Pavasarį atšyla oras, regis, ligos turėtų pasibaigti, tačiau vaikai kaip tyčia pradeda sirgti daug labiau. Šį fenomeną pakomentuoti paprašėme docento Algimanto Vingro.
Kodėl pavasarį vaikai vėl pradeda labiau sirgti?
Pavasarį greitai kinta oro temperatūra, todėl sunku orientuotis, kaip vaiką aprengti, kad jis neperkaistų, o perkaitęs staiga neatvėstų. Vaiko medžiagų apykaita yra greitesnė nei suaugusiųjų, todėl kai suaugusiam žmogui atrodo vėsu, judančiam vaikui nešalta. Kai perkaitęs vaikas „prisitraukia“ vėsesnio oro, kvėpavimo takuose esanti sąlyginai patogeninė (nedraugiška organizmui) mikroflora (bakterijos ir virusai) suaktyvėja ir dėl to gali parausti gerklė, atsirasti sloga, kosulys, pakilti temperatūra. Susirgimas sloga, ypač esant kosuliui, ir kai ji netinkamai gydoma, antrą trečią dieną gali komplikuotis ausų uždegimu, kurį visuomet reikia gydyti. Kai sumažėja oro temperatūros svyravimai, sirgimas kvėpavimo takų ligomis sumažėja.
„Pavasarinėms“ ligoms šiek tiek įtakos turi ir nusilpęs vaikų imunitetas. Dažniausiai jis nusilpsta dėl neteisingo maitinimo.
Neteisūs tie tėvai, kurie mano, kad pamaitinus vaiką pirktais vitaminais jis taps atsparus visoms ligoms. Vaikui reikalingi ne tik vitaminai, bet ir daug kokybiškų kitų maisto medžiagų, kurios dalyvauja imuniteto formavimosi procese. Beje, vitaminai iš nupirktų jų preparatų yra blogiau pasisavinami negu iš maisto.
Pakomentuokite virusų „gyvenimą“ – kodėl jie apmalšta, kai temperatūra minusinė, oras sausas? Ir kodėl atbunda, kai oras šiltesnis, drėgnas? Ir kodėl vėl kažkur dingsta, kai ateina vasaros karščiai?
Virusų „geram išgyvenimui“ būtina jų dauginimuisi palanki, paprastai teigiama oro temperatūra, drėgmė (oras negali būti sausas), saulės spindulių trūkumas (ultravioletinė apšvita virusus ir bakterijas veikia žudančiai) ir bet kokio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų, nesugebančių juos nugalėti, skaičius. Šaltis ir vasaros karščiai trukdo virusams ir bakterijoms daugintis ir plisti.
Todėl tą žiemą, kai gana šalta, saulėta ir vėjuota, virusinės kilmės ligų mažiau. Vasarą karštis virusus ir bakterijas irgi naikina.
Žmogaus organizmas su ligų sukėlėjais kovoja keldamas kūno temperatūrą, nes pakilus sumažėja jų dauginimasis. Todėl tos šeimos, kurios įnirtingai kovoja su pakilusia vaiko temperatūra, trukdo jam apsiginti nuo ūminių ligų sukėlėjų.
Pagrindinė vaikų liga – „peršalimas“, o pavasarį juk nėra taip šalta. Bet „peršalimo“ ligų nemažėja…
Prie pavasarinių ir rudeninių orų pokyčių sunkiau prisitaiko ir dažniau „peršalimo“ ligomis serga tie vaikai, kurie yra saugomi nuo bet kokio vėjuko, gyvena nevėdinamose („kad tik nebūtų šalta“) ar sausose patalpose, kai drėgmė mažesnė nei 50 proc. (patalpų oro drėgmė matuojama hidrometru, kurį galite įsigyti buities bei elektroninių prekių parduotuvėse). Nuo sauso oro kvėpavimo takai džiūsta, skilinėja, tampa lengviau pažeidžiami ligos sukėlėjų. Vaikai, ypač maži, nuolat juda (judant gaminasi šiluma), todėl jie turi būti aprengti taip, kad nesušiltų, neprakaituotų ir neperkaistų. Tuomet jie neatšals nuo bet kokio „vėjuko“. Geriausia kambarius vėdinti skersvėju, tačiau tai nereiškia, kad nuolat judantis vaikas atsidurtų skersvėjo kelyje. Kad bet kokio amžiaus vaikai mažiau reaguotų į temperatūros pokyčius, jie turi būti grūdinami. Grūdinimą dera pradėti vasarą ir tęsti visus metus. „Peršalimo“ ligoms plisti padeda ir glaudus kontaktas su sergančiais – tai viena iš priežasčių, kodėl lankantys darželį vaikai serga dažniau, nei jo nelankantys. „Peršalimo“ ligoms plisti padeda ir nepakankamas higienos paisymas.
Kaip vaiką veikia skersvėjis? Kodėl sakoma, kad negalima automobilyje ar bute dviejų langų atidarinėti, jei yra mažas vaikas?
Skersvėjis vaiką staiga atšaldo. Tam, kuris nėra įpratęs prie aplinkos temperatūros pokyčių, jis gali būti viena iš „peršalimo“ ligų priežasčių. Kai skersvėju vėdinamas butas, su kūdikiu ar mažu vaiku reikia išeiti į kitą kambarį ar nors į vonią.
