Sušilęs vaikas atsilapojo striukę, ir štai rezultatas – liga

Vaikas vėl apsirgo. Nejau ne pikta? Žiemą, kai spigino šaltis, vaikas nesirgo, o pavasarį, kai atšilo oras, jis sloguoja, kosėja ir griebiasi už skaudamos ausies?

Kuo čia dėtas atšilęs oras

Pavasarį kiekvienas organizmas pasitinka šiek tiek nusilpęs, apsnūdęs. Dėl saulės ir vitaminų trūkumo visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai – esame atviri peršalimams ir virusų atakoms. Protingiausia būtų į pavasarį „įsilieti“ pamažu, tačiau, kaip tyčia, dabar kūnas ir siela staiga nebesuderina „bangų“.

Taip nebesinori segtis palto, mautis kepurės, mūturiuotis šaliko. Norisi nusimesti sunkesnius drabužius, atverti langus. Dažnai neįvertiname temperatūrų kaitos ir skersvėjų. Sušilę atsilapojame striukes, ir štai rezultatas – liga.

Kad apsaugotumėte vaiką (ir save), paisykite senų gerų patarimų:

Automobilyje atverkite tik vieną langelį. Kai langus atplėšia ir tėtis, ir mama, staiga atsiranda skersvėjis. Paprastai tuomet visi automobilyje jau būna gerokai sušilę, o vaikas – net išmuštas prakaito.

Laikykite atidarytą tik vieną buto langą. Skersvėjis geriausiai išjudina stovintį kambario orą, todėl būtent skersvėju ir patariama vėdinti kambarius. Tačiau tik trumpai, vos kelias minutes ir geriau, kad tuo metu vaikas bėgiotų kieme.

Atidžiau stebėkite, kuo vaikas apsirengęs. Pavasarį rengimas kopūsto principu ypač svarbus, nes temperatūra gali keistis žaibiškai. Jei smėlio dėžė, kurioje žaidžia vaikas, yra pavėsyje, galbūt prireiks net kepurės ir plonos striukės, o jei vaikas bėgioja saulės atokaitoje, teks jį išrengti iki marškinėlių.

Išmokite su vėsiu oru atsisveikinti palaipsniui. Geriau, kai vaikas turi kelias įvairaus storio pirštinaites, šalikėlius, kepures, tada šylant orams galima kaskart mauti vis plonesnius. Deja, mūsų mamos labai nori vaiką apsaugoti nuo šalčio, ir kai kurie mažieji su vilnonėmis kepurėmis vaikšto iki birželio mėnesio.

Stenkitės mažylį grūdinti, pratinti prie šalto vandens, vėsesnio oro. Pastebėta, kad skersvėjis dažniausiai nuskriaudžia vaikus iš labai rūpestingų šeimų, kuriose mažylis puoselėjamas kaip šiltnamio agurkėlis. Tačiau gydytojai retai pamato nuo temperatūrų kaitos susirgusių čigoniukų ar vaikų iš kaimo.

Pavasarį neleiskite vaikui stipriai prakaituoti. Derinys „prakaitas + vėjas“ gali pridaryti daug nemalonumų.

Stebėkite, kokioje kiemo vietoje vaikas mėgsta žaisti. Ir tarp namų susidaro skersvėjų. Kartais tarpunamėse vėjas tiesiog traukte traukia.

Venkite didelės temperatūrų kaitos. Ne veltui Jungtinių Emyratų gyventojai prisipažįsta, kad nacionalinė jų liga yra sloga. Mat būstuose ten veikia kondicionieriai, kurie palaiko 20ºC temperatūrą, o lauke beveik visuomet virš 30ºC.

Ką gali skersvėjis ir temperatūrų kaita

Perpūtus vėjui ar nuo staigios temperatūrų kaitos gali rastis trejopų negalavimų.

Pirma. Gali prasidėti virusinės ligos ar sukilti organizme snaudusi lėtinė infekcija. Rodos, vaikas sveikutėlis, bet sušilęs pabėgioja skersvėjyje ir pradeda sloguoti.

Antra. Neurologiniai negalavimai. Staiga gali prasidėti periferinių nervų uždegimai: skaudėti veidą (dėl veido nervo uždegimo), šoną (dėl tarpšonkaulinio nervo uždegimo).

Trečia. Raumenų skausmai. Dažniausiai supučia tas kūno vietas, kurios yra atviros. Tad pažeidžiamiausias – kaklas. Gali perpūsti pečius, juosmenį. Vaikas skundžiasi, kad sunku pasukti galvą, skauda kaklą, nugarą.

Kaip gydytis

Supūstas kūno vietas pirmomis dienomis galima bandyti gydyti naminėmis priemonėmis. Populiariausios šios:

Pusiau spiritiniai kompresai (degtinė pusiau skiesta su vandeniu).

Įtrynimai spiritine ajerų šaknų ištrauka.

Įtrynimai spiritine kaštonų ištrauka. Kaštonų vaisius reikia sutrinti ir užpilti spiritu. Patrynus šia ištrauka, mažėja skausmas.

Virtų trintų ropių košės kompresai. Ropių košė panaši į bulvių, ja (dar šilta) reikia aptepti skaudamą vietą ir šiltai aprišti.

Patrynimai ledukais ar šalti kompresai. Esame įpratę skaudamus raumenis šildyti. Tuomet išsiplečia kraujagyslės, pagerėja skaudamos vietos kraujotaka. Šaltis turi tokį pat poveikį, tik procesas kiek ilgesnis: kraujagyslės iš pradžių nuo šalčio susitraukia, bet vėliau smarkiai išsiplečia.

Daug raumenų skausmus malšinančių priemonių dabar galima įsigyti vaistinėse. Tik reikėtų atidžiai perskaityti instrukciją, kad tepalas būtų švelnus ir tinkamas vaikams. Mat kai kurie šildantys tepalai vaikams per stiprūs, gali sukelti alerginę odos reakciją, paraudimus.

Ne visa kaltė pavasariui

Kartais raumenų skausmas gali būti ir rimtesnės ligos pranašas, tad, jei skausmas nesiliauja kelias dienas, vaikas beveik negali judinti skaudamos kūno vietos, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Ne visada tik pavasaris būna kaltas. Štai, mūsų ligoninės

Pediatrijos skyriuje gydosi mergaitė, kuriai vis paskaudėdavo kaklą. Ir gydytojai, ir tėvai galvojo, kad kalti perpūtimai, peršalimai. Tik po dvejų metų paaiškėjo, kad mergaitei prasidėjusi sąnarių liga (kai pradėjo skaudėti ir kitus sąnarius). Kitas berniukas vis skundėsi ausų skausmu. Tėvai lašindavo lašiukus, nes jiems atrodė natūralu, kad pavasarinis vėjas vaikui supučia ausytes. Kai „ausų uždegimai“ vis nesiliovė, berniuką ištyrė nuodugniau. Pasirodė, kad pažeisti jo žandikaulių sąnariai, kurie yra labai arti ausų.

Nuolat skaudėti kokią nors raumenų grupę ar vieną sąnarį gali ir dėl nesveiko stuburo, kokios nors raumenų, kaulų ar sąnarių ligos.

Susirgs ar ne?

Kaip vaikai skiriasi vienas nuo kito, taip ir jų atsakomosios reakcijos yra skirtingos. Stiprus, užsigrūdinęs, atsparus organizmas gali ištverti tokią pavasario vėjų ataką be jokių pasekmių. Greičiau susirgs pervargęs vaikas, tas, kuris nusilpęs nuo ligos ar nuo nervinės įtampos, nemigos.

Pastebėta, kad peršalimo ligoms sunkiau atsispiria nutukę, mažai judantys vaikai, kurie mėgsta rymoti prie televizoriaus ir kompiuterio, o ne dūkti lauke. Lengviau peršąla alergija segantys vaikai.

Jei vaikas lauke suprakaitavo, paskui jį perpūtė, jaučiate, kad galbūt peršalo, namie galite vaikučiui padaryti karštas kojų, plaštakų voneles, nusivesti į garinę pirtį ar sauną, duoti vitamino C.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“