Pirmus tris mėnesius nėščios moterys bijo persileidimo, o paskutinius tris – priešlaikinio gimdymo. Dėl ko kartais vaikučiai nenori išbūti mamos pilvelyje 40 savaičių?
Doc. Meilė Minkauskienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinių gimdymų ir infekcijos akušerijoje sektoriaus vadovė
Pakomentuokite sąvokas – persileidimas ir priešlaikinis gimdymas?
Priešlaikinis gimdymas – kai nėštumas nutrūksta po 22 savaičių ir iki 37 savaitės pabaigos (36 sav.+ 6 d.), o vaisiaus svoris būna didesnis nei 500 g. Jei nėštumas nutrūksta iki 22 nėštumo savaičių, tai vadinama persileidimu. Tokia riba Pasaulio sveikatos organizacijos pasirinkta neatsitiktinai – 22 savaičių ir 500 g vaisius turi galimybę išgyventi, tik ji daugiau teorinė. Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, išgyvena po 24 savaičių gimę naujagimiai.
Lietuvoje 2010 m. išgyveno 58 proc. naujagimių, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1000 g, ir 94 proc. naujagimių, kurie gimę svėrė nuo 1000 iki 1500 g. Tai tikrai džiuginantys rezultatai! Kauno klinikose 2010 m. gimė 42 naujagimiai, kurių gimimo svoris buvo mažesnis nei 1000 g, Lietuvoje – 73. Pernai gydėme 62 tokio paties mažiausio gimimo svorio grupės vaikelius. Labai puiku, jog Lietuvoje kaip ir pasaulyje, pavyko priešlaikinius gimdymus sutelkti perinataliniuose centruose. Įrodyta, jog svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus, nuolat gydančius tokius mažus pacientus. Jei į perinatalinį centrą tenka pervežti jau gimusį labai mažo svorio neišnešiotą naujagimį, tai gerokai sumažina jo šansą augti sveikam. Pagalba ir gydymas pirmosiomis valandomis po gimimo jam patys svarbiausi.
Kita neišnešiotų naujagimių problema – jau augančių vaikučių įvairios neurologinės, regėjimo, klausos, psichinės, motorinės problemos.
Pakanka pasakyti, jog neišnešiotiems vaikams cerebrinis paralyžius pasitaiko 10 kartų dažniau nei išnešiotiems, o 40-60 proc. neišnešiotukų reikalingas specialus papildomas lavinimas.
Prieš laiką Lietuvoje (palyginus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis) gimdo nedaug moterų – apie 5 proc., tačiau ir mūsų šalyje, kaip ir kitur, tokių gimdymų daugėja, nes daugėja daugiavaisių nėštumų dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, gimdo vis vyresnio amžiaus moterys, kurios dažniau serga įvairiomis ligomis, joms dažniau pasitaiko nėštumo komplikacijų ar jos dažniau būna praeityje patyrusios gimdos kaklelio operacijų.
Kokie persileidimo, o kokie priešlaikinio gimdymo požymiai?
Jie nesiskiria. Beveik kiekviena besilaukianti moteris per 9 nėštumo mėnesius jaučia nugaros, pilvo skausmus, nereguliarius gimdos susitraukimus. Dažniausiai tai nėra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymiai. Augant gimdai, tempiasi jos raiščiai; keičiasi stuburo padėtis; ruošdamasis artėjančiam gimdymui ir veikiamas nėštumo hormonų plečiasi dubuo ir šiek tiek ima skirtis visi jo sąnariai. Šie pojūčiai, nors ir vargina nėščiąją, nėra pavojingi. Tikrieji priešlaikinio gimdymo požymiai yra kraujingos išskyros, reguliarūs gimdos susitraukimai (kurie kartojasi dažniau nei kas 10 minučių) ir jau tik gydytojo nustatyti gimdos kaklelio pakitimai.
