Visoms skaitytojoms linkime lengvo ir malonaus nėštumo, tačiau linkime ir budrumo. Kaip atpažinti pavojingas nėštumo būkles ir laiku kreiptis į gydytoją?
Kalbamės su LSMU KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadove doc. Regina Mačiulevičiene.
Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi kas 4 savaites. Ar tai ne per ilgas laiko tarpas, nėra pavojaus „pražiūrėti“ pavojingas būkles?
Mėnuo tikrai nėra per ilgas laiko tarpas, paaiškinsiu, kodėl. Per pirmąjį susitikimą su nėščia moterimi ginekologas turi papasakoti – ne gąsdindamas, bet labai aiškiai – apie visas būkles, simptomus, negalavimus, kurie gali atsirasti nėštumo metu, kad moteris žinotų, kada kreiptis jau nebelaukiant skirto kito vizito laiko. Pirmas susitikimas, kai moteris „stoja“ nėščiųjų įskaiton, turi būti išsamus, ilgas – moteriai turi būti atsakyta į visus klausimus.
Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, o tai reiškia, kad moteris yra sveika ir iki nėštumo nesirgo jokia liga, užtenka apsilankyti pas ginekologą 6–7 kartus per visą nėštumą. Nėštumo pradžioje tarpai tarp vizitų būna ilgesni, pabaigoje jie sutrumpėja.
Tokie terminai numatyti antenatalinės priežiūros protokole, priimtame SAM. 85 proc. visų nėščiųjų, pagal statistiką, yra sveikos. Tik likę 15 proc. padidėjusios rizikos nėštumų yra prižiūrimi pagal kitokią, išskirtinę, programą.
Iki 32 savaitės nėštumo eiga dažniausiai būna normali, o kai reikia atidesnės priežiūros paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais, moteris pas ginekologą lankosi kas 2–3 savaites.
Ne visos nėščiosios yra mediciniškai išprususios ir žino, ko paklausti, ne visi ginekologai yra skrupulingi…
Prieš eidama pas akušerį-ginekologą moteris turėtų pasiruošti ir susirašyti klausimus, kurie jai rūpi. Kiekviena būna skaičiusi apie nėštumą, girdėjusi iš draugių, juk šiais laikais dauguma nėštumų yra planuoti. Pirmojo apsilankymo metu gydytojas turi papasakoti moteriai apie būkles, kurios nėštumo metu gali pasitaikyti visiškai sveikoms moterims, bet yra pavojingos ir nedelsiant reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Šią informaciją reikėtų pakartoti ir kitų apsilankymų metu, nes nėščios moterys kartais būna išsiblaškiusios, užmiršta.
Kokių gali būti ūmių sveikatos pokyčių, kurie gali užklupti I, II ir III trimestrais ir kurie siunčia signalą – SOS?
Simptomas: kraujavimas
Būklė: gresiantis persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar placentos prisitvirtinimo sutrikimai
Kraujavimas nėštumo pradžioje. Normalu, jei pirmais mėnesiais moteriai kiek maudžia pilvo apačią, pykina, ji vemia, padidėja jautrumas, sumažėja kraujospūdis, kuris sukelia bendrą silpnumą ir energijos trūkumą. Dėl tokių dalykų eiti pas ginekologą nereikia.
Jei nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) atsiranda kraujingų išskyrų, nelaukiant skirto vizito laiko reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Nereikia galvoti, kad būtinai teks gultis į ligoninę. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, neverta išsigąsti, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Naktį lėkti į ligoninę nėra prasmės, nes net jei vaisius žuvo, pirmais mėnesiais medikai niekuo negalės padėti – tokie kraujavimai niekaip negydomi, nes dažniausiai tai būna persileidimai dėl embriono raidos anomalijų (kai embrionas nepilnavertiškas, organizmas stengiasi jį atmesti).
Norėčiau moteris nuraminti, kad dažniausiai, esant nežymiems kraujavimams nėštumo pradžioje, vaisius vystosi normaliai.
Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas. Jei moteris sunkiai dirbanti, jai skiriamas nedarbingumo lapelis, kad ji pabūtų namuose (kartais paaiškėja, kad nėščia moteris po 12 val. prastovi prie prekystalio ar kirpykloje). Išskirtiniai atvejai būna tada, kai moteris praeityje jau turėjo 3 ir daugiau nesivysčiusių nėštumų, kai jai nustatyta endokrininė liga ar nevaisingumas – tuomet nuo pat nėštumo pradžios moteriai skiriamas nėštumą palaikantis gydymas vaistais, o pasirodžius kraujingoms išskyroms reikėtų vykti tiesiai į stacionarą.
