kiti peršalimą sukeliantys virusai ar bakterijos. Kartais kenkia ne tik pats sukėlėjas, o jo sukelti simptomai: intoksikacija, aukšta temperatūra (virš 38ºC), nes tai sutrikdo kraujotaką tarp motinos ir vaisiaus per placentą. Embrionui ima trūkti deguonies ir maisto medžiagų, todėl jis gali žūti.
Genetiniai sutrikimai. Daugelio ankstyvųjų persileidimų priežastimi būna genetiniai vaisiaus pakenkimai arba embriono vystymosi sutrikimai.
Gyvenimo būdas bei mitybos. Jeigu nėščioji daug ir ilgai dirba tvankioje patalpoje, sėdi prie kompiuterio, o nuo jo pakyla tik išgerti puodelį kavos, blogai maitinasi, negauna pakankamai vitaminų bei kitų maistinių medžiagų, tai ji ilgainiui gali persileisti. Tokiomis sąlygomis gali padidėti gimdos tonusas, sutrikti vaisiaus kraujotaka – jis gauna nepakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Persileidimą taip pat gali sukelti per didelis fizinis aktyvumas, sunkus fizinis darbas, sunkių daiktų kėlimas, traumos (dažniausiai nėščiosios kritimai).
Moters sunkios ekstragenitalinės ligos. Neretai persileidžia moterys, sergančios rimtomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas (dažniausiai esant blogai koreguotai glikemijai), skydliaukės ligomis, inkstų, širdies kraujagyslių bei autoimuninėmis ligomis.
Kodėl įvyksta ankstyvieji persileidimai
Ankstyvieji persileidimai pasitaiko apie 20 proc. visų gimdžiusių moterų. Šiuo periodu persileisti galima dėl keleto priežasčių, jos yra skirtingos įvairiomis savaitėmis.
4-5 nėštumo savaitės. Pavojus persileisti šiuo laikotarpiu atsiranda:
* dėl hormoninių sutrikimų moters organizme, kai dėl progesterono trūkumo apvaisinta kiaušialąstė negali gerai įsitvirtinti gimdos gleivinėje.
* dėl gimdos gleivinės deformacijų ir randų, likusių po operacijų, abortų,o taip pat dėl miomų ar sąaugų.
* gali būti kaltas ir pats apvaisintas kiaušinėlis (neturi pakankamai fermentų, padedančių jam prisiklijuoti gleivinėje). O embrionas kaip tyčia ,,mėgsta” kabintis už įvairių nelygumų, bet ne visuomet tvirtai.
* dėl įvairių infekcijų, nes tuomet moteris karščiuoja, dėl to žūsta ląstelės, sutrinka kraujotaka, o tai trukdo embrionui gerai įsitvirtinti gleivinėje, jis gali nesivystyti ir žūti.
8-14 nėštumo savaitės. Pavojus persileisti 8-14 nėštumo savaitę susijęs su placentos formavimusi. Ji galutinai susiformuoja ir įsitvirtina gimdos gleivinėje apie 14 nėštumo savaitę, tačiau gali atsirasti jos formavimosi sutrikimų dėl hormonų poveikio, dėl gimdos gleivinės pokyčių, dėl gimdos anomalijų ar infekcijų.
Kas sukelia vėlyvuosius persileidimus
18-21 nėštumo savaitės. Šiame periode apie 50 proc. priežasčių iki galo nėra aiškios. Manoma, kad padidėja rizika persileisti esant daugiavaisiam nėštumui, esant priešlaikiniam gimdymui ar gresiančiam persileidimui praeityje, esant gimdos anomalijoms bei miomoms, placentos prisitvirtinimo anomalijoms. Šiuo periodu vaisius labai intensyviai auga ir todėl gimdos raumuo yra smarkiai tempiamas, gimda tampa jautresnė, o esant dar ir išvardintiems faktoriams padidėja rizika persileisti. Persileidimas gali įvykti dėl to, kad tempiama gimda pradeda susitraukinėti, t.y. padidėja jos tonusas, gali atsisluoksniuoti placenta, sutrikti jos kraujotaka.
Pavojus persileisti dar labiau išauga, kai šiame periode prisideda infekcinis susirgimas.
Šiuo periodu moteris gali pradėti kraujuoti dėl per žemai prisitvirtinusios placentos. Tačiau pastaroji, augant gimdai, gali pakilti aukščiau, tai vadinama ,,migruojančios placentos fenomenu”. Taip pat šiame periode svarbus ir ekstragenitalinių ligų gydymas bei moters sveikatos stebėjimas.
