Kai padvelkia pavasario vėjelis, atrodo, visoms ligoms jau galas.
Tačiau vaikų gydytojai žino, kad yra atvirkščiai – atšilus orui į poliklinikas plūsteli nauji ligoniukai. Kartais jų srautas net didesnis nei per žiemos speigus. Kodėl? Pavasarį organizmas būna gerokai išsekęs po žiemos, pasiilgęs vitaminų ir saulės, tad ir mažiau atsparus nei kitais metų laikais. Be to, atšilus orui atsigauna ir virusai, kurie šaltu metų laiku būna tarsi „užkonservuoti“.
Kaip apsaugoti nuo skersvėjo ir kitų pavasario rykščių
Pavasarį neįmanoma išvengti temperatūrų kontrastų. Ryte būna dar šalta, todėl vaikus muturiuojame šiltai. Įdienojus pakaitina saulutė, vaikas suplunka. Pačios rankos atsagsto striukę, atriša šalikėlį. Suprakaitavęs vaikas gauna vėjo gūsį. Kitą rytą – jau sloga. Pabandykite laikytis šių patarimų, kad vaikas būtų apsaugotas nuo skersvėjų ir perpūtimų:
* Su vėsiu oru atsisveikinkite palaipsniui. Blogai, kai vieną dieną vaikutis į darželį eina su vilnone kepure ir pirštinėmis, o kitą dieną, nors temperatūra pakilo tik keliais laipsniais – jau vienplaukis. Geriau, kai vaikas turi kelias įvairaus storio pirštinaites, šalikėlius, kepures, tada šylant orams galima kaskart mauti vis plonesnius.
* Kai vaikas namuose, neatidarykite kelių buto langų iš karto. Laikykite atidarytą tik langelį ar tik orlaidę. Butą vėdinkite skersvėju, kelis kartus per dieną, bet tik tada, kai vaikas išvestas į lauką. Skersvėjis geriausiai išjudina stovintį kambario orą, tam pakanka kelių minučių.
* Vaiką į lauką renkite „kopūsto“ principu, nes temperatūra gali keistis žaibiškai. Jei smėlio dėžė, kurioje žaidžia vaikas, yra pavėsyje, galbūt prireiks net kepurės ir plonos striukės, o jei vaikas bėgioja saulės atokaitoje, teks jį išrengti iki marškinėlių. Todėl reikia bent 3 sluoksnių drabužių, kad 2 viršutinius sluoksnius galėtumėte tai nurengti, tai aprengti.
* Važiuodami automobiliu atidarykite tik vieną langelį. Kai atidaryti 2 ar 3 langai (nors tik plyšelis!) staiga atsiranda skersvėjis. Ne paslaptins, kad langus atidarome tada, kai automobilyje tvanku, visi sušilę, suprakaitavę.
* Pavasarį neleiskite vaikui stipriai prakaituoti. Derinys „prakaitas plius vėjas“ gali pridaryti daug nemalonumų. Dažniau nei kitu metų laiku užkiškite pirštą vaikui už apykaklės ir patikrinkite, ar nedrėgna nugara, nes ji suprakaituoja greičiausiai.
* Stenkitės mažiau su vaiku vaikščioti tarp namų, per bromas, nes tokiose vietose susidaro skersvėjų. Kai kuriose tarpunamėse vėjas „traukte traukia“. Blogiausia, kai vaikai kaip tik tokiose apsistoja žaisti. Jei žaidimai judrūs – su kamuoliu ar šokdyne, vaikas greitai suprakaituos ir čia pat gaus skersvėjo.
* Venkite didelės temperatūrų kaitos. XX amžiuje atsirado nauja liga, pavadinta „kondicionierių sloga“, kuri alina šiltųjų kraštų gyventojus. Ten visur patalpose veikia kondicionieriai, kurie palaiko 20°C temperatūrą, o lauke – beveik visuomet virš 35°C. Tad žmogus, kaskart įeidamas ir išeidamas iš patalpos, vis patiria apie 15°C kontrastą. To pakanka, kad dauguma (ypač atvykėlių) pasigautų slogą.
* Kadangi pavasaris – virusų siautėjimo metas, tuo metu stenkitės kuo mažiau su kūdikiais ir mažais vaikais vaikštinėti po parduotuves, kavines, be būtino reikalo eiti į poliklinikas.
* Saugokite, kad vaikas nesušlaptų kojų. Ne veltui sakoma, kad vaikas ir Sacharos dykumoje ras balą. Sušlapusios kojos greitai sušąla, o moksliniai tyrimai rodo, kad nepripratusiems prie temperatūros pasikeitimų žmonėms, sušalusiems kojų pėdas, refleksiškai išsiplečia nosies gleivinės kraujagyslės, prasideda sloga. Pripratus prie šalčio, kraujagyslės pasidaro ne tokios jautrios temperatūros poveikiui, todėl užsigrūdinę rečiau persišaldo ir suserga sloga.
Pats pagrindinis patarimas – grūdinti vaiką – deja, nepadės staiga atšilus orui, mat grūdinti reikia nuolatos. Skersvėjis dažniausiai nuskriaudžia vaikus iš labai rūpestingų šeimų, kuriose mažylis auginamas ir puoselėjamas kaip mimoza. Likimo ironija, bet pavasariniai skersvėjai visai „neima“ kaimo vaikų, o ypač čigoniukų.
Skersvėjo jėga
Kodėl skersvėjai ir temperatūrų kaitos tokie pavojingi? Kas įvyksta organizme, „gavus“ šalto oro gūsį? Nuo skersvėjo gali prasidėti:
* Virusinės ligos ar „sukilti“ organizme snaudusi lėtinė infekcija. Rodos, vaikas sveikutėlis, bet sušilęs pabėgioja skersvėjyje ir pradeda sloguoti. Manoma, kad skersvėjis veikia nosies gleivinę, ji tarytum pamiršta gintis. Tada susilpnėja kraujotaka ir nosies gleivinės plaukelių judėjimas, o virusams susidaro palankios sąlygos joje „įsikurdinti“, daugintis ir susargdinti žmogų.
* Neurologiniai negalavimai – periferinių nervų uždegimai: skaudėti veidą (dėl veido nervo uždegimo), šoną (dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo).
* Raumenų skausmai. Dažniausiai „supučia“ tas kūno vietas, kurios yra atviros. Tad labiausiai pažeidžiamas – kaklas. Ne veltui sakoma „supūtė sprandą“, „supūtė nugarą“. Gali perpūsti pečius, juosmenį. Vaikas skundžiasi, kad sunku pasukti galvą, skauda kaklą, nugarą.
Supūstas kūno vietas pirmomis dienomis galima bandyti gydyti naminėmis priemonėmis: pusiau spiritiniais kompresais (degtinė pusiau skiesta su vandeniu); įtrynimais spiritinėmis ajerų šaknų ar kaštonų ištraukomis (kaštonų vaisius reikia sutrinti ir užpilti spiritu, patrynus šia ištrauka, mažėja skausmas); skaudamą vietą galima patrinti ledukais ar uždėti šaltą kompresą. Esame įpratę skaudamus raumenis šildyti. Tuomet išsiplečia kraujagyslės, pagerėja skaudamos vietos kraujotaka.
Šaltis turi tokį pat poveikį, tik procesas kiek ilgesnis: kraujagyslės iš pradžių nuo šalčio susitraukia, bet vėliau smarkiai išsiplečia.
Daug raumenų skausmus malšinančių priemonių dabar galima įsigyti vaistinėse. Tik reikėtų atidžiai perskaityti instrukciją, kad tepalas būtų švelnus ir tinkamas vaikams.
Jei skausmas nesiliauja kelias dienas, vaikas beveik negali judinti skaudamos kūno vietos, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
Nuolat skaudėti kokią nors raumenų grupę ar vieną sąnarį gali ir dėl nesveiko stuburo, kokios nors raumenų, kaulų ar sąnarių ligos.
„Mamos žurnalas“
