• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Psichoterapeutė Aušra Kurienė: vaikai į krizę paprastai reaguoja dviem būdais

Vaiko psichologija
0
Psichologė Aušra Kurienė: „Didesnis pavojus vaikams – ne tėvų skyrybos, bet jų tarpusavio karas“
A.Kuriene
Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė

Pratęsus karantiną iki Velykų, daugeliui šalies gyventojų tapo aišku, kad kito kelio tiesiog nėra – prie pasikeitusio gyvenimo namų režimo sąlygomis teks prisitaikyti.

Toli gražu ne visiems tai lengva užduotis, tačiau, kaip sako psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė, vargu ar kas nors šiuo metu žino, kaip geriausia elgtis, – visiems teks atrasti daug naujų dalykų.

Šiukštu nesilyginkite su kitais: tikrai nėra taip, kad tik jūs vargstate ir nežinote, kaip sustyguoti karantininę kasdienybę.

„Pirmiausia turime sau pripažinti, kad mes niekada niekas tokioje situacijoje dar nebuvome. Ir todėl tiesiog negalime žinoti, kaip joje veikti geriausia. Taigi tėvai, kurie galvoja, kaip viską sustyguoti, kaip padėti vaikui, kaip užtikrinti ugdymo proceso tąsą, galų gale kaip išgyventi patiems, – visi jie yra kūrėjai ir naujų sambūvio būdų krizės sąlygomis išradėjai“, – sako psichologė A. Kurienė.

Anot specialistės, šiuo laikotarpiu ypač svarbu rasti būdų, kurie veikia ir padeda visai šeimai susitarti, rutinizuoti kasdienybę. Taip pat labai svarbu pamatyti tiek savo emocijas, tiek tai, kaip į krizę bei pokyčius reaguoja vaikai.

Liaukitės lygintis

Baimė
Pixabay.com

A.Kurienė teigia, kad pati krizė pagal apibrėžimą dvilypė: viena vertus, susijusi su neišvengiamu praradimu, bet drauge – ir su absoliučiai naujais atradimais.

„Dabar visa visuomenė išgyvena krizę, o pats krizės apibrėžimas nurodo, kad ji susijusi su praradimu – mes visi praradome kolektyvinį saugumą, mobilumą, tam tikrus gyvenimo ritualus, planuotus malonumus, įprastą darbo ir gyvenimo rutiną. Bet niekada nereikia pamiršti, kad krizė visada yra ir atradimų metas, nes iš krizės žmogus išeina ūgtelėjęs ir kažko išmokęs, atradęs naujų įgūdžių. Tad pirminė kiekvieno iš mūsų nuostata galėtų būti ta, kad mes visi ieškome: kaip čia gyventi ir išgyventi, kaip tuo pat metu išlaikyti darbą, užsitikrinti galimybę ugdyti vaikus, galų gale – kaip normaliai valgyti ir miegoti“, – įsitikinusi specialistė.

Todėl viena esminių klaidų, kuri tikrai šiuo metu nieko gero neduoda ir nepadeda, – lygintis su kitais ir laikytis įsitikinimo, kad kas nors žino, kaip elgtis ir veikti geriausia.

„Nereikia manyti, kad kažkas žino, tik aš vienas nežinau, kaip elgtis, ir kad man vienam čia nesiseka visko sustyguoti. Tikrai labai pavojinga būtų dabar pradėti lygintis su kitais ir žiūrėti, kaip kažkam esą puikiai sekasi: šeimos nariai dirba, vaikai suplukę nuotoliniu būdu mokosi, ir tėvams sugebama paskambinti, ir dar su draugais ryšį palaikyti, ir kasdien gaminti… Ir tik mes vieni sutrikę ir viskas, regis, krinta iš rankų. Ne, tikrai taip nėra. Mes visi esam skirtingi, visos šeimos labai skirtingos ir visiems sekasi taip, kaip sekasi, – nei geriau, nei blogiau. Tokia yra realybė – nuolat sau tai priminkite“, – primygtinai pataria A. Kurienė.

Anot jos, labai svarbu negailėti gerų žodžių sau ir savo šeimos nariams.

„Ritualizuokite tą gerą žodį sau – gal tiesiog vakare pagirkite save už paprasčiausius dalykus: už tai, kad išgyvenote dar vieną dieną, kad ką nors sugalvojote, kad skaniai pavalgėte, kad vaikai kuo nors susidomėję bent valandėlę užsiėmė. Neplakite savęs, kad nepakankamai tobulai viską darėte, priešingai: įvertinkite ir pagirkite save ir kitus šiemos narius už tai, ką padaryti pavyko. Šiuo metu tai be galo svarbu ir daug veiksmingiau nei lygintis su „visažiniais“, – pataria psichologė.