Jei kraujavimas, prasidėjęs iki 14 savaičių, gausesnis nei per mėnesines, ir pasirodo kraujo krešulių, iškart reikia kviestis greitąją ar parašyti namiškių nuvežti į skubios pagalbos skyrių.
Kraujavimas nuo antro trimestro. Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos. Ypač pavojinga, jei kraujavimas, net ir labai negausus, pasirodo trečią nėštumo trimestrą.
Simptomas: padidėjęs kraujospūdis, lydimas galvos skausmų
Būklė: preeklampsija
Moteris turi žinoti, kad nėštumo metu jai gali pradėti kilti kraujospūdis. Į tai būtina atkreipti dėmesį. Kaip suprasti, kad jis kyla? Jei pradėjo skaudėti galvą, moteris turi pagalvoti, ar tas galvos skausmas nėra pakilusio kraujospūdžio pasekmė.
Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Prasidėjus preeklampsijai, kyla kraujospūdis, šlapime atsiranda baltymo, tinsta kojos, rankos, veidas – sutrinka inkstų ir kepenų veikla.
Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse. Tikrai nereikia jau prieš nėštumą panikuoti ir pirktis kraujospūdžio matavimo aparato, o pastojus spaudimą matuotis 3 kartus per dieną. Įsigyti ar pasiskolinti aparatą nėščiajai siūlome tik tada, kai tariama, jog kraujospūdis gali didėti. Matydami aparato parodymus, nurodome ribas, kokiam spaudimui esant moteris turi kreiptis į medikus. Kol šlapime nėra baltymo, padidėjusio kraujospūdžio gydymas yra ambulatorinis (namuose), tik vizitai pas gydytoją padažnėja, tenka lankytis kas savaitę.
Simptomas: tinimai, pabrinkimai, svorio šuoliai
Būklė: preeklampsija
Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas – galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko. Pavojinga, kai tinimai greitai progresuoja, kai moteris pabudusi ryte pastebi, jog gerokai daugiau ištinusios kojos, rankos, veidas.
Nėščiosios pastebi, kad dabar į svorio augimą nėštumo metu nekreipiama tiek dėmesio, kaip anksčiau. Kažkada svorio kontrolė buvo labai griežta, nėščiajai nebuvo leidžiama priaugti daugiau kaip 10–12 kg. Dabar griežtų rekomendacijų nėra, tačiau reikia stengtis per nėštumą nepriauginti antsvorio, nes nutukimas labai apsunkina pačią gimdymo eigą. Nutukusiai moteriai gimdyti daug sunkiau, atlikti operaciją irgi sunkiau, daugiau pooperacinių komplikacijų (šiuo metu mūsų klinikoje atliekamas mokslinis darbas apie nutukimo ryšį su gimdymo komplikacijomis).
Jei svoris auga tolygiai, panikuoti nereikia, bet jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių – situacija pavojinga. Kad kaupiasi skysčiai, moteris pamatys ir be svarstyklių, nes dauguma skysčių kaupiasi poodyje – ant kojų, rankų, veido, pilvo sienos ir aiškiai matyti pasižiūrėjus į veidrodį (tik nedidelė dalis skysčių kaupiasi pilvo ertmėje ar net smegenyse).
Jei svarstyklės ryte rodo 2 kg didesnį svorį nei vakare, tokia situacija rimta ir į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.
Simptomas: pykinimas ir skrandžio skausmas paskutinį nėštumo trimestrą
Būklė: preeklampsija
Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas. Anksčiau preeklampsija buvo vadinama vėlyvąja toksikoze ar nėščiųjų gestoze. Trečiąjį trimestrą ginekologas turi labai aiškiai moteriai nusakyti, ir ne vieną kartą, šiuos preeklampsijos požymius. Ypač reikia stebėti ir informuoti moteris, kurioms kraujospūdis per nėštumą po truputį kyla. Patys skaudžiausi atvejai mano praktikoje, kai moterys nekreipė dėmesio į skausmą skrandžio plote, galvodamos, kad kažką ne taip užvalgė, gėrė vaistus, lipo į vonią ir šildė skrandžio plotą karštu dušu, dėjo šiltą pūslę. Tokios moterys į ligoninę atvažiuodavo itin sunkios būklės, o kartais – jau po namuose įvykusio eklampsijos priepuolio, kai dėl pakilusio spaudimo sutrinka sąmonė ir atsiranda traukulių.
Preeklampsijos požymiai, kai reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Galvos skausmas.
Mirgėjimas akyse.
Skausmas skrandžio ir kepenų plote.
