Nevalgumas, varantis iš proto

Carlos Gonzalez

Vaikų gydytojas Carlos Gonzalez

Sveiki,

Jums rašo į neviltį papuolusi mama. Turiu sūnų, vasario mėnesį jam sukako treji metukai, tačiau jau metus vargstam dėl nevalgymo. Nevalgo nei sriubų, nei daržovių, nei mėsiškų patiekalų.

Iki dvejų metukų valgė viską, neturėjau jokių bėdų. Pradėjo lankyti darželį, darželio maisto nė neimdavo į burną, grįžęs namuose pavalgydavo. Palankęs darželį apie 2 mėnesius, nustojo valgyti namuose mėsą, sriubas, virtinukus, varškėtukus. Jau beveik metus jo valgiaraštis yra grūdinės košės, kepti miltiniai blynai su braškėmis, bananai ir būdavo dešrelės, kurių jau neduodu valgyti 2 mėnesius. Atlikome kraujo tyrimus, kraujas geras, svoris normalus, namuose linksmas, pilnas energijos. Aš nežinau nei ką daryti, nei į ką kreiptis pagalbos. Papasakojau gydytojai visą situaciją, atsakė, kad dabar yra toks periodas, gal išaugs. Bet man, kaip mamai, neramu, nes jis negauna įvairaus maisto, geria vitaminus, perku gana brangius, kainuojančius 20 eurų, žiūriu, kad būtų kuo natūralesni. Tiesiog nežinau ko griebtis, kad sūnus vėl pradėtų valgyti, tryniau maistą net trintuvu… (Saldumynus labai mėgsta, tačiau jų stengiuosi duoti labai mažai, 2 saldainius per dieną).Paliktas pas senelius irgi nieko nevalgydavo, namuose grįžęs valgydavo. Šiuo metu, jei paliekame pas senelius pusdieniui, jau valgo, tačiau tiktai blynus.

Pagarbiai mama Renata

Renatai ir kitoms mamoms rekomenduojame lietuvių kalba pasirodžiusią Carlos Gonzalez knygą ,,Mano vaikas nieko nevalgo“.  Galbūt ji padės rasti atsakymus į rūpimus klausimus. 

Nevalgo, nes serga? 

Vaiko apetitas paprastai sumažėja palengva, bet pasitaiko, kad nenumatytas išorinis įvykis (liga, darželis, brolio arba sesers gimimas ir kt.) sukelia staigų apetito sumažėjimą. 

Mano vaikeliui ką tik suėjo vienuolika mėne­sių. Kai pradėjome maitinti kietu maistu, jis valgė kuo puikiausiai, bet prieš dvi savaites liovėsi. Valgydavo žuvį, vištieną ir ėrieną… bet staiga viskas pasikeitė: dabar tokio maisto jis paragauja tik retkarčiais ir vie­nu metu suvalgo ne daugiau nei penkis ar šešis kąsne­lius (jeigu priverčiu suvalgyti daugiau, išvemia). Kar­tais jo porciją man pavyksta sumaitinti per du kartus. Nežinau, ar tai susiję su tuo, jog pastarąsias dvi sa­vaites jis sirgo: slogavo, karščiavo ir kosėjo…

Sirgdami vaikai, kaip ir suaugusieji, netenka apetito. Kuriam iš mūsų nepasitaikė peršalus netekti skonio pojūčio? Kam nėra taip skaudėję galvos, kad, užuot sėdę prie vakarienės stalo, likome tįsoti lovoje? Kam nė­ra sublogavęs skrandis, kad neįmanoma nė kąsnio nu­ryti? Tai laikinas apetito praradimas, paprastai trunkantis keletą dienų, kol karaliauja virusas, o paskui viskas praeina. Jeigu vaikas neteko svorio, galbūt jis norės „atsigriebti“ ir kelias dienas valgys daugiau nei paprastai.

Užkluptas rimtesnės ligos, vaikas apetito gali neturėti ne vieną savaitę. Gali neatgauti jo tol, kol iki galo nepasveiks.

Kai mėginate priversti valgyti sergantį vaiką, greičiausiai jis maistą išvemia. Gali apskritai pradėti bijoti valgymo, šaukšto, tokia baimė gali išlikti net pasveikus. Jeigu vaikas tikrai jaučiasi alkanas, nenuslopinsite jo apetito net labai norėdami. Bet jeigu vaikui tuoj metukai (tai amžius, kai dauguma vaikų praranda apetitą), gali būti, kad liga ir jūsų pastangos priversti vaiką valgyti sukels katastrofą. Vaikas vis tiek būtų „nustojęs valgyti“, tačiau tokiu atveju konfliktas įsiplieskia keliomis savaitėmis anksčiau.