Patyčios
Pixabay.com

Vaikų reakcija į krizę – dažniausi du būdai

Šeima, kuriai ilgesnį laiką tenką leisti laiką kartu, tikrai patiria įvairių iššūkių, tačiau būtina nepamiršti, kad ši situacija nauja visiems ir visi į ją reaguosime skirtingai.

„Situacija nauja visiems – tėvams, vaikams, seneliams. Ir į tą naujumą reaguojama labai skirtingai, dažnai kyla ir konfliktų.

Tarkime, senelis labai išsigandęs, o penkerių ar aštuonerių anūkė gali būti susijaudinusi ir nusiteikusi žaismingai ar net džiugiai, nes jai tai atrodo kaip visiškai naujas, niekada nepatirtas nuotykis. Mama gali būti pavargusi po dienos darbų, o partneris liūdnas, nes turi nuosavą verslą, kurį šiuo metu kausto problemos. O paauglys sūnus šiuo metu galbūt išgyvena pirmąją meilę ir dėl to jaučiasi pakiliai. Taigi svarbu suprasti, kad mes visi jaučiamės visaip ir tuos jausmus turime išmokti atpažinti ir gerbti. Taip, tai nėra lengva, bet būtina“, – įsitinusi specialistė.

Tačiau už vaikų emocinę būseną, kokia ji bebūtų, net ir per krizę atsakingi suaugusieji.

„Tikrai nėra gera mintis vaikui liepti eiti „susitvarkyti“, „susiimti“, nusiraminti, pasiūlyti nustoti pykti ar liūdėti, moralizuoti, kaip jis čia sau leidžia džiūgauti ar linksmintis. Ne, šiuo atveju tokie veiksmai nėra geri. Mes, kaip suaugę žmonės, turime padėti vaikams su visomis tomis būsenomis išbūti, jas suprasti ir suteikti jiems paaiškinimą, kas čia vyksta“, – akcentuoja A. Kurienė.

Vaikų reakcijos į krizę, pasak specialistės, dažniausiai būna dvejopos ir abiem nereiktų stebėtis ar išsigąsti, tačiau jas pastebėti būtina.

„Pirmasis reakcijos tipas – kai vaikas tarsi „sumažėja“, „pamiršta“, ką mokėjo ir kaip elgėsi. Tarkime, vietoj brandaus pirmoko staiga turime lyg darželinuką, kuris zyzia, visko bijo, negali atsitraukti nuo mamos, nebemoka pabūti vienas. Paaugliai taip pat gali šitaip reaguoti – tapti žymiai mažiau savarankiški, mažiau smalsūs ar atsakingi. Tokia reakcija laikina ir ji tikrai praeina, – tikina specialistė. – Kita reakcija, taip pat tipinė, – tai kai vaikas labai ženkliai ūgteli. Vaikas, kuris gal net pats knygų į mokyklą nesusidėdavo ar pats arbatos neišsivirdavo, staiga tampa gerokai brandesnis: akivaizdžiai pasijaučia atsakingas už jaunesnę sesę ar brolį, sugeba konstruktyviai padėti mamai ar tėčiui darbuose, įgyja naujų pareigų, galbūt įsijungia į savanorystę. Tokiu metu tikrai vaikų elgesyje ir mąstyme galime pastebėti paaugimo ir naujos kokybės.“

Žinoma, yra vaikų, kurių elgesys taip ženkliai nesikeičia, tačiau ir tuo atveju svarbu pasikalbėti su vaikais apie jų savijautą: kaip jie jaučiasi dėl to, kad atsirado įvairių apribojimų, kaip jiems sekasi mokytis naujoviškai, ar jiems neramu dėl savęs arba dėl savo pačių artimiausių sveikatos, kaip sekasi nuotoliniu būdu išlaikyti draugystę. Ir dar daugybė naujovių, kurios tikrai kelia vaikams įvairiausių klausimų ir jausmų.

Ką veikti? Skaityti!

skaitymas
Pixabay.com

Psichologė teigia, kad skaitymas šiuo metu – viena universaliausių veiklų, nes ji padeda ir kalbėtis apie emocijas, ir išgyventi bendrystę šeimoje, ir pajusti, kad buvimas su knyga gali tiesiog raminti.

