Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šiais metais Lietuvoje nuo seksualinės prievartos nukentėjo 107 vaikai, kuriems teikta skubi pagalba.
Vaiko teisių apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad seksualinės prievartos atvejų pasitaiko visų visuomenės sluoksnių šeimose, todėl būtina kiekvienam žinoti, kaip tai atpažinti.
„Pastaruoju metu pasitaikė ne vienas šokiruojantis seksualinio smurto prieš vaikus atvejis. Suvokdami tokios smurto formos ypatingai neigiamus padarinius nepilnamečiams, vaiko teisių apsaugos specialistai nedelsdami organizuoja pagalbos vaikui teikimą. Specialistus labiausiai liūdina tai, kad vis dar trūksta pagalbos seksualinę prievartą patyrusiems vaikams, trūksta specialistų: psichologų, psichiatrų. Lietuvoje veikia tik viena specializuota įstaiga, priimanti nukentėjusius vaikus ištyrimui bei teikianti rekomendacijas dėl tolimesnės pagalbos organizavimo“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indrė Kryžiūtė.
Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas gali būti su prisilietimu prie kūno arba be jo, reikštis įvairiomis formomis: išprievartavimu arba mėginimu išprievartauti, seksualiniu tvirkinimu, nuogo vaiko filmavimu, fotografavimu, vertimu stebėti lytinius santykius, lytinių organų demonstravimu, atviru kalbėjimu apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimu ar skatinimu žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus bei kita.
Kaip teigia I. Kryžiūtė, seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai nelabai supranta, kas iš tikrųjų vyksta, tačiau paprastai intuityviai jaučia, kad tai nėra gerai, todėl jie tampa ypatingai jautrūs, išgyvena nerimą, baimę, vienatvę.
Vaikai izoliuojasi, jaučia gėdą papasakoti kažkam iš suaugusiųjų apie tokius įvykius, todėl nemažai atvejų lieka nežinomi. Tačiau derėtų žinoti, kad vaikai apie patirtą seksualinę prievartą nėra linkę meluoti.
„Svarbu vaikui pasakyti, koks kito asmens elgesys su jo kūnu yra priimtinas ir koks ne, paraginti vaiką nesutrikti, paaiškinti, kaip reaguoti ir aiškiai išreikšti kitam asmeniui, kad jo elgesys nederamas. Vaikui būtina paminėti, kad jei jis yra vienas, be tėvų ar su nepažįstamais žmonėmis, jie jokiu būdu negali prašyti nusirengti ar liesti jį po apatiniais drabužiais.
Labai dažnai seksualiniai smurtautojai elgiasi panašiai, pavyzdžiui, grasina: „jeigu kam nors prasitarsi, taip nutiks ir tavo broliui/sesei“; kartais vilioja pažadais: „tu tapsi tikra žvaigžde, tik reikia tinkamai pasiruošti“; kaltina: „tu pati/pats to norėjai, jeigu pasakysi niekas tavimi nepatikės“, kitaip tariant, bando paveikti vaiko savivertę. Taigi vienas iš būdų padėti vaikui apsisaugoti yra vaiko savivertės ugdymas, suvokimo, kad jis turi teisę save saugoti, nustatyti privatumo ribas, o kitas asmuo turi pareigą tai gerbti, skiepijimas“, – pabrėžė Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos vyriausioji specialistė-psichologė Kristina Lekavičiūtė.
Pasak K. Lekavičiūtės, be akivaizdžių fizinių požymių, suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti profesionalios pagalbos, jei vaikas pradeda keistai elgtis, pavyzdžiui, ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, ar, priešingai, atvirai rodyti savo kūną kiekvienam, jeigu vaiką pradeda kankinti nemiga ar košmarai, jis ima bijoti konkretaus žmogaus, užsiima savižala ar staiga tampa išsiblaškęs, agresyvus, pradeda bėgti iš namų. Taip pat suaugusiesiems turėtų sukelti įtarimų, jei vaikas turi pagal amžių neatitinkančių žinių apie seksą, intensyviai užsiima savo genitalijų stimuliacija, imituoja lytinį aktą su broliais (seserimis), siekia, kad kiti jį paliestų po kelnaitėmis, mėgina liesti kitus, net ir nepažįstamus žmones, viešai demonstruoja savo nuogą kūną, nejaučia fizinio kontakto ribų.
Atliktų tyrimų duomenimis, daugelis nuo prievartos nukentėjusių vaikų gerai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Daugiau nei pusė atvejų nustatoma, kad vaiką seksualiai tvirkina šeimos narys, tėvas, patėvis ar kitas giminaitis. Tai reiškia, kad ilgalaikė prievarta vyksta vaikui artimoje aplinkoje. Tuo tarpu vienkartinius seksualinis užpuolimus paprastai įvykdo vaikui nepažįstamas asmuo. Seksualiai išnaudojamas vaikas gali būti nepriklausomai nuo jo lyties. Prievartautojais būna tiek vyrai, tiek moterys.
Pastebėjus seksualinės prievartos atvejus, juos patiriant ar įtariant patyrus, nedelsiant kreipkitės į policiją, artimiausią teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių arba suaugusįjį.
Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras „Užuovėja“ 8 675 19244, 8 675 59443.
Vaikų linija 116111.
