Vaikai į stresą gali reaguoti skirtingai, pavyzdžiui, reikalauti daugiau dėmesio, būti neramūs ar susijaudinę, pradėti šlapintis į lovą ir pan.
Palaikykite savo vaiką, įsiklausykite į jo (jos) susirūpinimą, suteikite daugiau dėmesio ir meilės.
Šioje įtemptoje situacijoje vaikams suaugusiųjų meilė ir dėmesys yra būtini. Praleiskite su jais daugiau laiko ir skirkite jiems daugiau dėmesio.
Klausykitės jų, kalbėkite švelniai, nuraminkite juos.
Jei įmanoma, sudarykite galimybes vaikui žaisti ir ilsėtis.
Pasistenkite, kad vaikai būtų su savo tėvais ir šeimos nariais. Jei įmanoma, neatskirkite vaikų nuo jų globėjų, jei atskyrimas neišvengiamas (pvz., reikia vykti į ligoninę), užtikrinkite nuolatinį bendravimą (pvz., telefonu), palaikykite ir nuraminkite juos.
Kiek įmanoma, stenkitės laikytis įprasto režimo ir veiklos, jei tai nauja aplinka, padėkite sukurti naujus įpročius. Į juos turėtų būti įtraukta mokyklinė veikla/mokymasis, taip pat žaidimams ir poilsiui skirtas laikas.
Pateikite vaikams faktus apie tai, kas įvyko. Paaiškinkite, kas vyksta dabar, ir suprantamais, vaiko amžiui tinkamais žodžiais suteikite aiškios informacijos, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką.
Vaikams reikia ramiai paaiškinti ir apie tai, kas gali įvykti (pvz., šeimos narys ir (arba) vaikas gali pasijusti blogai, jam gali tekti kuriam laikui išvykti į ligoninę, kad gydytojai galėtų padėti pasijusti geriau).
Kaip valdyti stresą COVID-19 protrūkio metu
Krizės metu normalu jausti liūdesį, įtampą, sutrikimą, baimę ar pyktį.
Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite. Bendraukite su draugais ir šeima.
Jei turite likti namuose, palaikykite sveiką gyvenseną – laikykitės tinkamo mitybos režimo, pakankamai išsimiegokite, mankštinkitės ir bendraukite su mylimais žmonėmis namuose, o su kitais šeimos nariais bei draugais palaikykite ryšį el. paštu, telefonu ar per socialinius tinklus.
Nerūkykite, nevartokite alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų norėdami numalšinti emocijas.
Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su užplūdusiomis emocijomis, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros specialistu arba psichologu. Susidarykite planą, kur ir kaip kreiptis pagalbos dėl fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų, jei to prireiktų.
Domėkitės faktais. Raskite informaciją, kuri padės tiksliai įvertinti jūsų riziką, kad galėtumėte imtis tinkamų ir pagrįstų apsaugos priemonių. Raskite patikimą šaltinį, kuriuo galite pasikliauti, pavyzdžiui, tai galėtų būti Pasaulio sveikatos organizacijos arba Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis (sam.lrv.lt).
Nerimą ir susijaudinimą sumažinsite, jei jūs ir jūsų šeimos nariai mažiau laiko praleisite žiūrėdami ar klausydamiesi jus trikdančių žinių.
Prisiminkite, kokie įgūdžiai jums yra padėję susidoroti su anksčiau gyvenime susiklosčiusiomis nemaloniomis aplinkybėmis, ir pasinaudokite jais tvarkydamiesi su savo emocijomis šio daug jėgų reikalaujančio protrūkio metu.
Vertė A. Vilpišauskienė, IBCLC