Kaip stabdomas persileidimas
Gydytojas pirmiausiai nustato, ar vaisius yra gyvybingas ir ar verta stabdyti persileidimą, kokia gali būti persileidimo priežastis. Užsienyje niekas nestabdo persileidimų, kurie įvyksta iki penktos nėštumo savaitės, nes mano, kad vaisius gali būti apsigimęs ir leidžia veikti natūraliajai atrankai. Lietuvoje gresiančius persileidimus iki 5 savaičių bandoma išsaugoti, jei tai įmanoma padaryti. Aišku visada vertinama klinikinė situacija, bei bendra moters būklė.
Specialistų teigimu, kai vaisiaus vystymasis nepilnavertis (kartais apsigimę vaikai sėkmingai išnešiojami, tai jau kita situacija), tai nėštumo išsaugoti nepadės jokios priemonės ir persileidimas vis tiek įvyks.
Stabdomas kraujavimas. Visais atvejais, jeigu nėščioji kraujuoja, o vaisius gyvas ar embrionas nepilnai pakenktas (gręsiantis, o ne įvykęs persileidimas) bandoma kraujavimą sustabdyti. Kai kuriais atvejais tai būna tik vienintelė gydymo priemonė, pavyzdžiui, jei placenta prisitvirtinusi gimdoje per žemai. Jeigu moteris kraujuoja ir nustatomas jau nesivystantis nėštumas ar įvykęs persileidimas, tai atliekamos procedūros moters gyvybei išsaugoti bei kraujavimui sustabdyti.
Ramybė. Kadangi daugeliu atvejų persileidimą gali sukelti stresas, tai nėščiajai būtina atsipalaiduoti. Visada svarbu suteikti nėščiajai ramybę, gražią aplinką, daugiau dėmesio jai turėtų skirti ir vyras. Kartais būsimai mamytei būtina vartoti pakankamai skysčių ar lašinti juos tiesiogiai į veną lašinami, kad būtų išplautas iš organizmo streso hormonas – kortizolis.
Hormonai. Kartais pasitaiko, jog moteris jau kelintą kartą iš eilės pastojusi persileidžia tuo pačiu laiku (pavyzdžiui, 5-6 savaitę). Dažnai tokiai moteriai laiku suteikus reikiamą gydymą, ji sėkmingai išnešioja ir pagimdo kūdikį. Tokie persileidimai dažniausiai įvyksta dėl to, kad embrionas negali sėkmingai įsitvirtinti į gimdos gleivinę, mat trūksta hormono progesterono. Šį hormoną paskyrus, viskas susitvarko ir nėštumas išsaugomas. Progesteroną Lietuvoje dažniausiai skiria iki 12 kartais iki 16-tos nėštumo savaitės, nes tai vienintelis vaistas, kurį galima skirti šiuo nėštumo periodu. Vėliau jau galima skirti ir kitus medikamentus.
Gydoma infekcija. Gręsiant persileidimui visada reikia ištirti moterį dėl infekcijos, nes ji būna viena pagrindinių persileidimo priežasčių. Jeigu nėščiajai nustatoma lytinių, šlapimo, kvėpavimo takų ar kitokia infekcija, ji nedelsiant gydoma, jeigu reikia – ir leistinais nėštumo metu vartoti antibiotikais.
Magnis. Sparčiai augant vaisiui (18-22 nėštumo savaitę) būsimai mamytei reikia daug daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Šiuo laikotarpiui itin tinka magnis, kuris ne tik atpalaiduoja raumenis (o tai labai reikalinga šiame periode), bet ir pasižymi raminamuoju, šlapimą varančiu poveikiu. Jeigu nėščiosios iki šio periodo dar nebuvo pradėjusios vartoti specialiai joms skirtų maisto papildų, tai dabar būtina juos įsigyti ir gerti
Gręsiančio persileidimo požymiai
Pagrindinis ankstyvojo persileidimo požymis – nugaros ir pilvo apačios skausmas, panašus į skausmus prieš mėnesines. Gali atsirasti kraujingos išskyros.
Atminkite! Nėštumo metu mėnesinių nebūna, kiekvienas kraujavimas yra gręsiančio persileidimo požymis.
Vėlyvasis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas gali pasireikšti nugaros ar pilvo skausmais, tempimu, gimdos susitraukinėjimu, gimda dažnai pasidaro kieta it kamuolys. Kartais gali pradžioje nutekėti gemaliniai vandenys.
„Mamos žurnalas“