Ar pagalvojote, kodėl nėštumo metu gydytojas matuoja kraujo spaudimą? Šis parodymas suteikia daug informacijos apie pavojingą nėštumo būklę preeklampsiją. Apie tai kalbamės su gydytoja kardiologe Irena Butkuviene.
Kraujo spaudimas iki nėštumo
Kraujo spaudimas – gana neapčiuopiama būsena, kurios be kraujo spaudimo matavimo aparato nustatyti negalėtume. Nebent kraujospūdis gerokai nukrypęs nuo normas, tada išryškėja ir kiti požymiai. Manoma, kad penktadalio Lietuvos moterų kraujo spaudimas nėra normalus. Taigi – daugybė pastojusių moterų „startuoja“ ne su etaloniniu spaudimu.
Normalus arterinis kraujospūdis yra nuo 90/60 mm Hg iki 139/89 mm Hg.
Pavojinga riba – nuo 140/91 mm Hg iki 159/95 mm Hg.
Jei spaudimas didesnis nei 160/95 mm HG, žmogus serga hipertenzija.
Žmogus su padidėjusiu kraujospūdžių turi susitaikyti, kad į gydytoją teks kreiptis dažniau nei kitiems. Visi žinome padidėjusio spaudimo keliamą pavojų: gresiančius infarktus ir insultus. Žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, 2 kartus dažniau serga miokardo infarktu ir net 7 kartus dažniau – smegenų insultu. Pavojinga ir tai, kad padidėjus spaudimui didėja ir kraujo klampumas, organizme užsilieka skysčio.
Kraujospūdis nėštumo metu
Nėštumo metu per kiekvieną konsultaciją moteriai matuojamas kraujospūdis. Atskaitos taškas – tie parodymai, kurie buvo užfiksuoti pirmojo apsilankymo metu. Normalaus nėštumo metu dėl lytinių hormonų bei placentos įtakos vyksta normalūs kraujospūdžio pokyčiai.
I nėštumo trimestrą kraujospūdis būna panašus, koks buvo ir iki pastojant ar šiek tiek mažėja.
II nėštumo trimestrą kraujospūdis yra linkęs mažėti.
III nėštumo trimestrą kraujospūdis vėl pakyla. Todėl šiuo metu matuoti kraujospūdį ir tirti nėščiosios šlapimą būtina bent kas 2 savaites.
Nėštumo metu spaudimas gali padidėti ir dėl nėščiosios fizinio krūvio, jautresnės nervų sistemos. Moteris greičiau pavargsta, susijaudina, todėl pakyla ir kraujospūdis. Kai nėščia moteris ateina pasitikrinti, jai pamatuoja spaudimą ir mato – padidėjęs. Tačiau po apžiūros ir ramaus pokalbio pamatavus vėl, spaudimas būna normalus. Dėl tokio „šokinėjančio“ spaudimo per daug nerimauti neverta. Vadinasi, tos moters nervų sistema labilesnė, ji labiau reaguoja į dirgiklius.
Kodėl nėščiajai pavojingas padidėjęs kraujo spaudimas
Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija) pasitaiko apie 5-10 proc. nėščių moterų. Hipertenzija padidina galimų vaisiaus komplikacijų ir mirtingumo riziką. Padidėjęs kraujo spaudimas yra vienas iš labai sunkios nėštumo komplikacijos – preklampsijos – požymių.
Ne visų nėštukių padidėjęs kraujospūdis kelia pavojų. Jei moteriai ir iki nėštumo kraujospūdis buvo apie 140/90 mm Hg ir toks būna iki 20 nėštumo savaitės, tikriausiai tai lėtinė hipertenzija, kuri liks ir po gimdymo.
Kur kas pavojingesnė yra nėštumo sukelta (gestacinė) hipertenzija. Ji būna tada, kai spaudimas, aukštesnis nei 140/90 mm Hg, pasireiškia po 20 nėštumo savaitės arba 30/15 mm Hg padidėja, palyginus su pirmu nėštumo trimestru (ar iki pastojimo). Nėštumo sukeltas padidėjęs kraujospūdis po gimdymo tampa normalus.
Padidėjęs spaudimas, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo gilesni medžiagų apykaitos sutrikimai. Kai nėščiosios kraujospūdis itin aukštas, tenka gultis į ligoninę. Nėščiosios hipertenziją būtina stebėti ir gydyti, nes tai viena pavojingiausių būklių nėštumo metu, grėsminga ir vaikeliui, ir mamai. Negydoma hipertenzija gali baigtis preeklampsija –sunkiausia nėštumo toksikozės forma.
Kraujo spaudimas ir preeklampsija
Kodėl nėščiajai toks pavojingas padidėjęs kraujospūdis? Jau minėjome padidėjusio kraujospūdžio sukeltus infarktus ir insultus. Tokie infarktai ir insultai gali įvykti placentoje. Per apmirusias placentos vietas nebegali cirkuliuoti kraujas, todėl vaisius patiria badą. Be to, padidėjus kraujospūdžiui, padidėja ir kraujo klampumas, organizme laikosi skysčių.
Padidėjęs kraujospūdis yra vienas iš nėščiųjų preeklampsijos požymių. Preeklampsija – tai daugelio organizmo sistemų sutrikimas, dažniausiai išsivystantis per trečią nėštumo trimestrą. Jai būdingas kraujospūdžio padidėjimas, veido, rankų tinimas, kraujo krešumo sutrikimai, kepenų fermentų kiekio padidėjimas, baltymas šlapime. Šie organizmo pakitimai gali sukelti inkstų nepakankamumą, placentos funkcijos nepakankamumą, sulėtinti vaisiaus augimą ar net lemti vaisiaus mirtį.
Kadangi vienas iš preeklampsijos požymių yra kraujospūdžio padidėjimas trečiuoju nėštumo trimestru, nėščia moteris turi atidžiai sekti savo kraujospūdis, o jei gydytojas pataria – įsigyti kraujo spaudimo matavimo aparatą ir matuotis kraujospūdį kasdien.
Į rizikos grupę susirgti preeklampsija patenka moterys, kurios gimdo pirmą kartą, gimdo jaunesnės nei 20 ir vyresnės nei 35 metų, tos, kurių šeimoje būta preeklampsijos atvejų, kurių kūno masės indeksas didesnis nei 32, kurios yra žemo ūgio, kai yra daugiavaisis nėštumas.
Nėščiosios ir kraujospūdį reguliuojantys vaistai
Yra nemažai vaistų, mažinančių kraujo spaudimą, tačiau jų nėštumo metu be gydytojo leidimo negalima vartoti. Nėštumo metu galima vartoti tik tam tikrus vaistus, kurie, manoma, yra saugūs nėščiajai. Per pirmąjį nėštumo trimestrą reikėtų vengti bet kokių vaistų. Gydytojas, prieš skirdamas vaistus, visada turi įvertinti gydymo naudą ir pavojų motinai ir vaisiui.
Jei kraujospūdis per didelis:
Valgykite nesūrų, neaštrų, maistą, venkite šokolado, rūkytos mėsos.
Druskos per parą pakaks vos 2-5 gramų.
Reikėtų atsisakyti ir kavos.
Per nėštumą stenkitės nepriaugti daug svorio.
Ilgiau pamiegokite, gerai išsiilsėkite, jei įmanoma, miegokite pietų miego.
Venkite karštos saulės, karšto vandens, saunos.
Nėštukė ir per žemas kraujospūdis
Jau kalbėjome, kad pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą kraujospūdis gali būti žemesnis nei iki nėštumo. Moterys jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Atsistojus pradeda suktis galva ar akyse pasidaro žalia, nelieka energijos, dažnai skauda galvą. Per mažas kraujospūdis pavojų nekelia, jis tik slopina, atima energiją.
Nėščiųjų žemo spaudimo (hipotenzijos) požymiai dažniausiai pasireiškia stovint: lėtėja širdies susitraukimų dažnis, atsiranda silpnumas, pykinimas, moteris gali net alpti. Žemas kraujospūdis aiškinamas tuo, kad tuščiąją veną spaudžia padidėjusi gimda. Šie simptomai paprastai greitai praeina pakeitus kūno padėtį (pavyzdžiui, atsigulus ant šono).
Kaip „pakelti“ per žemą kraujospūdį? Gydytojai juokauja, kad spaudimą pakelia nesveikas gyvenimo būdas, tačiau besilaukiant vaikelio šis „patarimas“ nebegalioja. Bandykite pasinaudoti šiais patarimais:
Valgykite tonizuojančių medžiagų turinčio maisto: bananų, sūrio, žuvies, razinų, pupelių. Galima pasilepinti gabaliuku šokolado, puodeliu kavos.
Gerkite pakankamai skysčių.
Venkite staigiai stotis iš gulimos ar sėdimos padėties.
Miegokite ant aukštesnės pagalvės.
Rytą pradėkite vėsiu dušu, mankštele. Labai tiks kontrastinis dušas, apsitrynimai šiurkščiu rankšluosčiu.
Gerkite arbatos, ypač tinka žalioji (arbatą gerkite „ne į tuščią skrandį“).
Sumažėjęs kraujospūdis gali kamuoti po gimdymo, nes augindama kūdikį moteris neišsimiega, yra pavargusi. Spaudimas krenta, kai sumažėja cirkuliuojančio kraujo kiekis (viduriuojant, nukraujavus, mažai geriant skysčių). Spaudimą mažina endokrininės ir nervų ligos, neigiamos emocijos, baimė. Vartojant migdomuosius vaistus, spaudimas irgi sumažės.
Kaip taisyklingai pasimatuoti spaudimą
Aparatas tiksliausiai parodys spaudimą, jei matuositės praėjus pusvalandžiui po to, kai valgėte, dirbote, sukaitote. Prieš matuodamosi kelias minutes ramiai pasėdėkite, galite ir pagulėti. Alkūnę padėkite ant stalelio širdies lygyje. Per dieną kraujospūdis keičiasi, priklausomai nuo to, ką valgėte, gėrėte, ar sušalote, sušilote, judėjote, gulėjote, susinervinote, pavargote. Matuojant kraujospūdį abiejose rankose jis bus nevienodas. Reikia matuoti mažiau dirbančios rankos spaudimą (kairiarankiams – dešinės, dešiniarankiams – kairės).
„Mamos žurnalas“