Todėl šiais laikais, norėdamas įvertinti priešlaikinio gimdymo riziką, akušeris ginekologas matuoja ir vertina gimdos kaklelį ultragarso davikliu pro makštį. Gimdos kaklelio pro makštį pirštais dabar niekas nebetiria. Tai nesaugus ir netikslus būdas. Bandymas kaklelį išmatuoti pro pilvą įprastinio ultragarso tyrimo metu yra netikslus, todėl norėdamas nuraminti nėščiąją, gydytojas renkasi kaklelio matavimą ultragarsu pro makštį. Jei gimdos kaklelis ilgesnis nei 3 cm, jis gali drąsiai pasakyti, jog priešlaikinio gimdymo galimybė yra vos 1-3 proc., ir jokio gulėjimo ligoninėje ar vaistų nereikia!
Kokios dažniausios priešlaikinio gimdymo priežastys?
Nors pastaraisiais metais labai daug mokslinių tyrimų atliekama bandant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, jos dažnai lieka neaiškios. Prieš laiką gimsta didžioji dalis dvynukų ar trynukų, vaisių, sergančių chromosominėmis ligomis ar turinčių vystymosi ydų. Priešlaikinis gimdymas dažnai neišvengiamas, jei prasideda kraujavimas dėl placentos atšokimo ar pirmeigos, nėščiajai vystosi preeklampsija (kyla kraujo spaudimas ir pakenkiami inkstai), sulėtėja vaisiaus augimas. Vis dėlto 60 proc. atvejų tokių aiškių priešlaikinio gimdymo priežasčių nustatyti nepavyksta. Galvojama apie genetines priežastis, nes pastebėta, jog moterys, kurios praeityje gimdė prieš laiką, neišnešiotus naujagimius gimdo gerokai dažniau. Įtakos turi ir gyvenimo būdas. Priešlaikinio gimimo „stimuliatoriais“ tampa stresas, rūkymas, alkoholis, nepakankama mityba. Pati svarbiausia priežastis, kuri, manoma, kad sukelia apie 40-60 proc. priešlaikinių gimdymų, yra infekcija. Dažniausiai tai jokių simptomų nesukeliantys mikrobai, gyvenantys moters lytiniuose ar šlapimo takuose, rečiau – vadinamoji sisteminė, t.y. viso organizmo, infekcija (ŽIV, sifilis, listeriozė, toksoplazmozė, citomegalo virusinė infekcija, gripas).
Ar visais atvejais stengiamasi sustabdyti priešlaikinį gimdymą?
Pastaraisiais metais smarkiai keitėsi gydytojų požiūris šiuo klausimu. Dar prieš dešimtmetį nėščiosios, kurias vargindavo įvairūs skausmai ar gimdos susitraukimai, ištisas savaites ir mėnesius praleisdavo ligoninėje, kur joms kasdien buvo skiriamos įvairios (dažniausiai – magnio sulfato ar net etilo alkoholio) infuzijos, griežtas lovos režimas. Dabar elgiamasi kitaip. Pastebėta, jog griežtas lovos režimas, deja, nepadeda išnešioti vaikelio. Ilgai gulint didėja trombozės rizika, blogėja dubens ir gimdos kraujotaka ir, aišku, moterį apima depresija… O priešlaikinio gimdymo tikimybė nesumažėja! Todėl dabar nebesiūlome „neišlipti iš lovos“, ir, tik esant tikrai priešlaikinio gimdymo grėsmei, tiesiog vadovaudamiesi sveiku protu rekomenduojame sumažinti darbų skaičių, nekeliauti, nesportuoti, o skirti papildomo laiko poilsiui ir miegui, ramybei. Kai nerandame objektyvių priešlaikinio gimdymo požymių, o nėščioji skundžiasi įvairiais skausmais, gydymo iš viso vengiame.
