Pasaulyje vykdomas tyrimas „Babies Born Better“, kurio tikslas – ištirti moterų gimdymo patirtis.
Kalbinau šio tyrimo koordinatorę profesorę Soo Downe iš Didžiosios Britanijos ir Lietuvos atstovę psichologę doc. dr. Giedrę Širvinskienę iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Kodėl moters gimdymo patirtis yra svarbi? Kodėl neužtenka to, kad „mama ir vaikas yra sveikas“? Ką šis tyrimas kalba apie Lietuvos moteris?
Kuo Jus asmeniškai patraukė gimdymai, prenatalinė psichologija?
Soo: Baigiau akušerijos studijas, po kurių nusprendžiau studijuoti anglų kalbą ir literatūrą. Bet mokslai baigėsi, ir nebežinojau ką toliau daryti su savo gyvenimu. Akušerijos nebuvo mano planuose.
Tačiau taip susiklostė, kad nukeliavau į Pietų Afriką ir patekau į misijos centrą, kuriame vienuolės teikė vietinėms moterims pagalbą nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Buvau sužavėta ten gimdančių moterų stiprybe ir grožiu. Tai buvo ramu, stipru, apsupta švelnia priežiūra ir palaikymu. Ten vyko kažkas nepaprasto. Tada supratau, kad jei mes sugebėsime pasiekti, kad kuo daugiau besilaukiančių moterų patirtų tokį gimdymą, mūsų pasaulis pasikeis. Tarsi susijungė mano akušerijos mokslai ir noras tyrinėti pasaulį. Grįžusi į tėvynę pradėjau tyrimus šioje srityje.
Giedrė: Prenataline psichologija domiuosi jau maždaug 17 metų. Gilintis į šią sritį paskatino mano pačios motinystės patirtis, o vėliau tai tapo ir svarbia profesinės veiklos sritimi. Laikotarpis nuo kūdikio pradėjimo iki jo gimimo yra ypatingas tiek vaikui, tiek ir mamai. Šios srities žinios sparčiai keičiasi ir plečiasi. Dar prieš maždaug 60 metų tarp mokslininkų vyravo įsitikinimas, kad tik gimęs vaikas nieko nemato ir negirdi, patiria tik šnypščiančią ir ūžiančią miglą. Tuo tarpu dabar vykdoma vis daugiau įspūdingų tyrimų, leidžiančių daug sužinoti apie dar negimusio vaiko raidą, jutimus, patirtį, kaip jie reaguoja į įvairius garsus, šviesos spindulius ir kita.
Stebima, kad kūdikiai reaguoja į dar iki gimimo girdėtą muziką, mamos sekamas pasakas – vadinasi, atpažįsta ir prisimena tuos garsus. Dėl šiuolaikinių technologijų galima stebėti vaisiaus veido išraišką – užfiksuoti besišypsantys, pikti, liūdni, neutralūs dar negimusių vaikų veidai. Tokie duomenys verčia keisti požiūrį į vaiko raidą bei nėštumą, gimdymą. Vaiko raida nevyksta izoliuotai – mamos elgesys, išgyvenimai, patirtys daro tam didelę įtaką. Mokslininkai neabejoja tuo, kad motinos emocinė būsena nėštumo metu daro įtaką vaiko raidai, o tai, ką vaikas patiria dar iki gimimo, turi atgarsį jo tolimesnėje raidoje. Kita vertus, mamos emocijoms nėštumo metu stiprų poveikį daro artimiausi žmonės – vaiko tėvas, kiti aplinkiniai, o taip pat ir platesnė aplinka bei įvykiai. Taig, labai įdomu gilintis į šią sritį.
Soo, kaip kilo mintis būtent šiam tyrimui?
Šios apklausos idėja gimė grupei tyrėjų ir gimdymo pagalbos teikėjų, kurie visi dirba kaip ES finansuojamo COST tinklo dalis, kilo, nes norėjome sužinoti, kur yra geriausios vietos Europoje susilaukti kūdikio, remiantis moterų požiūriu ir patirtimi. Tada norėjome nuvykti į vietas, kurias daugelis įvertino gerai, kad išsiaiškintume, kas ten daroma, kad galėtume rekomenduoti tai, kas veikia, taisyklių kūrėjams, paslaugų teikėjams ir vartotojams kitose gimdymo pagalbos vietose toje pačioje ir kitose šalyse.
Dabar turime daugiau nei 50 000 atsiliepimų iš moterų 22 kalbomis iš 66 šalių, tad aiškinsimės, kur geriausia susilaukti kūdikio. Tyrimas tęsiamas, tad dar daugiau moterų gali atsiliepti.
Giedre, kaip Lietuva tapo dalimi šio projekto?
Tyrimas „Babies Born Better“ vykdomas kaip dviejų tarptautinių ES mokslininkų bendradarbiavimo programų COST dalis. Šios dvi programos vienija daugiau kaip 100 mokslininkų, besidominčių gimdymo srities tyrimais. Į pirmąją programą įsitraukti mane pakvietė gydytoja dr. Eglė Markūnienė, kuri buvo atstovė Lietuvai, šiuo metu esu antrosios programos Lietuvos atstovė valdymo komitete bei tyrimo „Babies Born Better“ koordinatorė Lietuvoje. Taigi tyrimas buvo pradėtas vykdyti ir Lietuvoje. Projektu siekiama išsiaiškinti gerąsias gimdymo priežiūros praktikas ir ieškoti būdų, kaip optimizuoti motinos ir vaiko sveikatos priežiūrą įvairiose šalyse.
Giedre, ar yra kokių nors preliminarių tyrimo rezultatų? Kuo mūsų šalies moterų patirtys skiriasi? Kokios stipriosios ir kokios silpnosios priežiūros pusės?
Pirmoji šio tyrimo versija buvo vykdoma 2014–2015 m., o 2018 metų kovo mėnesį internete buvo atidaryta antroji apklausa.
Šiuo metu analizuojame pirmojo tyrimo duomenis ir jau turime preliminarius rezultatus, nors palyginimų tarp šalių – kol kas dar ne. Analizavome moterų atsakymus į klausimus apie tai, kokius tris geriausius dalykus iš joms suteiktos gimdymo priežiūros jos įvardintų ir kokius tris dalykus jos būtų norėjusios pakeisti.
Kas būtent buvo tie dalykai, kuriuos moterys vertino kaip teigiamus? Moterims buvo svarbi gydytojų kompetencija, sėkminga gimdymo baigtis, taip pat – gimdymo aplinka, patalpos, infrastruktūra. Moterys minėjo personalo asmenines savybes, personalo prieinamumą, skirtą laiką ir dėmesį, moters pasitikėjimo savimi gimdymo metu skatinimą, informacijos suteikimą.
Vertino tokias personalo asmenines savybes, kaip ramybė, malonus elgesys, geri bendravimo gebėjimai, rūpestingumas, gebėjimas palaikyti moterį psichologiškai, pagarbą, rodomą gimdyvei ir naujagimiui, jų poreikių paisymą gimdymo metu, galimybę būti su naujagimiu puoselėjant ryšio formavimąsi. Štai keletas moterų atsakymų pavyzdžių: „kūdikis iškart buvo paguldytas man ant krūtinės ir manęs atsiklausus paimtas pasverti tik po penkių valandų“, personalas „paklausė, kaip norėčiau gimdyti, ir priėmė mano pasirinkimą“, „patogiai įrengta gimdykla, padedanti sumažinti ligoninės, kaip pastato, keliamą stresą“, „privatumas – galėjome būti tik su vyru, kai reikėjo, ramiai užeidavo akušerė“.