„Veikti namuose galima tikrai labai daug ką: drauge žaisti stalo žaidimus ar gaminti valgį, pertvarkyti namus ar daržininkauti, piešti ar tiesiog dūkti. Viskas, kas tinka ir patinka jums ir jūsų vaikams, yra puiku. O skaitymas – tai itin įvairiapusė ir naudinga veikla. Akivaizdus, bet gal pamirštas dalykas, jog skaitymas kaip bendra visos šeimos veikla padeda išgyventi ypatingą bendrystę.

Kokia knyga bus skaitoma, kaip atrodys pats skaitymo ritualas – tai jau priklausys nuo pačios šeimos, tačiau tokiam laikui šeimoms su vaikais rekomenduočiau knygas su nuotykių, kelionių elementais, istorijas, kuriose yra pavojų, iššūkių, tačiau jie įveikiami ir iš esmės viskas baigiasi gerai. Knygos apie atsakomybę, drąsą, bendrystės svarbą – tokiose istorijose galima atpažinti save, aiškiau įvardyti, kaip jaučiamės, kas kelia nerimą“, – aiškina specialistė.

Laikas, kurį skiriame sau, savo pomėgiams, per karantiną ypač svarbus.

„Ne tik per karantiną, bet apskritai labai rekomenduoju šeimoje pasiskirti skaitymo laiką, kur kiekvienas skaito, ką nori, – pagal savo pomėgius ir interesus. Tai nepanaikina vakarinės pasakos ritualo, bet siunčia labai aiškią žinutę: skaitymas yra toks svarbus dalykas, kad mes jam skiriame savo laiko. Ir net jei vaikas dar mažas, jam gal treji ir jis neskaito, bet tai laikas, kai jis vartys knygą, žiūrinės paveiksliukus ar kažką joje spaudys, gal garsų klausys, – taip bus ugdomas įgūdis leisti asmeninį laiką su knyga“, – pataria A. Kurienė.

Anot jos, skaitant bet kokią knygą svarbu stabtelėti, kalbėtis, suprasti, kokių jausmų vaikui kelia siužetas, situacijos, kaip jis įsivaizduoja herojus.

„Knyga turi vaizduotės komponentą, kuris padeda vaikui pačiam sukurti visus personažus ar vaizdus. Įdomu: vaikas niekada pats neįsivaizduos to, ko jo vaizduotė negali pakelti. Net ir šiuo atveju, pavyzdžiui, jei rodome vaikui viruso piešinį, jis gali būti per daug gasdinantis, o galbūt priešingai – pernelyg juokingas. Bet jei mes jam tiesiog pasakosime pasaką apie virusą, tai jis įsivaizduos virusą tokį, kokį gali priimti. Svarbiausia – kad knygos mums įdomios ne tik turinio prasme. Jos sukelia jausmus, atgaivina asmenines patirtis, kada buvome drąsūs ir kūrybingi. Tad atsakant į klausimą, ką veikti su vaikais, kaip juos užimti, man tikrai norisi patarti neišradinėti dviračio – tiesiog paimti ir atsiversti knygą“, – sako psichologė.

Neignoruokite to, kaip jaučiatės

skaitymas
Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Nors prognozuoti ateitį nėra labai prasminga, psichologė sako, kad tam tikrus dalykus numatyti galima. Vienas jų – karantino nuotaikų dinamika bus neišvengiama.

„Yra rimta ir kiekvienam pavojinga situacija, tačiau priimti šį faktą sekasi visiems skirtingai. Faktai leidžia žinoti, kad amžinai situacija nebus tokia kaip dabar, – tą, regis, patvirtina Kinijos pavyzdys, anksčiau vykusių pandemijų istorija. Ir vaikams taip pat reikia pasakyti: viskas baigsis, tik užtruks. Bet kad šį laiką lengviau išgyventume, būtina susikurti rutiną ir dienotvarkę. Žinoma, puikiai suprantu, kad dienotvarkė nei per dieną, nei per savaitę netaps įprasta. Reikia laiko. O kartu su laiku neišvengiamai ateis ir momentas, kai ims labai trūkti ir darytis ilgu gyvų susitikimų, pokalbių, pabuvimo. Atsiras daugiau dirglumo, ilgesio, liūdesio, taip pat nuovargio bei pykčio“, – galimą emocijų dinamiką aiškina specialistė.

Būtent todėl, anot jos, labai svarbu būti atidiems ir neabejingiems savo pačių psichologinei būklei.

„Neignoruokite savo ir artimųjų jausmų, nenuvertinkite jų ir nenumokite ranka: tai, kaip mes jaučiamės, yra svarbu. Juo labiau kad iš sunkių, slogių nuotaikų nieko nedarant, tarsi savaime išeinama retai. Kur kas dažniau taip „savaime“ į jas giliau įklimpstama, ir rasti išeičių bei sprendimų paskui darosi vis sunkiau. Todėl labai svarbu fiksuoti, pamatyti ir įvardyti emocijas – ar stiprėjantį dirglumą, ar užplūstantį liūdesį, abejingumą, ar kitus slogius, sunkius jausmus.