Kitas svarbus mokslinių tyrimų rezultatas – magnio sulfatas neturi jokio gimdos susitraukimus slopinančio poveikio. Ar skyrus jį, ar vadinamąjį placebą, prieš laiką pagimdo vienoda dalis moterų. Atsirado naujesnių ir veiksmingesnių bei saugesnių vaisiui medikamentų, kurie efektyviai sustabdo sąrėmius vienai-trims dienoms, bet po to jų veiksmingumas sumažėja, ir po 7 dienų pagimdo tiek pat nėščiųjų, kiek pagimdytų ir neskyrus jokių medikamentų…
Kodėl taip yra? Stipriausi šios srities mokslininkai ir gydytojai teigia, jog tikrasis priešlaikinis gimdymas prasideda tada, kai vaisius suserga, ir dažniausiai gimimas jam yra geresnė išeitis, nei tolesnis dirbtinis nėštumo tęsimas ir buvimas jau nebesaugioje jam gimdos aplinkoje: galbūt ten yra išplitusi infekcija, jam trūksta maisto dėl placentos kraujotakos sutrikimų ar kitų priežasčių.
Kodėl tada skiriami šie naujesni gimdos susitraukimus slopinantys vaistai?
Jie būtini, kai jau prasidėję sąrėmiai, ir nėštumas mažesnis nei 34 savaitės, kad padėtų „nudirbti“ du svarbius darbus. Vienas jų – pervežti nėščiąją į tą akušerinį stacionarą, kuriame neišnešiotam naujagimiui gimti saugu. Nėščiąją vežti daug saugiau, nei neišnešiotą vaikelį… Kitas darbas – spėti skirti vaistus (gliukokortikoidus), kurie per kelias paras padeda subręsti vaisiaus plaučiams. Juos skyrus iki gimimo, ne tik gerokai padidėja neišnešioto naujagimio kvėpavimo galimybės, bet jiems rečiau kraujuoja į smegenis (o tai reiškia geresnes neurologinio vystymosi galimybes), rečiau būna enterokolitas ir sepsis po gimimo. Šie vaistai labai svarbūs ir reikalingi vaisiui prieš gimimą, todėl, kol jie skiriami, ir tenka slopinti gimdos susitraukimus.
Kadangi dažniausia priešlaikinio gimdymo priežastis – infekcija, anksčiau bandyta jį stabdyti skiriant antibiotikų. Pastaraisiais metais to atsisakyta, nes pastebėta, jog kol nėra nutekėję vaisiaus vandenys, antibiotikai tik užmaskuoja infekciją, o sergančio vaisiaus neišgydo, neapsaugo jo nei nuo priešlaikinio gimimo, nei nuo infekcinių komplikacijų po gimimo, bet sutrikdo normalią jo žarnyno mikroflorą. Mamos šlapimo ir makšties ar viso organizmo infekcija gydoma iki nėštumo ar jo pradžioje, o prasidėjus priešlaikiniam gimdymui antibiotikų skiriama, tik kai karščiuoja pati nėščioji.
Lietuvoje labai populiaru priešlaikinio gimdymo, persileidimo profilaktikai ar gydymui vartoti geriamuosius magnio preparatus. Su jais ir placebo preparatais atlikti didžiuliai tarptautiniai tyrimai įrodė, jog jokio teigiamo poveikio nėštumo eigai jie neturi. Tyrimai parodė, kad net ir mėšlungį jie gydo ne veiksmingiau nei placebas. Išgertas magnis sėkmingai pašalinamas pro inkstus… Todėl tais atvejais, kai nėščiosios mityba nepilnavertė ar praėjusių nėštumų metu jai gimė mažo svorio vaikeliai, vertėtų rinktis polivitaminų, o ne magnio preparatus.
Ar vienas nėštumas, kai grėsė priešlaikinis gimdymas, yra signalas, kad ir kitą kartą taip bus?
Gresiantis priešlaikinis gimdymas nėra rizikos veiksnys kitų nėštumų metu, jei moteris pagimdė išnešiotą naujagimį. Bet priešlaikiniai gimdymai, ypač ankstyvieji, linkę kartotis. Prieš laiką pagimdžius vieną kartą, kito nėštumo metu prieš laiką gimdo 15 proc. moterų, po patirtų dviejų priešlaikinių gimdymų ši rizika išauga iki 30 proc., o po trijų – iki 45 proc. Tokios nėščiosios nėštumo pradžioje papildomai tiriamos ir gydomos dėl infekcijos, kartais joms užsiuvamas gimdos kaklelis, ir, aišku, joms ypač svarbu nėštumo metu rinktis ramų ir sveiką gyvenimo būdą.
Kiek laiko stengiamasi sulaikyti gimdymą, kad subręstų vaisiaus plaučiai?
Kaip jau minėjau, vaisiaus plaučiai brandinami iki 34 savaitės, vėliau juos „subrandina“ pats vaisiaus gimimas natūraliais motinos takais. Tai labai svarbi patirtis mažam žmogučiui.
Pastaraisiais metais pradėta brandinti plaučius net iki 37-38 savaičių vaisiams, gimstantiems cezario pjūvio būdu. Pastebėta, jog šie net ir išnešioti vaikeliai kartais nenori savarankiškai kvėpuoti, tenka juos gydyti intensyvios terapijos skyriuose, nes gimimas operuojant jų neparuošia savarankiškam gyvenimui. Tai patvirtina, kaip svarbu vaikučiui gimti kuo natūralesniu būdu.
Kodėl sakoma, kad geriau gimti 7 mėnesių nei 8? Čia liaudies prietaras, bet gal jis turi tiesos?
Tai tik liaudies prietaras, neturintis jokio medicininio pagrindo. Vaisius motinos įsčiose auga ir bręsta kiekvieną dieną, todėl kuo ilgiau iki savo brandumo pavyksta jam augti mamos gimdoje, tuo mažiau gydyti ir slaugyti jį tenka po gimimo. Daugumai naujagimių, gimusių aštuonių mėnesių, jokio gydymo ir neprireikia, jiems pakanka šilumos, papildomo stebėjimo ir slaugymo.
Papasakokite apie surfaktantą.
Apie surfaktantą reikėtų klausti gydytojų neonatologų. Jie šį brangų preparatą naudoja tais atvejais, kai vaikučio plaučiai nesubrendę, juose dar nėra natūraliai pasigaminusio surfaktanto, tad plaučiai bliūkšta, ir vaikutis negali savarankiškai kvėpuoti. Tada natūralus ar sintetinis preparatas supilamas į naujagimio kvėpavimo takus ir, patekęs į plaučių alveoles, jas savotiškai „sutepa“ bei neleidžia joms subliukšti.
Ar priešlaikinis gimdymas kenkia mamai?
Pats priešlaikinis gimdymas mamai nekenksmingas. Dažnai jis net lengvesnis nei savalaikis, nes tenka išstumti kur kas mažesnį vaikelį, tad jos neišvargina. Problema ta, kad dažnai priešlaikinis gimdymas prasideda ar sukeliamas dėl mamos ligos – kraujavimo dėl atšokusios placentos, infekcijos, dėl kurios nėščioji karščiuoja, preeklampsijos, dėl kurios nėščiąją vargina aukštas kraujospūdis. Šios priešlaikinio gimdymo ligos ir tampa priežastimi, dėl kurios priešlaikinis gimdymas dažnai būna sunkus ar net ir grėsmingas pačios gimdyvės sveikatai. O po tokio gimdymo tenka ilgai ir kantriai auginti mažą vaikelį, kol jis pasiveja savo bendraamžius svoriu ir sugebėjimais.
Mūsų Akušerijos ir ginekologijos klinika ką tik paminėjo savo gyvavimo 90 metų sukaktį. Nebeįmanoma suskaičiuoti, kiek čia gimusių neišnešiotų naujagimių užaugo ir paseno… Keitėsi gydymo metodikos ir galimybės, požiūris į neišnešiotukus. Susikūrė ir tapo atskira bei ypač svarbi Neonatologijos klinika. Visada žinojome ir kasdien įsitikiname – labai svarbūs visų, kurie slaugo, gydo ir liečia mažuosius pacientus, nuoširdus rūpestis ir žinios, o mamos meilė ir tikėjimas daro stebuklus…
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