Rašydamos apie tai, ką būtų norėjusios pakeisti joms suteiktoje gimdymo priežiūroje, ypač dažnai moterys minėjo dalykus, susijusius su įgalinimu, tai yra, didesne autonomija, galimybe pasirinkti, jaustis įtrauktai į sprendimų priėmimą, didesniu atsižvelgimu į jos emocinius poreikius. Moterys būtų norėjusios rinktis joms patogią gimdymo padėtį, sulaukti informacijos apie planuojamas jai ar vaikui atlikti procedūras, didesnio įsiklausymo į jų žodžius. Išsakė norą, kad personalas leistų netrikdomai pažindyti naujagimį ir, jei įmanoma, atidėtų neskubias procedūras, pavyzdžiui, naujagimio svėrimą ir matavimą, pleistrų po epidurinės nejautros nuklijavimą ir panašias.
Ką šis tyrimas atneš Lietuvai?
Giedrė: Šiuo tyrimu norima išgirsti viso pasaulio moterų balsą apie tai, kas joms svarbu gimdymo metu, ir ieškoti galimybių, kad jų nuomonės, patirtys taptų realiu motinystės priežiūros sistemų tobulinimo kriterijumi. Dar 2000-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi, kad, siekiant užtikrinti optimalią sveikatos priežiūrą, būtina įvertinti sveikatos priežiūros gavėjų lūkesčius ir nuomonę. Vadinasi, šiandienos sveikatos priežiūros sistemoms nebeužtenka apsiriboti objektyviais priežiūros vertinimo kriterijais (tarkime, mirtingumo rodikliais), bet neišvengiamai svarbu atsižvelgti ir į subjektyvius žmonių patyrimus.
Šiuo metu pastebime didelį Lietuvos moterų dalyvavimo šiose apklausoje aktyvumą – per pirmus du mėnesius, kai buvo atidaryta internetinė apklausos sistema, savo nuomonę jau išsakė per 650 moterų. Manau, tai ženklas, kaip moterims svarbu kalbėti apie gimdymo ir suteiktos gimdymo priežiūros patirtis, išsakyti savo nuomonę ir kad į tai būtų atsižvelgiama.
Moterų atsakymuose dažnai įrašyta ta pati žinutė – jos išsako norą, kad būtų daugiau atsižvelgiama į jų nuomonę ir psichologinius poreikius gimdymo metu. Toks tyrimas gali prisidėti prie to, kad sveikatos priežiūros specialistai ir sprendimus priimantys asmenys irgi geriau išgirstų ir atsižvelgtų į moterų, kaip motinystės priežiūros gavėjų, nuomonę.
Tyrimas suteiks galimybę pamatyti Lietuvoje gimdžiusių moterų patirtis kitų šalių moterų atsiliepimų kontekste. Bus siekiama atskleisti gerąsias praktikas ir skatinti jų plėtrą motinystės priežiūros sistemose įvairiose šalyse. Gal išaiškės tam tikrų teigiamų praktikų pavyzdžių Lietuvoje, o gal pamatysime, kur būtų svarbu tobulėti. Svarbu suprasti, kad teigiamos gimdymo patirtys gali prisidėti prie geresnės moterų psichologinės gerovės, pasitikėjimo savimi, sėkmingesnės motinystės ir net didesnio gimstamumo, nes moksliniai tyrimai rodo, kad po neigiamų gimdymo patirčių poros linkusios atidėti kito vaiko gimimą, o kartais ir visai nebesiryžta turėti daugiau vaikų. Gimdymas nėra vien fiziologinis procesas, tai – kartu ir psichologinis įvykis. Gimdymo baimė, įtampa gali būti priežastis to, kad vėliau prireiks medicininio įsikišimo, kuris, jei nereikalingas, taip pat gali turėti savo pasekmių. Apie gimdymą nebegalime kalbėti vien medicininių procedūrų kontekste, tai yra vaiko, mamos ir visos šeimos gyvenimo įvykis. Ir įsiklausyti į jų poreikius, nuomonę – be galo svarbu.
Dalyvauti apklausoje lietuvių kalba galima čia: https://www.surveymonkey.co.uk/r/BBBLithuanian
Sigita Valevičienė
„Mamos žurnalas“