Pakilęs kraujospūdis.
Akivaizdūs tinimai.
Simptomas: gimdos susitraukimai
Būklė: gresiantis persileidimas ar priešlaikinis gimdymas
Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jos jaučia, kad gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas. Jei taip nutinka po sunkesnio fizinio krūvio, įtemptos darbo dienos, o grįžus namo ir ramiai pagulėjus praeina, tai normalu, tokia būklė nepavojinga. Jei ir pailsėjus susitraukimai lieka skausmingi, dažnėja, stiprėja, jei dar pasirodo rusvų ar kraujingų išskyrų, tada į ligoninę reikia važiuoti nedelsiant – tai yra gresiančio priešlaikinio gimdymo arba persileidimo požymiai.
Gimda yra raumuo, o raumuo turi savybę susitraukinėti. Per parą 10–15 neskausmingų gimdos susitraukimų yra norma.
Aišku, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu – gydytojas ultragarsu patikrins gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiomenų būklę. Jei kaklelis yra pakankamo ilgio, būklė nepavojinga, tai reikia vertinti kaip normalią nėštumo eigą. Jokio gydymo nereikia, magnio irgi nereikia (magnį nėštumo metu reikia gerti tada, kai jo trūksta – kamuoja mėšlungis, skauda dubens kaulus). Gimdos susitraukimams slopint magnis neskiriamas, apie tai daug kalbame ir rašome, tačiau ta informacija kažkaip prasprūsta. Kai kurių autorių duomenimis, net homeopatinis preparatas, skiriamas nuo gimdos susitraukinėjimų, gali būti žalingas, o moterys šį preparatą geria kaip vitaminus.
Simptomas: susilpnėję vaisiaus judesiai
Būklė: gresiantis priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus žūtis
Moterims rekomenduojame skaičiuoti vaisiaus judesius, tačiau ne anksčiau kaip nuo 34–36 nėštumo savaičių. Iki tol pakanka tiesiog savistabos – vakare pagalvoti, kaip vaikutis judėjo, ar judesius jaučiau? To užtenka. Jei nėštumo eiga normali, tikrai nereikia įsibaiminus 3 kartus per dieną po valandą laiko skirti judesiams skaičiuoti ir judinti vaikelį. Juk vaisius turi miego ir ramybės periodus. Buvo atliktas išsamus tyrimas – stebėta 38 000 mažos rizikos nėščiųjų įvairiose šalyse.
Tyrimo rezultatai parodė, kad ir tų moterų, kurios skaičiavo vaisiaus judesius, ir tų, kurios neskaičiavo, gimdymo ir naujagimių sveikatos rezultatai nesiskyrė. Jei judesiai dingsta dėl to, kad vaisiui nutiko kokia nors bėda, moteris tai pajaučia po laiko – kai ta bėda jau nutiko. Yra kitų požymių, kurie rodo, kad vaisiaus būklė blogėja – vaisiaus širdies tonų registravimas, vaisiaus kraujotakos tyrimas, gimdos kraujotakos tyrimas, kuris parodo placentos būklę ir t.t. Tai objektyvūs tyrimai, kuriais galime įvertinti situaciją, kai įtariame, kad vaisiui gresia pavojus. Nereikia nuolat bijoti ir nepajutus judesių kelias valandas pulti į paniką.
Vaisiaus judesių skaičiavimas nuo 34–36 savaitės rekomenduojamas dėl to, kad moteris įprastų prie vaisiaus ritmo, pavyzdžiui, suvoktų, kad vaisius daugiau aktyvus vakare arba net naktį. Moteris gana greitai pajunta tuos vaisiaus aktyvumo etapus ir tada gali pastebėti, jei judesių gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni. Apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui, tada šis atliks vaisiaus kardiotokogramą. Judesiams skaičiuoti reikėtų pasirikti tą paros laiką, kai vaisius būna aktyvus, skirti ramų pusvalandį, per jį nesiblaškyti, nežiūrėti TV, neskaityti knygos, o ramiai pagulėti.
Jei per 30 min. pajuntami 5 judesiai, to visiškai pakanka.
Esant normaliam nėštumui, daug tyrimų ultragarsu neatliekama, pagal SAM protokolą, pakanka dviejų, todėl kiekvienai nėščiajai šie mano aukščiau išvardinti tyrimai neatliekami vien smalsumui patenkinti. Ar reikia juos atlikti, padiktuoja daugybė kitų dalykų – bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, kraujospūdis, moteris savijauta, o svarbiausia – gimdos dugno augimas. Kiekvieno apsilankymo metu po 22 savaitės moteriai turi būti matuojamas gimdos dugnas ir stebima, ar jis auga pakankamai, tolygiai. Namie gimdos dugno aukščio matuotis savamoksliškai tikrai nereikia, nebus tikslu.