Įvardijus ir nežinant, ką daryti, kaip palengvinti situaciją, tikrai reikia ir verta ieškoti pagalbos, kreiptis į specialistus. Turint klausimų dėl vaikų elgesio ar savijautos, kviečiu skambinti į „Tėvų liniją“ ir pasitarti su psichologais, taip pat patariu ieškoti nuotolinės pagalbos.

Kita vertus, tikiu, kad žmonės yra kūrybingi ir šiuo nauju laikotarpiu tikrai atras naujų resursų“, – įsitikinusi psichologė A. Kurienė.

Leidyklos „Baltos lankos“ rekomendacijos vaikams

Padėti suprasti ir suvaldyti emocijas

Aurelie Chien Chow Chine „Mano jausmai“
Aurelie Chien Chow Chine „Mano jausmai“
Debi Gliori „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“
Debi Gliori „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“

Nuotykių istorijos ir knygos apie atsakomybę, drąsą, bendrystę

M. G. Leonard „Vabalų berniukas“, „Vabalų karalienė“, „Vabalų mūšis“
M. G. Leonard „Vabalų berniukas“, „Vabalų karalienė“, „Vabalų mūšis“
Bobbie Peers „Luridijaus vagis“, „Kriptalo akordas“
Bobbie Peers „Luridijaus vagis“, „Kriptalo akordas“
Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“, „Krankas. Spiečius puola“, „Krankas. Baltosios našlės kerštas“
Jacob Grey „Krankas. Varnų užkalbėtojas“, „Krankas. Spiečius puola“, „Krankas. Baltosios našlės kerštas“
Andy Mulligan „Šuo“ ir „Šiukšlės“
Andy Mulligan „Šuo“ ir „Šiukšlės“

Vakaro skaitiniams

Debi Gliori „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ ir „Kaip išmokyti drakonus Žemę tausoti“
Debi Gliori „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“
Debi Gliori „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ ir „Kaip išmokyti drakonus Žemę tausoti“
Debi Gliori „Kaip išmokyti drakonus Žemę tausoti“
Giles Andreae, Guy Parker-Rees „Žirafos šokt nemoka“
Giles Andreae, Guy Parker-Rees „Žirafos šokt nemoka“
Emily Winfield Martin „Kiek daug dalykų patirsi įstabių“
Emily Winfield Martin „Kiek daug dalykų patirsi įstabių“
Susan Kreller, Sabine Büchner „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas“
Susan Kreller, Sabine Büchner „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas“

Mažiausiems: ugdome įgūdį leisti laiką su knyga

  • „Miško garsai“
    „Miško garsai“
    Rotraut Susanne Berner „Ką žmonės veikia vasarą“
    Rotraut Susanne Berner „Ką žmonės veikia vasarą“
    Benji Davies „Meškis Zujus zoologijos sode“
    Benji Davies „Meškis Zujus zoologijos sode“
    Benji Davies „Meškis Zujus dirba ugniagesiu“
    Benji Davies „Meškis Zujus dirba ugniagesiu“
    Ingela P Arrhenius „Kur ančiukas“
    Ingela P Arrhenius „Kur ančiukas“
    Ingela P Arrhenius „Kur šuniukas“
    Ingela P Arrhenius „Kur šuniukas“

Skatinti pažinimą ir kūrybingumą

Magali Le Huche „Pakas. Tegyvuoja rokas!“
Magali Le Huche „Pakas. Tegyvuoja rokas!“
Živilė Adomaitytė „Pasidaryk ir žaisk: 3D žvėrys ir gyvūnėliai“
Živilė Adomaitytė „Pasidaryk ir žaisk: 3D žvėrys ir gyvūnėliai“
Linas Jonauskas „Kur ieškoti rudojo lokio“
Linas Jonauskas „Kur ieškoti rudojo lokio“
Živilė Adomaitytė „Linksmoji abėcė“
Živilė Adomaitytė „Linksmoji abėcė“
mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • 4 nauji romanai, kurie praskaidrins karantino rutiną
  • Skaitymas
    8 romanai, kuriuose atsiskleidžia visos motinystės spalvos
  • Apskaičiuota, kad namų bibliotekoje reikėtų turėti mažiausiai 80 knygų, kiek iš jų turi sudaryti vaikiškos?
  • Ciao_Teo
    Ciao_Teo (Labas Teo) pristato: 9 veiklos su vaiku per karantiną
  • gėda
    Dėl koronaviruso baimės vaikas šlapinasi į lovą
  • Tatjanos Kurganovos nuotr.
    Gal būt jūsų vaikas serga ir serga, nes sirgti jam... smagu?
  • vaikas
    Kaip prakalbinti užsisklendusį vaiką? Domėkitės juo - jis jums turi būti autentiškai įdomus
  • skaitymas
    Karantinas. Kai atsibos internetas – rekomendacijos vaikams ir jaunimui
  • nuotolinis mokymasis
    Karantino aktulija: smurtas prieš vaikus internete
  • Knyga – geriausia kalėdinė dovana, nes dovanoja kelionę į vaizduotės pasaulį
  • skaito
    Kokias atostogų knygutes rekomenduojame mažiesiems
  • Koronavirusas vaikų akimis: kaip suprasti, ar vaikas jaučia nerimą ir baimę
  • Pavargusi mama
    Krizė. Ar gali būti kas geriau?
  • skaitymas
    Ką mažiesiems veikti vasarą? Skaityti!
  • „Sibiro haiku“ kūrėjos Jurga Vilė ir Lina Itagaki
    Lietuvos vaikų knygų kūrėjai pakviesti kurti „Knygiukus“ – nemokamas parsisiunčiamas knygeles
  • telefonas
    Mūsų vaikams stinga žinių apie interneto pavojus, todėl jie atskleidžia asmeninę informaciją
  • skaitymas
    Nauja knygų kolekcija vaikams – svarbu knygą parinkti pagal vaiko amžių ir polinkius
  • Pyragas
    Net pyrago kepimas yra kokybiškas laikas su savo vaiku
  • Rankdarbiai
    Nukreipkime dėmesį nuo nerimo į žaismingą veiklą. Dailininkės Sigutės Ach patarimai
  • moteris
    Padėkite, mano vaikas neklauso, mušasi, pykstasi ir nesitvarko
  • vaikas
    Patyčios prasideda jau vaikų darželyje – kaip pastebėti ir sureaguoti
  • Krizė
    Ramindami vaikus atsilaikykime patys – specialistrai siūlo gyventi viena diena
  • Rašytoja Neringa Vaitkutė: Knygų siužetai gimsta skutant bulves
  • Vėluojantis brendimas
    Seksualinė prievarta prieš vaikus – kaip atpažinti?
  • Patyčios
    Statistika – dažniausiai dėl patyčių kenčia 11 metų mergaitės
  • telefonas
    Svarbi žinia tėvams: „Tėvų linijoje“ budi daugiau psichologų ir ilgėja darbo laikas
  • skaito
    Vaikiška knyga šiais laikais gali būti ir knyga, ir žaislas, ir žaidimas – viskas viename
  • skaitymas
    Vaikiškų knygų naujienos – atgaiva per karantiną
  • indigo
    Šiandien Tarptautinė vaikų knygos diena – paskaitykim savo vaikui
  • joga
    Žinomas psichiatras įvardijo, ką pozityvaus atneš karantino laikas
Gairės: Jautrus vaikasKnygos vaikamsNerimastingas vaikasVaikas bijoVaikas patiria stresąVaiko nerimasVaiko stresas
Next Post
dezinfekavimas

Dezinfekuojama rankų oda trūkinėja. Ją „pamaitinti“ gali net maisto produktai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


septyni − 4 =

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
Funkcinė treniruotė – stipriau, greičiau ir efektyviau
Svarbiausios dantų implantų tendencijos – gražiai šypsenai laikas dabar
Atostogos su šeima, nepamirštant ir savęs – laukia „Atostogų parkas“

Kūdikis

1000 pirmų gyvenimo dienų: kaip rūpintis vaiku, kad jis užaugtų sveikas ir stiprus?
Kaip išsirinkti vežimėlį? Jį naudosite ne vienerius metus, todėl svarbu gerai apgalvoti keletą kriterijų
Ankstyvasis mokymasis: lavinamosios kortelės kūdikiams?
Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai

Laisvalaikis

Artėja krikštynos ar kita jauki šeimos šventė? Aršvęskite džiazuojančiame sode
Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose

Nėštumas

Nėštumo metu išprotėjo oda
Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs

Receptai

Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų
Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Pasitikrinkite ar turite savybių, kurios padeda užauginti sėkmingą vaiką
„Tavo tėvas visada dirba ir niekada neturi mums laiko“ + „Tavo motina visada mane kankina“
Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
kūdikių maistelis
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
cicalfate
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
auskarai
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Ekologija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos