Vasarą vaikai pagaliau nustoja sirgę visokiausiais laringitais, faringitais ir tonzilitais. Kaip per vasarą sustiprinti mažuosius ligonėlius, kad kitą rudenį ligos mažiau pultų? Konsultuoja medicinos daktaras gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
Ar tiesa, kad vaiko gerklę galima užgrūdinti, kad jis paskui nebesirgtų visokiomis anginomis?
Teoriškai atrodo, kad vaikai nesirgs ryklės ligomis, jei sunaikinsime mikrobus ar virusus, susilpninsime jų agresyvumą, neleisime vaikui susidurti su jokiais kenksmingais veiksniais ir, galiausiai, sutelksime organizmo apsaugines jėgas, kad jis pajėgtų nugalėti ligos sukėlėjus. Bet praktiškai būti viskiškai sveikiems įmanoma tik energingai tobulinant žmogaus organizmo atsparumą. Gerklė užsigrūdins ir nepasiduos ligoms tada, kai bendras organizmo atsparumas tartum sargybinis budės dieną ir naktį. To sunku pasiekti, nes organizmą veikia ir jo atsparumą mėgina palaužti įvairūs išoriniai veiksniai.
Virusų, mikoplazmų ir mikrobų išnaikinti mums, matyt, niekada nepavyks, todėl visai nesirgti ryklės ligomis taip pat nepasiseks, tačiau geras organizmo atsparumas neleis susirgti pūlinėmis, pavojingomis ligomis.
Vienos mamos duoda vaikui specialiai valgyti ledų, kitos – čiulpti ledukų iš šaldytuvo, gerti šalto vandens. Ar tokios priemonės padės užgrūdinti ryklę?
Naudinga pratinti vaiko ryklę temperatūros poveikiui. Tam siūloma rytinė kvėpavimo gimnastika – bent 30 įkvėpimų ir iškvėpimų pro nosį, burną, po to gerklę perskalauti truputį pasūdytu drungnu vandeniu.
Tačiau vis tik svarbiau ne vietinis gerklės grūdinimas duodant vaikams čiulpti šaltų ledų, bet bendras vaiko organizmo grūdinimas nuo pat mažens. Geriausiai organizmą grūdina vandens procedūros, saulės vonios ir judėjimas. Naudingiausios sistemingai atliekamos šalto vandens procedūros. Pradėti reikėtų nuo apsipylimų drungnu vandeniu, drungno dušo rytais pamažu vandenį vėsinant. Taip net gydoma ir sėkmingai išgydoma dažna vaikų bėda – varvanti nosis (lėtinė sloga). Tinka trumpalaikės šalto vandens vonios. Gerai ir kontrastinių temperatūrų (drungnas – šiltas) dušas, užbaigiant procedūrą šaltu apsišlakstymu. Baigus šaltą procedūrą, reikia pašildyti vaiko organizmą, aptrinti frotiniu rankšluosčiu ir pamasažuoti kūną.
Masažuoti reikia judesiais iš periferijos į centrą (nuo pirštų galiukų liemens link), iš apačios į viršų, taip spartinama kraujo apytaka. Vasarą vaiko maudymasis upėje, ežere ar jūroje nepaprastai naudingas. Per odą ir organizmo nervinės galūnėlės maksimaliai dirginamos, stimuliuojamos, o visas organizmas tonizuojamas.
Prieš miegą galima vaiko kojas palaikyti šaltesniame vandenyje (pradėti nuo 30ºC, kasdien mažinti dviems laipsniais iki 16ºC).
Ar padės braidymas po šaltą vandenį, saulės vonios?
Taip, braidymas po šaltą vandenį tinka vaiko organizmo atsparumui palaikyti. Saulės vonios, jeigu jomis nepiktnaudžiaujama, taip pat grūdina organizmą. Tačiau intensyviai kaitinantis saulėje organizmo atsparumas mažėja. Tai rodo praktika, nes vaikai neretai vidurvasaryje suserga sloga, angina, viršutinių kvėpavimo takų kataru. Grūdinimosi saulės vonių procedūra negali būti ilgesnė kaip viena valanda ir tik rytinės saulės spinduliuose plius pusvalandis, praleistas pavėsyje.
Saugodami vaiką nuo peršalimo neperlenkime lazdos, nereikia jo aprengti ,,storai”, nes jis per daug suprakaituos, o tai nėra naudinga.
Ką patartumėte mamoms daryti vasarą, kad jų vaikai mažiau sirgtų žiemą gerklės ligomis?
Apranga tinka tokia, kad bėgiodamas vaikas neprakaituotų. Žmogaus organizmas bijo ne šalto oro, bet staigaus atšalimo. Staigiai atšalus suprakaitavusiam rizika susirgti yra didesnė. Dėl to ir būsto temperatūra neturi būti labai ,,komfortabili”, nes išėjus iš tokio kambario, vaikas gali susirgti ūminiu ryklės uždegimu, angina. Tačiau tai nereiškia, kad skersvėjai yra ligų nešėjai. Jeigu vaikas sveikas ir neperkaitęs, nesuprakaitavęs, trumpalaikis skersvėjis yra net naudingas, atšviežina orą.
Kodėl vaikai vasarą suserga anginomis, juk šilta, virusai nurimę, vadinasi įkaitus gerti šaltą vandenį nėra sveika?
Vaikai angina vasarą suserga ne dėl to, kad geria šaltą vandenį, o todėl, kad tai daro perkaitę, suprakaitavę.
Kad vaikai nesirgtų angina, atrodytų, nedaug tereikia: laikytis asmeninės higienos, neperšlapti batų ir drabužių, perkaitus ir suprakaitavus negerti šaltų gėrimų ir nečiulpti šaldytuvo ledukų, sukaitus nesimaudyti šaltame vandenyje.
„Mamos žurnalas“