Simptomas: silpnumas, nuovargis
Būklė: mažakraujystė
Vaisius pasiima iš mamos tiek maisto medžiagų, kiek jam reikia, tad nėra jokio ryšio tarp mamos mažakraujystės ir vaisiaus mažakraujystės. Jei nėštumo eiga normali, moters mityba visavertiška, ji nėra vegetarė, trečiasis trimestras nesutampa su žiema, ankstyvu pavasariu, moters kraujas neturėtų labai nusilpti. Trečiąjį nėštumo trimestrą moteriai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoglobino kiekį. Jei jis per žemas, gydytojas skirs pakartotinį kraujo tyrimą, atkreips dėmesį į tas nėščiasias, kurioms ir nėštumo pradžioje hemoglobino kiekis buvo žemesnis (vadinasi, ji linkusi į mažakraujystę). Kita vertus, mažakraujystę moteris ir pati greitai pajunta – tampa mieguista, apima bendras silpnumas, greitas nuovargis.
Požymis, į kurį moterys turi atkreipti dėmesį – dažnas širdies plakimas, tai vienas iš pagrindinių simptomų, kai organizmui trūksta kalio ar geležies. Tuomet įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai, ir padažnėja širdies susitraukimai, pulsas. Apie tai reikia pasakyti gydytojui, jis skirs hemoglobino ar feritino kiekio (geležies atsargų) kraujo tyrimą. Jei feritino mažai, skiriama profilaktinės geležies dozė.
Simptomas: nugaros skausmas
Būklė: inkstų uždegimas
Kartais visiškai sveikai, iki tol neturėjusiai jokių inkstų ligų moteriai gali prasidėti inkstų uždegimas, nes augant gimdai pablogėja šlapimo nutekėjimas iš inkstų, ir susidaro sąlygos atsirasti uždegiminėms komplikacijoms. Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Tai būtent ta situacija, kai nereikia laukti ryto, nes per naktį liga gali progresuoti, gali atsirasti net sepsis.
Simptomas: niežėjimas
Būklė: nėščiųjų cholestazė
Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje moterims asocijuojasi su alergija, nėštumo dermatoze (žinoma, tokių dalykų irgi pasitaiko), bet negalima užmiršti ir labai rimtos būklės – nėščiųjų cholestazės, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis – jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia. Moteriai ištiriamas kepenų fermentų kiekis kraujyje ir skiriamas vaistas, kuris sujungia fermentus ir nėštumo metu yra saugus. Kantresnės moterys dėl niežulio nesiskundžia, gydytojo neinformuoja, kasosi, tepasi kremais, antialerginiais tepalais, o kepenų būklė tuo metu tik blogėja.
Nėščiosios priežiūra, kai nėštumas normalus:
Pirmasis apsilankymas – kuo anksčiau I trimestrą.
13–28 nėštumo savaitėmis – 2 apsilankymai.
29– 41 nėštumo savaitėmis – 2–3 apsilankymai.
42 savaitę siunčiama į gimdymo stacionarą.
APŽIŪROS
Per pirmąjį apsilankymą: medicininė anamnezė; akušerinė anamnezė; ginekologinė apžiūra.
Per kiekvieną apsilankymą: arterinio kraujo spaudimo matavimas; nuo 20 nėštumo savaitės – gimdos dugno aukščio matavimas, vaisiaus širdies susitraukimų nustatymas; nuo 36 savaitės – vaisiaus padėties nustatymas.
Ultragarso tyrimas – 16–20 nėštumo savaitėmis.
Klinikinis kraujo tyrimas (Hb, Leu, T, Ht) – per pirmąjį apsilankymą ir 32–36 nėštumo savaitėmis.
Šlapimo tyrimas (baltymas, gliukozė, leukocitai) – per kiekvieną apsilankymą.
Kraujo grupė ir Rh faktorius, netiesioginė Kumbso reakcija, jei moteris Rh (–), o partneris yra Rh (+) – per pirmąjį apsilankymą, kartojama 28 nėštumo savaitę.
Serologiniai kraujo tyrimai: sifilio tyrimas (per pirmąjį apsilankymą, kartojama 32–34 nėštumo savaitę); ŽIV tyrimas (rizikos grupės moterims per pirmąjį apsilankymą).
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Sveiki. Pagal skaičiavimus man 6 savaites. Kada jau registruotis pas ginekologą akuseri?