Automobilyje važiuojant su vaiku ne tik negalima atidarinėti dviejų langų, bet ir vienas langas gali būti atidarytas tik taip, kad oro srovė nepūstų į mažąjį keleivį. Modernaus automobilio kondicionierius gali taip atšaldyti arba įkaitinti, kad ir suaugę žmonės neištvers temperatūros pokyčių.
„Perpūsti“ gali skersvėjis, stipresnis vėjas lauke, nes pučiant padidėja šilumos atidavimas į aplinką.
Viena iš pagrindinių pavasario ligų – sloga, ir po jos einantis ausų uždegimas. Tėvai mano, kad ausis perpučia dėl to, kad pavasarį nuimamos šiltos kepurės ir ausytės lieka atviros. Ar tai kaip nors susiję (nuimta kepurė ir ausų uždegimas)?
Ausų uždegimas yra slogos komplikacija, kai per klausomąjį vamzdį ligos sukėlėjai iš nosies patenka į ausį. Ausų uždegimu dažniau serga kūdikiai ir maži vaikai dėl to, kad jų klausomasis vamzdis yra trumpas ir platus, kuris augant pailgėja ir susiaurėja (tampa mažesnio skersmens). Nuo „perpūtimo“ ir kepurės nešiojimo ar nenešiojimo ausų uždegimo atsiradimas nepriklauso…
Kiek turi būti lauke temperatūros, kad vaikas galėtų į lauką eiti be kepurės?
Kai lauke yra + 15◦C ir daugiau, nepučia vidutinio stiprumo ar stiprus vėjas, nelyja, judriai judantys vaikai gali būti kieme be kepurės. Vasarą plačiai kraštais šviesių spalvų kepuraitės padeda išvengti tiesioginių saulės spindulių patekimo į ausis, saugo nuo perkaitimo. Kūdikių ar vaikų galvos šutinimas šiltą dieną, nepriklausomai nuo sezono, ausis dengiančiomis kepurėmis yra niekuo nemotyvuotas. „Ausinių“ uždėjimas kūdikiui ar mažam vaikui sukelia nemalonių jutimų, nes galva prakaituoja, ją pradeda niežėti.
Ar posakis ,,jei suaugusieji nemūvi kepurės, nes jiems šilta, tai ir vaikui nereikia“ – teisingas? Juk vaikučių imunitetas nėra toks stiprus kaip suaugusiųjų…
Bet kurio amžiaus kūdikių ir vaikų imunitetas nepriklauso nuo kepurės… Vaiko medžiagų apykaita greitesnė nei suaugusiųjų, todėl kai suaugusiam žmogui atrodo vėsu, vaikui nešalta. Todėl posakis „jei suaugusiesiems nereikia kepurės, nes jiems šilta, tai ir vaikui nereikia“ yra teisingas. „Ausinės“ kepurės užmaukšlinimas, kai aplinkoje gana šilta, trukdo orui prieiti prie nepridengto kūno ir jį grūdinti.
Kaip apsaugoti ausis pavasarį?
Ausys turi būti saugomos ne tik pavasarį, o 13 mėnesių per metus. Ausų saugojimas – tai tinkamas slogos gydymas, bet kurio amžiaus vaiko gyvenimo organizavimas taip, kad jis turėtų „šansų“ kuo rečiau susirgti „peršalimo“ ligomis. Vaikui susirgus ausų uždegimo būtina pasikonsultuoti su ausų-nosies-gerklės gydytoju ir uždegimą gydyti pagal jo patarimus. Tačiau tie, kurių vaikas nors kartą sirgo ausų uždegimu, žino, kad skausmas paprastai užeina vakare arba naktį, kai pas gydytoją taip greitai nenueisi. Todėl visada patariama namų vaistinėlėje turėti temperatūrą ir skausmą malšinančių vaistų, skirtų vaikams, ir ausų lašiukų, kurie veikia nuskausminančiai ir priešuždegimiškai. Lašiukų buteliuką prieš lašindami būtinai pašildykite delne, kad lašai būtų kūno temperatūros. Tik kai vesite vaiką pas gydytoją otolaringologą apžiūrai, nelašinkite vaistų į ausis bent dvi valandas iki vizito, kad būtų tikslesnė apžiūra.
Labai svarbu ieškoti besikartojančio ausų uždegimo priežasties, nesvarbu, kokiu metų laiku pasikartojimas atsirastų. Jo priežastis gali būti adenoidų išvešėjimas. Tada vaikas pradeda kvėpuoti pro burną, oras nebesušyla, gali atsirasti „peršalimo“ ligos. Jeigu esant adenoidams atsiranda sloga, pasunkėja sekreto nutekėjimas iš nosies, padidėja rizika susirgti ausų uždegimu.
Kaip apskritai išvengti tų pavasarinių ligelių?
„Ligelių“ išvengti padeda teisinga kūdikio, mažo bei vyresnio vaiko priežiūra, teisingas maitinimas, grūdinimas, higienos paisymas (burnos užsidengimas kosint, čiaudint, nosies valymas vienkartinėmis servetėlėmis sloguojant, rankų plovimas prieš valgio ruošimą), kontaktų su sergančiais vengimas, leidimas vaikui pailsėti, pavyzdžiui, tiek, kiek jis nori išsimiegoti.
„Mamos žurnalas“