Nuo tada, kai susirgo bronchitu, jis liovėsi valgyti. Kasdien valgė vis mažiau. Jam beveik septyni mėnesiai, o jis vis dar nevalgo.

Blogiausia, kad dėl prasto apetito kaltindama ligą motina būna (kartais nesąmoningai) įsitikinusi, kad, kol vaikas nevalgo, jis „iki galo nepasveiko“ nuo tos virusinės infekcijos, viduriavimo, ausies uždegimo arba anginos. Ir dar atkakliau reikalauja, kad vaikas valgytų, nes „jei nevalgys, nepasveiks“. 

Kas nutiktų vaikui, jei vaikas tikrai nevalgytų?

laimafoto 118

Laimos Druknerytės nuotr., www.laimosfoto.lt

Turiu šešiolikos mėnesių sūnų. Nuo devynių mėnesių jis atsisako išsižioti, kad pavalgytų. Vasarą kelis kartus buvo suviduriavęs, gydytojas skyrė jam vaistų, kuriuos reikėdavo sugirdyti šaukštu. Nuo tada jis nekenčia šaukšto – bent jau man taip atrodo. Ir dabar, norėdama pamaitinti, turiu visiškai nukreipti jo dėmesį. Kol jis būna nusisukęs, įkišu šaukštą į burną ir jis nuryja maistą. Kartais, kai įkišu šaukštą jam nematant, vaikas pradeda žiaukčioti. Bet dabar turiu dar didesnę bėdą, nes jis sukanda dantis ir aš nė negaliu prinešti šaukšto prie burnos. Valgymas – mums abiem tikra kančia.

Kas nutiktų vaikui, jei jis tikrai nevalgytų? Netektų svorio. Mamos gerai žino, kad naujagimis per pirmas gyvenimo dienas lengvai gali numesti 200 g, bet jeigu gerai žinda, tą svorį greitai atgauna. Tarkime, jog svorio praradimas ne toks didelis, ir vaikas per dieną numeta 10 g. Per 365 dienas susidarys 3650 g. Kas liktų iš naujagimio iš jo atėmus 3650 g? Nedaug daugiau nei tuščios sauskelnės. Netekdamas svorio tokiu tempu vyresnis 10 kg sveriantis vaikas mūsų akyse išnyktų mažiau nei per trejus metus.

Kas nutiktų, jeigu vaikas valgytų tiek, kiek nori suaugusieji? Tarkime, vaikas suvalgo tiek, kiek jam reikia, bet labai pasistengę jūs įkalbinate jį suvalgyti dar truputį, tiek, kad per dieną priaugtų 10 g (gerokai dau­giau nei paprastai). Per metus susidarytų papildomi 3650 g. Dvejų metų vaikas svertų ne 12, o 19 kg. Sulaukęs dešimties, ne 30, o 65 kg, dvidešimtmetis ne 60, o 135 kg.

Ar neatrodo, jog vaikas būtų labai nutukęs? Ir tai tik priaugdamas po 10 papildomų gramų per dieną. Kiek vaikas turi suvalgyti, kad priaugtų 10 g?

Suskaičiuota, jog norėdamas sukaupti 1 g kūno riebalų žmogus turi suvartoti 10,8 kalorijos. Vadinasi, suvalgę papildomas 108 kcal ir pridedate 10 g. Beveik tiek gauname iš vienos braškių jogurto porcijos, pusės šokoladinės spurgos, vieno vaikiško maisto stiklainėlio arba 250 ml (vieno puodelio) bet kokių sulčių.

Ar džiaugtumėtės, jeigu jūsų vaikas per dieną suvalgytų vienu indeliu braškių jogurto daugiau? Tikriausiai ne. Dauguma mamų pagamina pilną lėkštę maisto, o mažyliai suvalgo vos vieną ar du kąsnelius. Kiek vaikas priaugtų kasdien suvalgęs po visą lėkštę? Dvidešimt, trisdešimt gramų? Ar norėtumėte, kad jūsų vaikas dešimties metų svertų 100 ar 135 kg?

Mūsų medžiagų apykaita puikiai geba prisitaikyti, ir vienas ar du papildomi šaukštai per dieną gali nepakeisti jūsų svorio. Bet viskam yra ribos.

Daugybė mamų tiki, jog jų vaikai turi valgyti dvigubai daugiau negu valgo. Negali valgyti dvigubai daugiau nei reikia ir būti sveikas.

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


1 + = devyni

Kitos temos: