Jei karštos vasaros dienos vakare rinktumėte labiausiai pavargusią kūno dalį, nugalėtų kojos. Jos būtų maudžiančios, nutrintos, prakaituotos, daugumos – sunkios, pabrinkusios, net nebetelpančios į vasarinius batelius.
Kodėl jos tokios vargšės
Vasarą kojos labiau vargsta, nes šiluma atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl dar daugiau kraujo susikaupia kojų venose. Patinusios pėdos, kulkšnys, sunkumo jausmas, blauzdų skausmas – tai pirmieji besiplečiančių venų požymiai. Vėliau ant blauzdų ir šlaunų atsiranda mažų melsvai raudonų „žvaigždučių“ dar vėliau išryškėja venos – tamsiai mėlyni iššokę raizginiai. Pažeistas vietas skauda, atsiranda niežulys, oda tampa sausa.
Išsiplėtusiomis venomis skundžiasi apie penktadalis suaugusiųjų. Net antikinių skulptūrų kojose matyti venų mazgų. Išsiplėtusios venos ėmė žmogų kamuoti tada, kai jis pradėjo vaikščioti stačias, ir kraujas į širdį iš apatinės kūno dalies pradėjo keliauti vertikaliai. Venų varikoze moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai. Deja, visos ,,Mamos žurnalo“ skaitytojos patenka į rizikos grupę, nes ligą paaštrina nėštumai, ypač jei tarpai tarp jų nedideli. Dažniausiai kojų venos išsiplečia po antrojo ir trečiojo nėštumų, nes venų sienelės nespėja atgauti elastingumo. Nėščioms moterims venos plečiasi dėl hormoninių pokyčių, nes kraujyje padaugėja progesterono ir estrogenų, kurie atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis ir neleidžia gimdai susitraukinėti. Venų sieneles taip pat sudaro lygieji raumenys, todėl juos šie hormonai irgi atpalaiduoja. Dėl to daugiau kraujo susikaupia venų sistemoje, pasunkėja jo cirkuliacija. Be to, padidėjusi gimda spaudžia kai kurias venas ir apsunkina veninio kraujo grįžimą į širdį.
Kojoms dar kenkia:
Antsvoris, nes priaugus per daug svorio, padidėja spaudimas pilve, veninis kraujas sunkiau grįžta į širdį.
Vidurių užkietėjimas, nes sunkiai tuštinantis padidėja spaudimas pilvo apačioje, ir veninė kraujotaka dar labiau sutrinka.
Ankšti drabužiai bei aukštakulniai ar bekulniai batai. Ypač kojos kenčia dėl aukštakulnių batelių. Juos avint, priekinė pėdos dalis turi išlaikyti apie 90 proc. kūno svorio. Ideali pakulnė – iki 4 cm.
Darbas, verčiantis ilgai stovėti ar sėdėti (kirpėjų, pardavėjų, biuro tarnautojų).
20 auksinių patarimų kojoms
1. Kuo daugiau judėkite – vaikščiokite, plaukite, atostogaudamos daugiau vaikščiokite basomis po smėlį, žolę, braidykite vandenyje.
2. Venkite padėčių, kurios apsunkina kraujotaką kojose: ilgo stovėjimo, sėdėjimo, ypač sukryžiavus kojas. Jei tenka ilgai sėdėti, darykite pertraukas – pavaikštinėkite nors apie biuro kėdę. Jei išsiruošėte į ilgesnę kelionę automobiliu, – bent kas valandą sustokite ir trumpai pavaikščiokite. Ilgos kelionės metu lėktuvu ar automobiliu metu darykite rekomenduojamus kraujotaką gerinančius pratimus.
3. Atsisakykite ankštų kelnių, kojinių, veržiančių diržų.
4. Avėkite batus su 4–5 cm aukščio pakulne, venkite šlepečių per pirštą, nes jos greičiau nutrina. Be to yra didesnė paslydimo tikimybė, o dėl nėštumo metu atsipalaidavusių raiščių labai padidėja sąnario išnirimo galimybė.
5. Miegokite lovoje, kurios kojūgalis pakeltas maždaug 10 cm. Kai tik turite galimybę, kelias minutes pagulėkite aukščiau širdies lygio pakeltomis kojomis. Jei gulint ant nugaros ima pykinti ar pasidaro silpna, nedelsdamos atsigulkite ant kairiojo šono, o tada atsikelkite ir atsigerkite vandens.
6. Venkite kaitinimosi saulėje, vonioje ar pirtyje, neskarštis plečia venų sieneles.
7. Kojų plaukus depiliuokite skusdama, o ne karštu vašku. Dažnas depiliavimas plonina odą.
8. Stenkitės, kad neužkietėtų viduriai. Tuštinantis padidėja spaudimas pilvo srityje, dėl to veninis kraujas stumiamas žemyn.
9. Kojoms labai padeda pėdų masažas. Pamasažuokite kojas nuo čiurnų kildamos aukštyn. Galite pamasažuoti blauzdas nestipria vėsia vandens čiurkšle, pradėdamos nuo kojų pirštų ir kildamos į viršų kelių link.
10. Įsigykite profilaktines kompresines kojines, kurios fiziologiškai taisyklingai apspaudžia kojas (apspaudimas stipriausias ties čiurna, kylant aukštyn jis tolygiai silpnėja) ir tokiu būdu suaktyvina kraujotaką. Jas apsimauti reikėtų iš pat ryto, dar neatsikėlus iš lovos.
11. Kasdien pamankštinkite kojas – ištiestais pirštų galais „parašykite“ ore savo vardą ir pavardę.
12. Pavargusias kojas vakarais 15–20 min. pamirkykite jūros druskos bei mėtų vonelėje.
13. Patinusioms kojoms naudingas kontrastinis dušas.
14. Kasdien pavaikščiokite basa, kad ir po kambarį, geriausia – ant pirštų galų.
15. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, produktų, kurie iš organizmopašalina skysčius (agurkų, arbūzų).
16. Venkite sūraus maisto, nes druska sulaiko organizme skystį.
17. Negerkite gazuotų gėrimų, o verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą.
18. Kai sėdite, kojas pakelkite ant šalia pastatytos kėdės.
19. Stenkitės per nėštumą nepriaugti daugiau nei 12 kg. Priaugus daug svorio, padidėja kraujo spaudimas pilve, ir veninis kraujas nuteka sunkiau.
20. Jau tapo įprasta karštą dieną rankinėje turėti purškiamojo vandens veidui, kaklui atgaivinti. Smulkūs lašeliai sudrėkina ištroškusią odą ir suteikia malonų gaivumo pojūtį. Kai gaivinate veidą, apsipurkškite ir kojas.
Jei kojos patinsuios ryte – skelbiamas pavojus!
Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas – galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.
Pavojinga, kai tinimai greitai progresuoja, kai moteris pabudusi ryte pastebi, jog gerokai daugiau ištinusios kojos, rankos, veidas.
Nėščiosios pastebi, kad dabar į svorio augimą nėštumo metu nekreipiama tiek dėmesio, kaip anksčiau.
Kažkada svorio kontrolė buvo labai griežta, nėščiajai nebuvo leidžiama priaugti daugiau kaip 10–12 kg.
Dabar griežtų rekomendacijų nėra, tačiau reikia stengtis per nėštumą nepriauginti antsvorio, nes nutukimas labai apsunkina pačią gimdymo eigą.
Jei svoris auga tolygiai, panikuoti nereikia, bet jei svoris greitai padidėja dėl susikaupusių organizme skysčių – situacija pavojinga. Kad kaupiasi skysčiai, moteris pamatys ir be svarstyklių, nes dauguma skysčių kaupiasi poodyje – ant kojų, rankų, veido, pilvo sienos ir aiškiai matyti pasižiūrėjus į veidrodį (tik nedidelė dalis skysčių kaupiasi pilvo ertmėje ar net smegenyse). Jei svarstyklės ryte rodo 2 kg didesnį svorį nei vakare, tokia situacija rimta, ir į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.
Patarė akušerė Agnė Škudienė
