Pirmiausia – Rimos istorija
Trumpai papasakosiu savo istoriją. Su vyru vaikiuką pradėjome planuoti iškart po vestuvių. Netrukus testas parodė dvi juosteles. Bet tepliojo. Susiradau informacijos, kad reikia pasidaryti HCG tyrimą, kuris parodė nedidelį 2 savaičių nėštumą. Tačiau tepliojimas gausėjo, o po savaitės HCG nėštumo neberodė.
Planavome vaikelį toliau – kad kažkas man negerai, nekilo net minties. Praėjo dar metai.
Nėštumai lyg kabindavosi – mėnesinės pavėluodavo, darydavausi tesus, rodydavo lyg teigiamus, bet po poros valandų ar pusdienio pasidėdavo mėnesinės.
Ir štai – lapkritis. Testas teigiamas, bet vėl pakraujavimai, patepliojimai. Buvo savaitgalis, neturėjau kur kreiptis, tad paskambinau į privačią kliniką. Mane apžiūrėjo – gleivinė lyg padidėjusi, bet nėštumas gali būti labai mažas, ir jo dar nematyti.
Pasidarau vėl tą HCG, parodė, kad nėštumas yra, bet labai mažytis. Laukiau toliau – taip pratepliojo iki pat gruodžio mėnesio, tada pasirodė tikro kraujo. Vėl stresas. Išsikviečiau greitąją ir išvažiavau į ligoninę. Echoskopija parodė, kad gleivinė labai išvešėjusi, o nėštumo nematyti. Skyrė vaistų.
Po kelių dienų išleido namo, vėl kartojau tą nelemtą HCG – tai kilo, tai krito tie skaičiukai, tai kilo, tai krito. Be to, visą laiką skaudėjo pilvo apačią.
Kalėdų rytą vėl išsikviečiau greitąją, nes skausmai darėsi vos pakeliami. Vakare pradėjau stipriau kraujuoti. Man abrazijos nedarė, nes, pasak gydytojų, tai buvo ne kraujoplūdis, o tik „gausesnis kraujavimas“. Apžiūra ultragarsu patvirtino, kad nėštumas buvo, bet nutrūko.
Kadangi gydytojai žinojo, kad tai ne pirmas persileidimas, jie pradėjo įtarinėti AFS. Išgirdusi šias raides, skubėjau ieškoti informacijos, kas tai. AFS būdingi pasikartojantys persileidimai. Man atitiko keli požymiai – galvos skausmai, užmaršumas, atminties sutikimai. Širdis jautė, kad galiu turėti būtent šį sindromą. Gavau siutimą į Kauno klinikas pas gydytoją V. Abraitį, kuris specializuojasi šioje srityje.
Atlikęs tyrimus gydytojas patvirtino, kad man AFS. Kokia buvo mano reakcija? Nustebsite, bet džiaugsmui nebuvo ribų.
Anoks čia džiaugsmas? Man tai buvo gera naujiena, nes žinojau, kad problema išsprendžiama vaistais. Gydymo schema tokia – reikia vartoti aspiriną prieš pastojant ir pastojus iki 36 savaičių, o pamačius vaisiaus širdutės veiklą iki pat gimdymo reikia leistis specialius vaistus, po vieną ampulę per parą (vaistai leidžiami į pilvą po oda). Ir, žinoma, begalės tyrimų genetinių tyrimų: mano ir vyro kariotipų atitikimai, echoskopijos, kraujotakos stebėjimas.
Pradėjau gerti aspiriną nuo vasario mėnesio ir štai – po pusmečio aš vėl laukiuosi. Bijojau patikėti, nedelsdama įsiregistravau pas gydytoją. Ji patvirtino, kad nėštumas gimdoje 3-4 savaičių, bet perspėjo per daug nesidžiaugti, nes dar gali visko nutikti.
Širdutės veiklą pamatė tik 7 savaičių. Pradėjau leistis vaistus. Oi kiek jaudulio buvo… Nuo to streso vėl pradėjau teplioti. Vėl teko gultis į ligoninę, vėl nerimas – ar viskas bus gerai. Pavyko išsaugoti mažylį. Bet taip į darbą jau ir nebegrįžau. Prasidėjo nuolatinės kelionės pas gydytojus.
Nėštumas nebuvo lengvas, reikėjo gerokai dažniau nei kitoms besilaukiančioms moterims vaikščioti pas gydytojus, tirtis ultragarsu – gydytoja stebėjo, ar mažylio augimas neatsilieka, nes turint šį sindromą gali būti šiokių tokių sutrikimų. Vaistų reikėjo dar mėnesį po gimdymo, kad nesusidarytų trombų. Auginu sveiką sūnų.
Gydytojos komentaras
Akušerė-ginekologė Linda Širšinaitienė
Antifosfolipidinis sindromas (AFS) – tai autoimuninės kilmės patologija, kuri sukelia arterijų ir venų trombozę. AFS paplitimas – nuo 3 iki 20 proc., moterys AFS serga du kartus dažniau negu vyrai. Sergant autoimuninėmis ligomis, AFS dažnis padidėja devynis kartus. Dažniausios autoimuninės ligos, susijusios su AFS – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mazginė eritema. AFS kilmė kol kas nėra visai aiški, bet daugėja duomenų, kad liga perduodama genetiškai. Specifiniai antikūnai, sąveikaudami su trombocitais, sukelia kraujo krešumo pagreitėjimą. Yra išskiriami didieji ir mažieji klinikiniai AFS požymiai bei laboratoriniai žymenys. Pagal požymių kiekį ir laboratorinių tyrimų duomenis galima patvirtinti AFS.
Moteris, pradėjusi lauktis vaikučio, gali nieko nežinoti, kad turi AFS. Galima įtarti šį sindromą, kai buvusi arterijų, venų trombozė, keli persileidimai iš eilės, kai diagnozuojama autoimuninė trombocitopenija, hemolizinė anemija, vargina migrena, yra paryškėjęs venulių piešinys ant odos, galimi ir kiti požymiai.
AFS požymiai pastojus:
Moterį gali varginti gresiančio persileidimo požymiai: tempimas pilvo apačioje, tepančios rudos išskyros iš genitalijų. AFS gali sukelti ankstyvą ar vėlyvą vaisiaus žūtį gimdoje, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus arterijų trombozę, vaisiaus augimo atsilikimą, sunkią hipertenziją ir preeklampsiją, placentos atšoką ir kitas komplikacijas.
Trys ir daugiau persileidimai iš eilės yra indikacija tirti moterį dėl antifosfolipidinio sindromo.
Šis sindromas gydomas aspirinu, heparinu ar mažo molekulinio svorio heparinais, įvairiai dozuojant ir derinant. Vaistai vartojami iki 36 nėštumo savaitės. Po to reikia pratęsti vartojimą 5 paras po natūralaus gimdymo, esant indikacijoms kartais tenka tęsti gydymą 6-8 savaites.
Mano darbo praktikoje ne kartą pasitaikė moterų su AFS. Neseniai pagimdė pacientė, kuri patyrė 4 persileidimus iki 12 nėštumo savaičių, prieš (jos žodžiais tariant) įvykstant stebuklui. Tiesa, teko operuoti dėl prasidėjusių vaisiaus širdies dažnio kitimų, nes rizikuoti niekas nenorėjo.
Dar apie AFS
Antifosfolipidinis sindomas (AFS) kartais vadinamas „lipnaus kraujo sindromu“, nes juo sergantiems pacientams kraujagyslėse dažniau formuojasi krešulių, pasireiškia daugybinės kraujagyslių trombozės. Dažniausiai trombai formuojasi kojose. Kojos tinsta, jas skauda, tinimas paprastai prasideda nuo blauzdų. Trombozės kojose gali kartotis. Kartais trombas iš kojos gali krauju nuplaukti į plaučius ir užkimšti plaučių kraujagysles.
Užsikimšus plaučių kraujagyslei, trūksta oro, įkvepiant atsiranda stiprėjantis krūtinės skausmas, galimas atsikosėjimas nedideliu kiekiu kraujo. Susiformavus trombui arterijoje, priklausomai nuo jos vietos organizme, galimi įvairūs simptomai: gali ištikti insultas, širdies infarktas, užsikimšus rankos ar kojos kraujagyslei ir „neatstačius“ kraujotakos, gali prasidėti jų gangrena.
Besilaukiančiai moteriai, sergančiai AFS, gresia persileidimas, nes, trombams užkimšus placentos kraujagysles, vaisiui tiekiama nepakankamai kraujo. AFS sergančioms moterims, kurioms nepasireiškia jokių komplikacijų pirmais nėštumo mėnesiais, pavojingas būna nėštumo pabaigos laikotarpis, nes vaisiaus augimas atsilieka, galimas priešlaikinis gimdymas. AFS sergančius pacientus dažniau vargina galvos skausmas (įskaitant migreną), jiems trinka atmintis.
„Mamos žurnalas“
